Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1A-17-168/2011 Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00083-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.;

2.4.6.4.2.

2011 m. sausio 17 d.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Rima Pačešiūnienė, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, nuteistajam G. K., gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus ir nuteistojo G. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 259 str. 2 d. (2 epizodus) ir nuteistas: už LR BK 259 str. 2 d. (2010-02-12 epizodas) - 15 MGL (1950 Lt) bauda, už LR BK 259 str. 2 d. (2010-03-20 epizodas) – 20 MGL (2600 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. G. K. išteisintas iš kaltinimų pagal LR BK 302 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 66 str., į G. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, 1 para tolygi 2 MGL baudai (260 Lt).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 11 dieną, apie 16 val. Panevėžio mieste, prie kavinės „B. k.“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 litų įgijo nedidelį kiekį 0,076 gramų psichotropinės medžiagos – amfetamino bei nedidelį kiekį 0,098 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė prie savęs striukės kišenėje iki 2010 m. vasario 12 dienos, 12.40 val., kuomet šios psichotropinės medžiagos asmens kratos metu pas jį buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 15 dieną, apie 19 val. Panevėžio mieste, prie kavinės ,,B. k.“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 15 litų įgijo nedidelį kiekį 0,108 gramų psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – 0,051 gramo neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys iki 2010 m. kovo 20 dienos, 9.50 val., kuomet kratos metu ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, o kitą dalį – 0,057 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė prie savęs rankinėje iki 2010 m. kovo 20 dienos, 10.48 val., kuomet asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodyta G. K. kaltė dėl neteisėto D. P. asmens tapatybės kortelės įgijimo ir laikymo. Teigia, kad faktas, jog G. K., neturėdamas teisėto pagrindo savo namuose laikė svetimą fizinio asmens - D. P. asmens tapatybės kortelę, įrodytas kratos protokolu bei paties G. K. parodymais apie minėto dokumento radimo ir jo laikymo namuose aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi G. K. parodymais apie tai, kad jis namuose radęs D. P. asmens tapatybės kortelę, kažkur ją pasidėjo, kad ji neprapultų, nes neva žinojęs, kad D. P. pats ateis pasiimti dokumento. Mano, kad teismas, remdamasis šiais G. K. parodymais padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad šiame įvykyje nėra neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento įgijimo ir laikymo. Teigia, kad tyrimo metu nėra gauta jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad G. K. žinojo, jog D. P. ateis pas jį pasiimti savo asmens dokumento (jiedu nebuvo susitarę ar suplanavę vėl susitikti, G. K. D. P. nekvietė pas ji atvykti pasiimti dokumento ir pan.), todėl tokius G. K. parodymus laiko tik kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. K. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas gražinti asmens tapatybės kortelę D. P. arba pranešti jam apie rastą dokumentą (skambino jam telefonu, dokumentą nunešė jam į namus, D. P. ieškojo per bendrus pažįstamus ar pan.), o tai prokuroro manymu, rodo jo nenorą gražinti dokumentą jo savininkui ir netgi siekį pasilikti minėtą fizinio asmens dokumentą turint tyrimo metu nenustatytų tikslų. Toks G. K. elgesys rodo, kad jis nevykdė LR asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 str. 12 p. reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai". Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad šioje situacijoje toks neilgas svetimo asmens dokumento laikymas savo namuose, neturint tikslo jo parduoti, panaudoti nusikalstamiems tikslams, jeigu nustatyta, kad nėra jo neteisėto įgijimo sudėties, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad R BK 302 str. 1 d. dispozicijoje nėra nurodytas koks nors svetimo fizinio asmens dokumento neturint teisėto pagrindo įgijimo, gabenimo ar laikymo tikslas. Įstatyme nenurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia svetimo fizinio asmens dokumento įgijimas, gabenimas ar laikymas tik turint tikslą jį parduoti ar panaudoti nusikalstamiems tikslams. Baudžiamasis įstatymas tokių tikslų nereikalauja. Mano, kad G. K. tyčinį nenorą gražinti rastus dokumentus jų savininkams bei neturėjimą tikslo perduoti juos policijai ar kitai įgaliotai institucijai rodo ir tos aplinkybės, kad LR piliečio pasas išduotas J. D. buvo rastas kambaryje esančiame šaldytuve, o kambaryje po stalu popierinėje dėžėje rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė, išduota D. P.. Šios aplinkybės patvirtina tyčinius ir sąmoningus G. K. veiksmus turint tikslą rastus dokumentus paslėpti ir juos laikyti neturint tam teisėto pagrindo. Nurodo, kad teismas, darydamas tokias aukščiau paminėtas nepagrįstas išvadas, iš esmės eliminuoja bet kokią baudžiamąją atsakomybę už svetimo fizinio asmens dokumento įgijimą, gabenimą ar laikymą neturint tam teisėto pagrindo pagal LR BK 302 str. 1 d. Todėl mano, kad nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas, o priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pagal BK 302 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. su nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. paskirta bausme.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. K. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirtu bausmės – baudos dydžiu ir prašo jį sumažinti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti tokio apelianto prašymo. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas G. K. bausmes už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, į nustatytą ir pripažintą G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino G. K. asmenybę: anksčiau teistas ir kaip matyti, už tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai. Kolegijos nuomone, tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes G. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes - baudas, savo dydžiu mažesnes nei šios bausmės rūšies, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus vidurkį (LR BK 47 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teismo nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Nuosprendžiu G. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant apeliantui palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą, todėl galutinė subendrinta 30 MGL dydžio bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, G. K. taip pat negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. K. turėtų būti mažintinas paskirtos baudos dydis, byloje nenustatyta. Aplinkybės, jog G. K. neturi darbo, tačiau turi paskolą būstui, negali būti pagrindu jam švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, ši aplinkybė G. K. buvo žinoma ir anksčiau, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė nuteistajam G. K. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-02 nuosprendis dėl G. K. išteisinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto J. D. LR piliečio paso įgijimo, gabenimo ir laikymo) ir BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto D. P. asmens tapatybės kortelės įgijimo ir laikymo), jam nepadarius šių veikų (LR BK 2 str. 3 ir 4 d., LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.), dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

G. K. išteisintas iš kaltinamo pagal LR BK 302 str. 1 d. tuo, kad jis 2010 m. kovo 12 d., apie 7.00 val. Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) kieme rado ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo svetimą fizinio asmens dokumentą – J. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisėto pagrindo gabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2010 m. kovo 20 dienos, 9.50 val., kuomet šis svetimas asmens dokumentas kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 str. 1 d. padarymu.

Taip pat G. K. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. tuo, kad jis 2010 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, rado ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo svetimą fizinio asmens dokumentą – D. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo momento neturėdamas teisėto pagrindo laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iki 2010 m. kovo 20 dienos, 9.50 val., kuomet kratos metu šis svetimas asmens dokumentas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 str. 1 d. padarymu.

Pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. K. pagal LR BK 302 str. 1 d. (du epizodus) padarė išvadą, kad neįrodyta jo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas.

Išteisindamas G. K. dėl neteisėto J. D. LR piliečio paso įgijimo, gabenimo ir laikymo teismas konstatavo, kad jokie kiti įrodymai nepaneigia G. K. parodymų, jog jis J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą surado 2010 m. kovo 10 ar 11 d., jį paėmė tikėdamasis jį sugrąžinti, nes manė, kad pasas yra kažkurio iš kaimynų, po to jį kelias dienas užmiršo, iki kol jį surado policijos pareigūnai. LR 2001-11-08 LR Paso įstatymo Nr. IX-590 5 str. 11 d. nurodyta, jog asmuo, radęs kito piliečio pasą, jį turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba LR konsulinei įstaigai. Iš to seka, jog pilietis, radęs pasą privalo jį paimti ir perduoti nurodytai institucijai. Dėl to kaltinime nurodytą aplinkybę, kad G. K. radęs J. D. pasą, jį neteisėtai įgijo ir neteisėtai gabeno į namus – teismas laikė nepagrįstą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu reikia pranešti pareigūnams apie rastą pasą arba jį jiems atiduoti. Taip pat įstatyme nenurodoma, kokį laiko tarpą reikia laikyti būtinu, jog pakaktų rastą dokumentą pateikti įstatyme nurodytai institucijai. Teismas pripažino pagrįstu G. K. paaiškinimą, kad jis parnešė pasą į namus, manydamas, jog jis yra kažkurio iš kaimynų ir tikėdamasis jam sugrąžinti. Teismo nuomone, žmonių tarpusavio bendravime yra suprantamas toks elgesys. Teismas konstatavo, jog užmiršimas dokumentą pateikti policijos pareigūnams ar atiduoti savininkui, jeigu tai trunka palyginti neilgą laiko tarpą (šiuo atveju - tai savaitė laiko), nelaikytinas neteisėtu asmens dokumento laikymu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškojo J. D., tačiau nesurado, o jo brolis A. D. negalėjo pasakyti, kur jis šiuo metu gali būti, tačiau mano, kad gali būti išvykęs į Maskvą, nes dažnai važinėdavo į Rusiją, pastaruoju metu dažnai keisdavo gyvenamąsias vietas.

Išteisindamas G. K. dėl neteisėto D. P. asmens tapatybės kortelės įgijimo ir laikymo, teismas konstatavo, kad nėra duomenų, kurie paneigtų G. K. parodymus, jog D. P. pats girtavimo metu 2010 m. kovo mėnesio pradžioje pas jį paliko asmens tapatybės kortelę, kurią jis pasidėjo, kad neprapultų, nes žinojo, kad jis ateis jos pasiimti. Teismo manymu, neteisėto asmens dokumento įgijimo šiame epizode nėra, o toks neilgas laikymas savo namuose svetimo asmens dokumento, neturint tikslo jo parduoti, panaudoti nusikalstamiems tikslams, jeigu nustatyta, kad nėra jo neteisėto įgijimo sudėties, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo ieškomas, tačiau nesurastas, o jo motina D. P. nežinojo, kur gyvena jos sūnus, tačiau mano, kad jis gali būti išvykęs į užsienį uždarbiauti.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis nurodo, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl G. K. nekaltumo ir nepagrįstai išteisino G. K. pagal LR BK 302 str. 1 d. (du epizodus).

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama G. K. kaltė dėl neteisėto J. D. LR piliečio paso įgijimo, gabenimo ir laikymo bei neteisėto D. P. asmens tapatybės kortelės įgijimo ir laikymo, jo dalyje netinkamai realizavo LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje išteisinant G. K. nebuvo įsigilinta į faktines bylos aplinkybes, nebuvo įvertinta įrodymų visuma tarpusavio sąsajų ir loginio ryšio požiūriu. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nesiėmęs išsamesnės G. K. šioje byloje duotų parodymų analizės bei tų parodymų atitikimo kitiems įrodymams ištyrimo, jo kaltumo klausimą sprendė besąlygiškai sutikdamas su kaltinamojo pateikta gynybine versija. Kolegijos nuomone, vienų įrodymų įvertinimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrajame bylos kontekste kaip tik esmingai ir nulėmė teismo išvadas bei sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytais duomenimis, jo dalyje kitaip vertina surinktus įrodymus.

LR BK 302 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

G. K. kaltinamas neteisėtai įgijęs, gabenęs ir laikęs J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą. Visos G. K. inkriminuojamos veikos – neteisėtas LR piliečio paso įgijimas, gabenimas ir laikymas yra alternatyvios ir sudaro savarankiškas nusikaltimų sudėtis. Nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Kaip parodė pats G. K., J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą jis radęs 2010 m. kovo 10 ar 11 d. nešdamas šiukšles. Jį paėmęs tikėdamasis jį sugrąžinti savininkui, nes manęs, kad pasas yra kažkurio iš kaimynų, po to jį kelias dienas užmiršęs, iki kol jį surado policijos pareigūnai. G. K. dėl šios jam inkriminuojamos veikos kaltės nepripažino. Teisėjų kolegijos nuomone, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos G. K. neteisėto LR piliečio paso įgijimo, gabenimo į namus ir laikymo namuose iki 2010-03-20 esminės aplinkybės. Nors G. K. ir nurodė J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą radęs 2010 m. kovo 10-11 d. ir jį parsinešęs į namus, tačiau byloje nėra nustatyta, ar pasas buvo rastas bei nenustatytos jo galimo radimo ar kitokio įgijimo, taip pat ir gabenimo į namus aplinkybės. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog G. K. neteisėtai J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą iki 2010-03-20 laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. G. K. parodymų dėl neteisėto LR piliečio paso įgijimo, gabenimo į namus ir laikymo namuose iki 2010-03-20 nepatvirtina daugiau jokie kiti bylos įrodymai. Todėl kaltinimo dalis dėl neteisėto LR piliečio paso įgijimo ir gabenimo į namus bei jo laikymo namuose iki 2010-03-20 yra tiesiog preziumuojama paties G. K. parodymais bei 2010-03-20 minėto dokumento suradimo faktu G. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Be to, LR piliečio paso įgijimas ir gabenimas į namus yra priimtinas teisine prasme, nes neprieštarauja 2001-11-08 Lietuvos Respublikos paso įstatymui Nr. IX-590, kurio 5 str. 11 d. sakoma, kad asmuo, radęs kito piliečio pasą, jį turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba LR konsulinei įstaigai. Todėl ši kaltinimo dalis G. K., t.y. neteisėtas J. D. vardu išduoto LR paso įgijimas, gabenimas į namus ir laikymas namuose iki 2010-03-20 laikytina nepagrįsta, iš esmės grindžiama prielaidomis.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad nėra G. K. kaltės įrodymų dėl neteisėto J. D. vardu išduoto LR piliečio paso laikymo 2010-03-20 namuose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Be paties G. K. parodymų, kad jis 2010-03-20 namuose laikė svetimą fizinio asmens dokumentą – J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą, byloje yra duomenys, kad 2010-03-20 atlikus kratą G. K. namuose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kambaryje, šaldytuve buvo rastas ir paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas J. D.. Surastas pasas buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylai (b. l. 16-17, 26-30). Jau minėtame 2001-11-08 Lietuvos Respublikos Paso įstatyme Nr. IX-590 ir kituose poįstatyminiuose aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu reikia pranešti pareigūnams apie rastą pasą arba jį jiems atiduoti, taip pat įstatymuose nenurodoma, kokį laiko tarpą reikia laikyti būtinu, jog pakaktų rastą dokumentą pateikti įstatyme nurodytai institucijai. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad asmuo privalo perduoti rastą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai arba pranešti minėtų įstaigų pareigūnams nedelsiant arba kuo skubiau pagal esamą situaciją ir objektyvias galimybes tai atlikti. Kaip parodė pats G. K., jis J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą savo namuose laikė savaitę laiko. Tokį laiką teismas laikė nepakankamu pripažinti G. K. kaltu neteisėtai laikius svetimą fizinio asmens dokumentą - J. D. vardu išduotą LR piliečio pasą. Tačiau kolegija pažymi, jog byloje nėra nustatyta ir pats G. K. nenurodė kokių nors objektyvių kliūčių, dėl ko jis per jo nurodytą laiką negalėjo ar kas jam sutrukdė pristatyti rastą svetimą dokumentą policijai ar kitai įgaliotai institucijai ar pranešti minėtoms institucijoms apie rastą svetimą dokumentą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats G. K., kad jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus (kaimynų apklausą, skelbimo iškabinimą laiptinėje ar pan.) taip siekdamas nustatyti ar surasti minimą galimą kaimyną - dokumento savininką su tikslu jam gražinti rastą asmens dokumentą. Todėl G. K. paaiškinimai, jog jis rastą pasą paėmęs ir jį parsinešęs į namus tikėdamasis jį sugrąžinti savininkui, nes manęs, kad pasas yra kažkurio iš kaimynų, tačiau apie jį užmiršęs, laikytini tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokio svetimo fizinio asmens dokumento laikymo esant G. K. nurodytiems pagrindams negalima laikyti teisėtu. Kolegijos manymu, šios aplinkybės bei kratos metu rasto paso laikymo vieta - kambaryje esančiame šaldytuve, patvirtina, kad G. K. nenorėjo ir neturėjo tikslo gražinti neva rasto dokumento jo savininkui, perduoti jo policijai ar kitai įgaliotai institucijai ir netgi siekė jį pasilikti turėdamas tyrimo metu nenustatytų tikslų. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys: paties G. K. parodymai, 2010-03-20 kratos protokolas, 2010-04-12 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolas, patvirtina G. K. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. pagrįstumą, kad jis 2010 m. kovo 20 d., 9.50 val. neturėdamas teisėto pagrindo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikė J. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet kratos metu šis svetimas asmens dokumentas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

G. K. kaltinamas neteisėtu D. P. asmens tapatybės kortelės įgijimu ir laikymu. Dokumento įgijimu laikomas tyčinis neteisėtas jo paėmimas iš įmonės, įstaigos, organizacijos ar asmens. G. K. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesio pradžioje pas jį girtavęs D. P., pats jo namuose paliko savo asmens tapatybės kortelę, kurią jis pasidėjo, kad neprapultų, nes manė, kad jis (D. P.) ateis jos pasiimti. G. K. dėl šios jam inkriminuojamos veikos kaltės nepripažino. Kolegija pažymi, kad tokių G. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Todėl kaltinimo dalis dėl neteisėto asmens tapatybės kortelės įgijimo ir jos laikymo namuose iki 2010 m. kovo 20 d. 9.50 val. laikytina nepagrįsta ir iš esmės grindžiama prielaidomis, nes yra tiesiog preziumuojama paties G. K. parodymais bei 2010-03-20 minėto dokumento suradimo faktu G. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad nėra G. K. kaltės įrodymų dėl neteisėto D. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės laikymo 2010-03-20 namuose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Be paties G. K. parodymų, kad jis 2010-03-20 namuose laikė neva paties D. P. paliktą jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, byloje yra duomenys, kad 2010-03-20 atlikus kratą G. K. namuose, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kambaryje, po stalu, esančioje popierinėje dėžėje rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė, išduota D. P.. Surasta asmens tapatybės kortelė buvo apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės bylai (b. l. 16-17, 26-30). 2001-11-06 Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatyme Nr. IX-577, 5 str. 12 p. sakoma, kad asmuo, radęs kito piliečio asmens tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai. Tačiau kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad G. K. žinojo, jog D. P. ateis pas jį pasiimti savo asmens dokumento (jiedu nebuvo susitarę ar suplanavę vėl susitikti, G. K. D. P. nekvietė pas ji atvykti pasiimti dokumento ir pan.). Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pats G. K., kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas gražinti asmens tapatybės kortelę D. P. arba pranešti jam apie rastą dokumentą (skambino jam telefonu, dokumentą nunešė jam į namus, D. P. ieškojo per bendrus pažįstamus ar pan.) arba apie tai būtų pranešęs policijai ar kitai įgaliotai institucijai. Todėl tokie G. K. parodymai, jog jis namuose laikęs svetimą fizinio asmens dokumentą – D. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nes žinojęs, kad D. P. ateis pas jį pasiimti savo asmens dokumento, laikytini tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos manymu, šios aplinkybės bei kratos metu rastos asmens tapatybės kortelės laikymo vieta - kambaryje, po stalu, esančioje popierinėje dėžėje, patvirtina, kad G. K. nenorėjo ir neturėjo tikslo gražinti dokumentą jo savininkui ir netgi siekė jį pasilikti turėdamas tyrimo metu nenustatytų tikslų. LR BK 302 str. 1 d. dispozicijoje nenurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia svetimo fizinio asmens dokumento įgijimas, gabenimas ar laikymas tik turint tikslą jį parduoti ar panaudoti nusikalstamiems tikslams. Todėl kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje situacijoje toks neilgas svetimo asmens dokumento laikymas savo namuose, neturint tikslo jo parduoti, panaudoti nusikalstamiems tikslams, jeigu nustatyta, kad nėra jo neteisėto įgijimo sudėties, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, laiko nepagrįstą. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys: paties G. K. parodymai, 2010-03-20 kratos protokolas, 2010-04-12 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolas, patvirtina G. K. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 302 str. 1 d. pagrįstumą, kad jis 2010 m. kovo 20 d., 9.50 val. neturėdamas teisėto pagrindo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikė D. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet kratos metu šis svetimas asmens dokumentas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

Bausmės G. K. už padarytas nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu skirtinos vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. G. K. padarė du tyčinius, baigtus apysunkius nusikaltimus. G. K. anksčiau teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str.), baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegija pažymi, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.), tačiau šiuo atveju prokuroras apeliaciniu skundu prašo G. K. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmes, kurių LR BK 302 str. 1 d. sankcija nenumato, todėl sutinkamai su LR BK 320 str. numatytomis apeliacinio skundo ribomis, t. y. kad nuteistojo, išteisintojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, G. K. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos bausmės – baudos, mažesnės nei šios bausmės rūšies, skirtinos už nusikaltimus, sankcijos vidurkis, kurios bendrintinos LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka. Kadangi veikos, numatytos BK 302 str. 1 d. ir veikos, kuriomis jis kaltu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 str.), tai šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme bendrintinos LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-02 nuosprendį jo dalyje, kuria G. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (du epizodus), panaikinti ir priimti naują nuosprendį: G. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 302 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. ir jį nuteisti:

- pagal LR BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto J. D. vardu išduoto LR piliečio paso laikymo) 30 MGL (3900 Lt) bauda;

- pagal LR BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėtos D. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės laikymo) 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 35 MGL (4550 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 35 MGL baudą subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu už LR BK 259 str. 2 d. (2 epizodus) paskirta subendrinta 30 MGL (3900 Lt) bauda, griežtesnę bausmę apimant švelnesnę ir G. K. paskirti galutinę subendrintą 35 MGL (4550 Lt) baudą, ją sumokant per metus laiko.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.