- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- eI3-1106-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03087-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- VšĮ "Tauragės ekstremalusis sportas"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
- Trečiasis asmuo
- Viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas
- Kategorijos
- 18.4.2Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Tauragės ekstremalusis sportas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas – skundą padavęs subjektas)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 28 d. sprendimą AG3-50/24-2022 (toliau – ir Sprendimas) ir atmesti pareiškėjos 2022 m. gegužės 30 d. skundą Komisijai dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-661 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“ (toliau – ir Įsakymas) dalies panaikinimo bei Ministerijos įpareigojimo priimti įsakymą dėl paraiškos Nr. SRF-SIĮ-2022-1-0377 finansavimo.
Nurodo, kad Ministerija 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-2139 paskelbė 2022 metų kvietimą teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai (toliau – ir Kvietimas). Pareiškėja pateikė Paraišką dalyvauti konkurse dėl Kvietimo metu skirstomų lėšų sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo projektams. Ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-661 lėšos nebuvo skirtos, nurodant, jog Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka. Paraiška vertinimo metu surinko 90 balų. Vertinimas pateiktas pareiškėjai sporto rėmimo fondo 2022 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lape. Pareiškėjui Konsoliduotas vertinimas buvo įteiktas sistemoje www.srf.lt, kartu su Įsakymu.
Pažymi, jog sporto rėmimo fondo sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo veiklų sričiai buvo pateikta 139 tinkamos paraiškos (neįskaičiuojant paraiškų, kurios neatitiko administracinės atitikties reikalavimų), finansavimo pakako 13 paraiškų. Likusioms 126 tinkamoms finansuoti paraiškoms, surinkusioms žemesnį balą, finansavimo nepakako. Mažiausią balą surinkusi paraiška, kuriai finansavimo pakako, surinko 94 balus, t. y. 4 balais daugiau nei pareiškėja. Įsakyme pareiškėja yra 13-ta tarp nefinansuotų paraiškų, t. y. net 12 paraiškų, kurios buvo įvertintos aukštesniu balu nei pareiškėjos, finansavimo nepakako. Šie faktai parodo, jog kokybiškų paraiškų kiekis yra didelis, kas lemia didžiulę konkurenciją tarp paraiškų teikėjų. Komisija Sprendimu tenkino pareiškėjos skundą.
Nurodo, kad Ministerija 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V123 patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 60.2. papunktyje nurodyta, jog Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 Eur. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintas sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte nurodyta, jog „Sporto rėmimo fondo lėšas sporto projektams, orientuotiems į Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas finansuojamas veiklų sritis, išmoka Švietimo mainų paramos fondas, sporto projektams, orientuotiems į Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą finansuojamą veiklos sritį – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – atsakinga institucija, toliau kartu – atsakingos institucijos)“. Aprašo 30.1.2. papunktyje nurodyta, jog už paraiškos turinio vertinimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka, atsakinga yra atsakinga institucija (byloje trečiasis asmuo), kuris turi teisę pasitelkti ekspertus. Atsakinga institucija Paraiškos vertinimui pasitelkė ekspertus. Ekspertas Nr. 1 paraiškai skyrė 89 balus, Ekspertas Nr. 2 paraiškai skyrė 91 balą. Kaip ir nurodyta minėtame Taisyklių 60.2. punkte, buvo išvestas vertinimo vidurkis 90 balų ir parengtas Konsoliduotas galutinis vertinimas.
Dėl Komisijos sprendimo teiginių, jog trečiasis asmuo turėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu paaiškinti Paraiškos turinį nurodo, kad Komisija sprendimu tenkino pareiškėjos skundą iš esmės motyvuodama tik tuo, jog trečiasis asmuo, vertindamas Paraišką, tariamai turėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Paraišką. Pagal Aprašo 43 punktą, jeigu paraiškos atrankos metu kyla neaiškumų dėl dviprasmiškos ar neišsamios informacijos, atsakinga institucija kreipiasi į pareiškėją prašydama per atsakingos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų ir ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomą informaciją. Atsakinga institucija negali prašyti paaiškinimų ir (ar) informacijos, kurie nepaaiškina paraiškos atitikties sporto projektų vertinimo kriterijams, o tik sustiprina paraiškos atitiktį sporto projektų vertinimo kriterijams. Atitinkamo turinio taisyklė įtvirtinta ir Taisyklių 55 punkte. Ekspertai vertino vertinimo 3.2. kriterijų „Sporto projekto išlaidos realios, būtinos, pagrįstos, atitinka ekonomiškumo principą“. Vertinimo metu vieni iš vertinimo elementų yra: išlaidų efektyvumas, išlaidų būtinumas. Pareiškėjos Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti (tik finansavimui nepakako lėšų). Atsižvelgiant į tai, jog Paraiška atitiko sporto projektams keliamus reikalavimus, buvo pripažinta tinkama finansuoti, kreipimasis į pareiškėją gali būti suprantamas tik kaip Paraiškos atitikimo vertinimo kriterijams sustiprinimas. Ekspertai įsitikino, jog paraiška yra tinkama finansuoti, joje nesama techninių, redakcinio pobūdžio klaidų ir nesikreipė į pareiškėją, prašydami paaiškinti Paraiškos turinio, nes tai galėjo sustiprinti atitiktį vertinimo kriterijams, ką draudžia Aprašo 43 punktas. Užklausa dėl paaiškinimų ir (ar) papildomos informacijos pareiškėjui neturi būti siunčiama, jei paraiškoje pateiktos informacijos vertintojams pakanka atitinkamam sprendimui priimti, t. y. vertintojai negali prašyti paaiškinimų ir (ar) informacijos, kurie nepaaiškina paraiškos atitikties vertinimo kriterijams, o tik sustiprina paraiškos atitiktį vertinimo kriterijams. Jeigu trečiasis asmuo būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu patikslinti vertinamus kriterijus, tokiu būdu būtų pažeistas ne tik minėto Aprašo 43 punktas ir Taisyklių 55 punktas, bet ir skaidrumo principas, nes pareiškėjui būtų suteikta išskirtinė galimybė sustiprinti savo Paraiškos atitiktį vertinimo kriterijams. Taip pat būtų pažeistas ir lygiateisiškumo principas, nes tokiu būdu po paraiškų teikimo termino pabaigos pareiškėja būtų turėjusi išskirtinę teisę (lyginant su kitais konkurso dalyviais) sustiprinti savo Paraiškos vertinimą (t. y. galimai pakelti vertinimo balą). Tokia teisė nebuvo suteikta nė vienam konkurso dalyviui (įskaitant visus konkurse dalyvavusius paraiškų tiekėjus, kuriems buvo sumažintas balas už tą patį vertinimo kriterijų). Pareiškėjo reikalavimas paaiškinti, patikslinti dokumentus neatitinka Taisyklių 55 punkto. Pareiškėjas nori patikslinti paraišką taip, kad keistųsi galutinis paraiškos vertinimas. Pabrėžia, jog trečiasis asmuo, vadovaudamasis tiek nurodytais teisės aktais, tiek nurodyta teismų praktika, visus paraiškų teikėjus vertino vienodai, t. y. nesikreipdavo į paraiškų teikėjus dėl paraiškų tikslinimo, jei tai nebūdavo techninio – redakcinio pobūdžio paraiškos klaidos. Šiuo atveju Komisija sprendimu vienam paraiškų teikėjui – pareiškėjui, iš esmės suteikė konkurencinį pranašumą konkurse prieš kitus paraiškų teikėjus tikslinti paraišką jau po paraiškų teikimo termino pabaigos.
Trečiojo asmens nuomone, formalus pakartotinis paraiškos vertinimas, kuris nepakeistų pareiškėjos teisinės padėties, prieštarautų gero administravimo principui. Pareiškėja nepagrindė Paraiškos galimo vertinimo aukštesniu balu (nes Paraiškos turinio vertinimo trūkumų nenustatė ir pati Komisija). Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendimu pažeidė gerojo viešo administravimo principus ir iš esmės įpareigojo trečiąjį asmenį pervertinti Paraišką ir priimti iš esmės tą patį sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, jog buvo padaryta vertinimo proceso klaidų (t. y. jog tariamai turėjo būti kreipiamasi į pareiškėją), tačiau net jei ir būtų turėjusi kreiptis, pareiškėja nebūtų galėjusi keisti Paraiškos turinio (išskyrus tik technines klaidas), nepažeidžiant konkurso dalyvių lygiateisiškumo principo. Kadangi nėra padaryta Paraiškos turinio vertinimo klaidų, kurios galėtų turėti reikšmę sprendimo rezultatams, pakartotinis vertinimas pažeistų gerojo administravimo principą. Šioje byloje taip pat nebuvo ginčijama ir ekspertų kvalifikacija. Trečiojo asmens pasitelkti ekspertai atitinka Aprašo 42 punkte nustatytus ekspertams keliamus minimalius reikalavimus.
Pareiškėja viešoji įstaiga „Tauragės ekstremalusis sportas“ atsiliepimo argumentais prašo trečiojo suinteresuoto asmens skundą atmesti.
Šalies argumentai
Dėl Komisijos Sprendimo teiginių, jog trečiasis asmuo turėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu paaiškinti Paraiškos turinį nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikytinos ne specialiosios, o bendrosios teisės normos, todėl klaidingai teigiama, jog trečiasis asmuo neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl Paraiškos patikslinimo. Atsakovė savo teiginius grindžia Aprašo 43 punktu bei Taisyklių 55 punktu. Kaip teisingai Komisija nurodė savo Sprendime, atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjos dalis Projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti, turėjo pareigą, vadovautis Aprašo 45.1 papunkčiu, o ne Aprašo 43 punktu ar Taisyklių 55 punktu ir privalėjo kreiptis į pareiškėją prašyti pagrįsti tam tikras išlaidas.
Aprašo 45.1. papunktyje yra aiškiai įtvirtinta, jog paraiškos atrankos etape, atliekant išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatomas maksimalus Sporto fondo lėšų, reikalingų sporto projektui įgyvendinti, dydis, o jeigu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti, atsakinga institucija raštu pareiškėjo paprašo pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį sporto projekto išlaidų. Jei pareiškėjas per atsakingos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų ir ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nepateikia prašomos informacijos arba jo pateikta informacija nepagrindžia išlaidų būtinumo sporto projekto veiklai įgyvendinti, nepagrįstos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Taigi, paraiškos atrankos etape, atliekant išlaidų pagrįstumo vertinimą, vertintojams nustačius, jog dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, atsakinga institucija paprašo pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlo sumažinti dalį sporto projekto išlaidų. Ši nuostata yra imperatyvi, įtvirtinanti atsakingos institucijos pareigą, o ne teisę kreiptis į paraiškos teikėją su prašymu pagrįstu išlaidas ir/arba pasiūlyti sumažinti dalį sporto projekto lėšų, jeigu vertintojo manymu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta. Ši nuostata (Aprašo 45.1. p.), lyginant su atsakovės cituojamomis Aprašo 43 punkte ir Taisyklių 55 punkte esančiomis nuostatomis, yra specialioji, taikytina vertinant būtent išlaidų pagrįstumą, todėl ginčo atveju minėtos nuostatos apskritai neturi jokios juridinės reikšmės. Tuo tarpu atsakovės cituojama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-960-1063/2022 yra neaktuali nagrinėjamam ginčui, kadangi minimos bylos ir šio ginčo ratio decidendi yra visiškai skirtingos.
Pažymi, jog vertintojai įvertinę Paraišką prieš tai nesikreipdami į pareiškėją dėl išlaidų pagrįstumo nepagrįstai sumažino Paraiškai skiriamų balų skaičių, kadangi be pareiškėjos paaiškinimo paprasčiausiai negalėjo suprasti, kodėl visos Paraiškoje nurodytos išlaidos yra būtinos. Dėl skiriamų lėšų sumažinimo nurodo, kad Sporto projekto tikslai nebūtų pasiekti formuojant didesnes vaikų iš rizikos šeimų grupes, todėl mažas dalyvių skaičius šiuo atveju apskritai negali būti vertinamas kaip pagrindas mažinti Paraiškai skiriamų balų skaičių. Paraiškoje buvo aiškiai nurodyta, jog Sporto projektą mažomis grupelėmis pareiškėja siekia vykdyti dėl išskirtinio Sporto projekto dalyvių pažeidžiamumo (vaikai iš rizikos šeimų), taip sukuriant jiems maksimaliai saugią emocinę ir fizinę aplinką. Būtent mažomis grupelėmis organizuojami užsiėmimai suteiks galimybę vaikams tarpusavyje palaikyti draugiškus ryšius, kurti bendruomeniškumą ir įgyti socialinių bendravimo įgūdžių ir tik tokiu būdu bus pasiektas Sporto projekto tikslas – pritraukti vaikus iš rizikos šeimų užsiimti reguliaria fizine veikla. Pareiškėjos įsitikinimu, užsiėmimus vaikams iš rizikos šeimų organizuojant didelėmis grupėmis, Sporto projekto tikslas nebūtų pasiektas, kadangi tokie vaikai yra labiau užsidarę, mažiau bendraujantys ir didelės grupės jiems sukeltų didelį diskomfortą, ko pasekoje susidomėjimas būtų žymiai mažesnis, o rezultatai būtų prastesni.
Nesutika su vertintojo išvada, jog Paraiškos turiniu nėra pagrįstas 2 vnt. vandens figūrų „Kicker M“ įsigijimas. Paraiškoje nurodyta, jog įsigyjamos 4 figūros vandenlenčių sportui, skirtos pradedantiesiems. Skirtingos figūros leis vaikams tobulinti įgūdžius ir pasiekti norimų rezultatų. Padės sukurti infrastruktūrą leisiančią užsiimti smagia fizine veikla su galimybe tobulėti. Taigi, Paraiškoje buvo paaiškinta, jog įsigyjamos vandens figūros yra specifinės, t. y. skirtos pradedantiesiems ir leisiančios sukurti infrastruktūrą, kuri leis vaikams tobulėti ir mokytis vandenlenčių sporto srityje. Pažymi, jog niekur nėra įtvirtintas reikalavimas išsamiai pagrįsti kiekvieno įsigyjamo sporto įrenginio ir/ar inventoriaus būtinumo. Paaiškina, jog „Kicker M“ vandens figūra yra viena iš elementariausių vandens figūrų, skirtų pradedantiesiems. Tuo pagrindu Sporto projektu siekiama įsigyti 2 tokias figūras, kad galėtų būti sukurta infrastruktūra pradedantiesiems vaikams su galimybe tobulėti didesnėje vandens figūrų erdvėje, o ne vien tik išmokti šio vandens sporto ant pavienių vandens figūrų. Atsižvelgiant į tai, vertintojai, kilus neaiškumų dėl Paraiškoje nurodytų išlaidų pagrįstumo bei nesivadovaudami Aprašo 45.1. punktu, neturėjo galimybės suprasti, kodėl Paraiškoje nurodytos išlaidos yra protingos ir būtinos, todėl be jokio teisėto pagrindo sprendė, jog Paraiškoje nurodytos išlaidos gali būti mažinamos. Nesutinka ir su atsakovės argumentais, jog kreipimasis į pareiškėją gali būti suprantamas tik kaip Paraiškos atitikimo vertinimo kriterijams sustiprinimas, kas neva prieštarauja Aprašo 43 punktui ir Taisyklių 55 punkto reikalavimams. Nagrinėjamu atveju taikytinas Aprašo 45.1. papunktis ir pareiškėja būtų pateikusi vertintojams, jeigu šie būtų kreipęsi dėl Paraiškoje nurodytų išlaidų pagrįstumo pagal Aprašo 45.1. papunktį, Akivaizdu, jog vertintojai gavę aukščiau minėtą informaciją, būtų supratę, kodėl Paraiškoje nurodytos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Trečiojo asmens argumentus, jog vertintojams įvykdžius Aprašo 45 punkte įtvirtintą pareigą būtų pažeisti Aprašo 43 punktas ir Taisyklių 55 punktas, yra visiškai nepagrįsti.
Dėl Paraiškos turinio vertinimo ir pakartotinio paraiškos vertinimo nurodo, jog nesutiktina su trečiojo asmens argumentais, jog Komisija sprendimu atmetė visus pareiškėjos teiginius dėl netinkamo Paraiškos turinio vertinimo ir neva įpareigojo trečiąjį asmenį priimti iš esmės tą patį sprendimą. Priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, Komisija sprendime konstatavo, jog abu vertintojai, vertinę Paraišką, komentarais nepagrindė, kodėl skiria būtent tokį balų skaičių pagal 3.2 vertinimo kriterijų „Sporto projekto išlaidos realios, būtinos, pagrįstos, atitinka ekonomiškumo principą“. Be to, vertintojai nepagrįstai vertindami šį kriterijų vertino „protingumo“ principą nepaaiškindami, kuo jis susijęs su šiuo vertinimo kriterijumi. Akivaizdu, jog Komisijos nustatyti vertintojų atlikti Paraiškos vertinimų trūkumai turėjo esminės reikšmės Paraiškai skiriant balus. Nesutika su Trečiojo asmens deklaratyviais teiginiais, jog pakartotinis Paraiškos vertinimas prieštarautų gero administravimo principui.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepimo argumentais prašo Trečiojo suinteresuoto asmens skundą patenkinti.
Ministerija sutinka, kad trečiasis asmuo tinkamai taikė bendrą Aprašo 43 punkto taisyklę, kuri detalizuota Taisyklių 55 punkte. Ministerijos nuomone, šio punkto nuostata taikoma visais atvejais, net ir tais, kai vertinamas projekto išlaidų pagrįstumas (Aprašo 45 punkto nuostatos) – kaip nurodyta Apraše
Pritaria trečiajam asmeniui, kad Komisija iš esmės bendru vertinimu sutiko, kad vertinimas nebuvo atliktas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą, Komisija tik pastebėjo tam tikrus kelis aspektus, kurie sukėlė dvejonę, ar ekspertai tinkamai pagrindė ekonomiškumo kriterijaus vertinimo aspektą. Tačiau toje pačioje motyvacinėje dalyje Komisija nepagrindė ir neaptarė argumento, kad ekspertams vertinimo gairės nėra privalomos.
Ministerija esminiu aspektu laiko ir teismų praktiką identiškų nuostatų taikyme, ką pagrindžia trečiojo asmens nurodyta 2022 m. byla Nr. I3-960-1063/2022, kurioje vienu iš atsakovu buvo ir Ministerija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimo AG3-50/24-2022 ir Ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-661 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, jog pareiškėja pateikė paraišką Nr. SRFSIĮ-2022-1-0377 „Vaikų iš rizikos šeimų fizinio aktyvumo skatinimas, įsigyjant vandens sporto inventorių ir padelio aikšteles“ sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui (2022 m.) (toliau – ir Paraiška).
Ministerija 2022 m. balandžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-661 „Dėl 2022 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2022–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“, kuriuo buvo atsisakyta skirti finansavimą Projektui. Sprendimo 2 priedo „Nefinansuojami sporto projektai, susiję su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu“ 13 eilutė pareiškėjos Paraiškai finansavimas neskirtas, nes „Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka“.
Pareiškėja VšĮ „Tauragės ekstremalusis sportas“ pateikė Komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti Įsakymo dalį dėl sprendimo nefinansuoti paraiškos Nr. SRF-SIĮ-2022-1- 0377 ir įpareigoti Ministeriją priimti įsakymą finansuoti pareiškėjos paraiškoje Nr. SRF-SIĮ-2022-1-0377 nurodytą sporto projektą „Vaikų iš rizikos šeimų fizinio aktyvumo skatinimas, įsigyjant vandens sporto inventorių ir padelio aikšteles“ (Projektas).
Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymą dalyje dėl sprendimo nefinansuoti paraiškos Nr. SRF-SIĮ-2022-1-0377. Taip pat Komisija įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti VŠĮ „Tauragės ekstremalusis sportas“ paraišką „Vaikų iš rizikos šeimų fizinio aktyvumo skatinimas, įsigyjant vandens sporto inventorių ir padelio aikšteles“.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių (pareiškėjos Paraiška atitiko kriterijus, tačiau nebuvo finansuota dėl to, kad neužteko lėšų; mažiausią balą surinkusi paraiška, kuriai finansavimo pakako, surinko 94 balus, t. y. 4 balais daugiau nei pareiškėja; Įsakyme pareiškėja yra 13-ta tarp nefinansuotų paraiškų;), tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė ginčui aktualių teisės nuostatų (Aprašo 43 ir Taisyklių 55 punktų) taikymo aspektu.
Nagrinėjamo ginčo esmė, ar Komisija pagrįstai pritarė pareiškėjos argumentams dėl trečiojo suinteresuoto asmens neteisingai taikytų Aprašo 43 ir Taisyklių 55 punktų nuostatų, nepaisant, pareiškėjos teigimu, šiam ginčui aktualių 45.1 papunkčio nuostatų. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Aprašo 30 punktą, Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (30.1 papunktis), kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimas (30.1.1. papunktis) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimas (30.1.2 papunktis) bei kitas etapas – atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimas, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (30.2 papunktis): pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1 papunktis); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. papunktis). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos Paraiška buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti ir Paraiškos vertinimas buvo atliekamas jau antrame etame (Aprašo 30.1.2 papunktis). Aprašo 43 punkto nuostata reglamentuoja išskirtines galimybes atsakingai institucijai kreiptis į pareiškėją pateikti paaiškinimus paraiškos atrankos metu. Iš paminėtos teisės nuostatos formuluotės – „jeigu paraiškos atrankos metu kyla neaiškumų“, akivaizdu, kad ji taikoma paraiškas tikrinant abejuose etapuose (viso paraiškos vertinimo metu), t. y., taip pat ir vertinant išlaidų pagrįstumą. Todėl sutiktina su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad Aprašo 43 ir Taisyklių 55 punkto nuostatos buvo aktualios ir pareiškėjos Paraišką vertinant antrame etape. Pareiškėjos Paraiška buvo pripažinta finansuotina ir tai reiškia, jog ekspertai, atlikę taip pat ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, akivaizdaus Paraiškoje nurodytų reikalingų išlaidų nepagrįstumo, ar išlaidų nebūtinumo nenustatė, priešingai, pripažino Paraišką finansuotina. Iš Aprašo 45.1 papunkčio nuostatos matyti, jog jos taikymas susijęs su paraiškoje nurodytų išlaidų nepagrįstumu ir akivaizdžiu nurodytų išlaidų nebūtinumu, tačiau teisė kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti patikslinimus, įstatymų leidėjo valia, suteikta paraiškas vertinantiems ekspertams. Kaip matyti, šiuo atveju Paraiškos pripažinimas finansuotina atitinkamai suponuoja išvadą, kad Ekspertams nekilo esminių abejonių, trukdžiusių priimti galutines išvadas, kas reikštų, jog ekspertams pagrindų vadovautis Aprašo 45.1 papunkčiu nebuvo. Ekspertai išvadas pateikė pagal pareiškėjos Paraiškoje pateiktus duomenis, kuriuos įvertinę vertinimo lapuose pateikė komentarus dėl projekto išlaidų realumo, būtinumo, pagrįstumo, atitikimo ekonomiškumo principams (3.2 papunktis, Komisijos byla, b. l. 122, 132, ). Vertintojai nenustatė visiško išlaidų nepagrįstumo ir/ar išlaidų nebūtinumo, jiems netrūko duomenų išvadoms priimti, todėl papildomas kreipimasis į pareiškėją pateikti papildomus paaiškinimus tiek Ministerijos, tiek Fondo pagrįstai įvertintas kaip perteklinis ir pareiškėjos padėtį gerinantis. Kaip jau pirmiau minėta, kreipimąsis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo galimas viso paraiškos vertinimo metu ir tik nustačius Aprašo 43 ir Taisyklių 55 punktuose nustatytas išimtines priežastis: dviprasmiška ar neišsami informacija; trūkumai redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini ir pan. Ekspertams nenustačius tokio pobūdžio trūkumų, papildomai kreiptis į pareiškėją nebuvo jokio pagrindo.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad buvo pagrindas taikyti Aprašo 45.1 papunkčio nuostatą ir kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo, pažymėtina, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi oficialių duomenų, įrodymų, kurie iš esmės paneigtų ekspertinį vertinimą. Šiuo atveju pareiškėjos išdėstyti prieštaravimai, nepateikiant konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto bendro balo teisingumą, nelaikytini įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio prasme, t. y. pareiškėjos nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių – procesinio pažeidimo (Aprašo 45.1. papunčio nuostatos netaikymas), padaryto vertinant Paraišką. Pareiškėja teigdama, kad ekspertai galimai nesuprato esminių dalykų, išsamių ir argumentuotų prieštaravimų nepateikė. Atkreiptina, jog pareiškėja atsiliepime į skundą šiuo aspektu pateikia iš esmės tą pačią informaciją (pagal esmę), kurią, be kita ko, tik glausčiau, nurodė ir Paraiškoje (ypatumai, susiję su vaikais iš rizikos šeimų; mažų grupių privalumai ir pan.). Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kurie iš esmės paneigtų ekspertinį vertinimą, reikalavimas pakartotinai išnagrinėti tas pačias Paraiškoje nurodytas aplinkybes (praplečiant jų turinį), prieštarauja teisės aktais nustatytai paraiškos vertinimo tvarkai. Pabrėžtina, jog jau aptartose teisės aktų nuostatose imperatyviai nustatyta, jog vertintojai negali prašyti paaiškinimų ir (ar) informacijos, kurie tik sustiprina paraiškos atitiktį vertinimo kriterijams. Iš pareiškėjos argumentų matyti, jog jos tikslas – pateikti platesnį Paraiškoje nurodytos informacijos pagrindimą, o tai vertintina kaip siekis sustiprinti Paraiškos atitiktį vertinimo kriterijams. Papildomai pažymėtina, jog nei Komisija, nei teismas neturi teisės vertinti ekspertų išvadų dėl Paraiškos turinio esmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinimą atlikusių ekspertų išvadų teisingumas galėtų būti patvirtintas arba paneigtas tik kitų ekspertų (žr. pvz. 2014 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-202/2014). Pareiškėja kitų ekspertų vertinimo nėra pateikusi.
Įvertinus ekspertų užpildytų vertinimo lapų turinį, pažymėtina, kad juose kiekvienas konkretus kriterijus yra įvertintas balais, pagal reikalingumą pateikti komentarai (nors tokios būtinybės įstatymas imperatyviai nenustato; šios nuostatos imperatyvaus taikymo pareiškėj nėra įrodžiusi), išvados kitų ekspertų nėra paneigtos. Tai leidžia daryti išvadą, jog vertinant pareiškėjos Paraišką, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nepagrįsto galutinio sprendimo priėmimą.
Apibendrinus, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad Ministerija ir Fondas būtų viršiję savo kompetenciją ar pažeidę Paraiškos vertinimo procedūrą pagal Aprašo ar Taisyklių reikalavimus. Ministerija, pagal jai suteiktus įgaliojimus, remdamasi dviejų ekspertų išvadomis, t. y. oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie byloje nepaneigti, priėmė pagrįstą Įsakymą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu Komisijos Sprendimas, kuriame priimtos priešingos išvados, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl naikintinas dėl neteisingai įvertinto ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo taikymo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimą AG3-50/24-2022 pripažinus neteisėtu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straispniu,
nusprendžia:
Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondas skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimą AG3-50/24-2022.
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Tauragės ekstremalusis sportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.