Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą, prašydama santuoką tarp jos ir atsakovo M. V., įregistruotą 2006-06-10 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1314, nutraukti dėl atsakovo M. V. kaltės; nustatyti nepilnametės dukters K. V., gim. 2006-09-26, gyvenamąją vietą kartu su motina; iš atsakovo M. V. ieškovės naudai priteisti asmeninės nuosavybės teise pinigines lėšas – 5 000 Lt ir pusę pajamų gautų iš UAB „Vomarkas“ vertės padidėjimo; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovės išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį bei apmokėti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-4). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus: atsisakė reikalavimo dėl pusės pajamų gautų iš UAB „Vomarkas“ vertės padidėjimo bei prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 700 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki ieškovės įsidarbinimo (t. 2, b.l. 86, 98). Nurodė, kad praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo, atsakovo elgesys labai pasikeitė, jis be pagrindo keldavo ginčus, negrįždavo namo, draudė jai bendrauti su savo tėvais, buvo neištikimas. Dėl atsakovo išprovokuoto barnio 2006-09-26 jai įvykus priešlaikiniam gimdymui gimė neišnešiota dukra K. Nurodė, kad atsakovas M. V. nepaėmė jos su kūdikiu iš gimdymo namų, paliko jas likimo valiai, todėl ieškovė apsigyveno savo tėvų namuose. Nuo to laiko atsakovas šeima visiškai nesirūpino, nelankė ir nebendravo su dukra K., neskyrė lėšų išlaikymui. Po gimdymo ieškovė sužinojo, jog serga ŽPV (Žmogaus papilomos virusu), kuris galėjo kilti tik dėl atsakovo neištikimybės. Dėl to ji patyrė stresą, pradėjo gydytis. Su atsakovu nebegyvena nuo dukters gimimo, neveda bendro ūkio ir nepalaiko intymių santykių. Pastangos išsaugoti šeimą buvo bevaisės. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), pažeidė pareigą išlaikyti ir auklėti savo vaiką (CK 3.30 str.), buvo neištikimas (CK 3.60 str. 3d.). Nurodė, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką, gydosi pati ir tęsia mokslus Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto dieniniame skyriuje. Jos pajamas sudaro 98 Lt pašalpa už vaiką. Pažymėdama, kad privalo įsigyti išsilavinimą, siekiant ateityje įsidarbinti ir auginti vaiką, ieškovei reikalingas išlaikymas (CK 3.72 str.), sudarantis 700 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, jog vestuvių dieną svečių padovanoti 10 000 Lt bendrojo gyvenimo pradžiai, liko pas atsakovą. Tai yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalys kiekvienam yra lygios, todėl šalims padalintina po 5 000 Lt. Santuokai iširus dėl atsakovo kaltės, jis ieškovei privalo atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos (CK 3.70 str. 2 d.), atsiradusios dėl atsakovo neištikimybės ir ieškovės susargdinimo, dėl ko sužalota jos fizinė ir psichinė sveikata – patirtas didžiulis šokas, jaučiama nuolatinė baimė dėl sveikatos, išgyventas nervinis stresas, jaučiama emocinė įtampa, kas sukėlė depresiją.

Atsakovas M. V. teismui pateikė priešieškinį (t. 1, b.l. 99-101) prašydamas santuoką tarp jo ir ieškovės, sudarytą 2006-06-10 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1314, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nustatyti bendravimo su dukra K. V. tvarką, jog atsakovas kartu su dukra K. V. praleis du savaitgalius kiekvieną mėnesį bei dvi atostogų savaites. Nurodė, kad santuokoje rūpinosi šeimos materialine gerove - dirbo keliose darbovietėse, pradėjo savo verslą, visą darbo užmokestį atiduodavo ieškovei, tačiau jai nuolat trukdavo pinigų. Iki santuokos sudarymo su ieškove buvo sutarta, kad šeima gyvens kartu su jo tėvais, tačiau pradėjus gyventi kartu, paaiškėjo charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į šeimos gyvenimą. Nurodė, kad ieškovė sprendimus priimdavo vienasmeniškai, o bandymas kalbėtis buvo laikomas konflikto inicijavimu. Dėl neišsaugotos santuokos turėtų būti atsakingi abu sutuoktiniai (CK 3. 61 str. 2 d.), nes ir ieškovė pažeidė CK 3.27 str. nevykdydama savo pareigos būti lojaliai, gerbti kitą sutuoktinį, neieškojo kompromisų, nenorėjo ieškoti tarpusavio susitarimo, nepažeidžiant abiejų sutuoktinių ir vaiko interesų. Su ieškove negyvena nuo 2006-10-18, santykių nepalaiko. Pažymėjo, kad ieškovė trukdo matytis su dukra, neatsako į skambučius ir SMS žinutes ir į 2007-11-29 raštą dėl pasimatymo su dukra, todėl prašė teismo nustatyti bendravimo su dukra K. V. tvarką.

Ieškovė M. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimą iš dalies pakeiti: nutraukti santuoką tarp M. V. ir M. V. įregistruotą 2006-06-10 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1314, dėl M. V. kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-01 iki 2010-07-01. Nustatant nuo 2006-09-01 iki teismo sprendimo kaip skolą, kurią atsakovas M. V. turi grąžinti per tam tikrą laiką, ir nuo teismo sprendimo iki 2010-07-01 periodinėmis išmokomis kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo 5 000 Lt santuokoje įgytų pinigų; nustatyti, kad atsakovas gali matytis ir bendrauti su dukra tik kai jai sukaks 15 metų; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką nurodant, jog dukra K. V. su atsakovu M. V. praleidžia du savaitgalius kiekvieną mėnesį bei dvi atostogų savaites kiekvienais metais. Teismas visai neatsižvelgė į atsakovo M. V. parodymus teismo posėdyje išreiškiant norą matytis su dukra kai jai sukaks 15 metų. Teismas skundžiamu sprendimu priverstinai skyrė atsakovui pasimatymus su dukra, nors per visus 3 vaiko gyvenimo metus, savo noru jis aplankė dukra tik kartą. Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų CK Trečioje knygoje, nesilaikymą, ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.). Teismas visai neatkreipė dėmesio į faktą, kad atsakovas teismo posėdyje pats prisipažino, jog paliko ieškovę ir ką tik gimusią neišnešiotą jų dukrą ligoninėje. Vaiko būklė tuo metu buvo labai prasta. Tuo metu ieškovė buvo šoko būsenoje, sugniuždyta, apimta depresijos. Ieškovės manymu, toks atsakovo elgesys laikytinas žiauriu. Be to, atsakovas daugiau kaip metus nesirūpino savo šeima, ieškovės su dukra neišlaikė net kai gyveno kartu. Šiuo metu taip pat vengia mokėti dukrai išlaikymą, susidarė 4 111, 93 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas ieškovei yra neištikimas, kadangi šiuo metu turi kitą moterį su kuria augina sūnų. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė palikta atsakovo su neišnešiotu vaiku patyrė labai stiprius išgyvenimus, depresiją. Be to, 2007 m. sausio mėnesį sužinojo, kad serga ŽPV (16) - lytiškai plintančia liga, kuri ieškovei sukėlė gimdos kaklelio vėžį, ši žinia pasireiškė dar stipresniu nerviniu šoku. Ieškovei buvo daroma daug skausmingų operacijų bei pirkti brangūs vaistai. Sustabdytas gimdos kaklelio vėžio plitimas, tačiau iki šiol nežinia ar jis neplis, kas pusę metų yra daromi tyrimai. Kadangi atsakovas ieškovei buvo pirmas ir vienintelis vyras, todėl nekilo abejonių, kad šia liga užsikrėtė, būtent nuo jo. Nors atsakovas pateikė teismui pažymą, kad yra sveikas, teismas neįsigilino į pateiktus medicininius aprašymus apie šią ligą (kad vyrai gali būti tik šios ligos nešiotojai). Be to atsakovas padarė tik bendrą lytiškai plintančių ligų tyrimą, o būtent ŽPV ligai nustatyti reikalingas atskiras tyrimas, bendrame tyrime neparodoma ar žmogus serga šia liga. Dėl visų šių aplinkybių ieškovė buvo priversta nuo 2007 sausio lankytis pas psichologą, psichiatrą bei ginekologą, tą daro iki šiol. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai padalino 10 000 Lt piniginių lėšų, priteisdamas atsakovui jo dalį, t.y. 5 000 Lt, kurią jis panaudojo savo įmonės veiklai, o ieškovės dalį skyrė kasdieniniam naudojimui. Ieškovės manymu teisingiau būtų 10 000 Lt padalinti po lygiai. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovės naudai 700 Lt išlaikymo per mėnesį. Atsakovas oficialiai nurodydamas labai mažą mėnesinį savo atlyginimą, tokiu būdu vengia mokėti išlaikymą tiek dukrai, tiek ieškovei. Teismas visai neatkreipė dėmesio, kad ieškovė studijuoja Vilniaus Gėdinimo Technikos Universitete jau nuo 2006-09-01 metų, dieniniam skyriuje. Stipendijos negauna, ir dar turi mokėti už mokslą. Iki vaikui sukako 2 metai, ieškovės pajamos sudarė tik apie 473 Lt per mėnesį, nuo 2 iki 3 metų - 98 Lt, o nuo 3 metų apie 52 Lt. Kadangi dukra turi daug sveikatos problemų, ieškovė šiuo metu studijuoja 4 kurse, bei dėl Lietuvoje esamos ekonominės krizės, sunku rasti darbą, kuris netrukdytų atitinkamai rūpintis ligota dukra bei neapleisti mokslų, dėl šių aplinkybių ieškovė negali įsidarbinti ir gauti kitas papildomas pajamas. Teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, priteisdamas iš ieškovės net 84 % visų išlaidų susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, o iš atsakovo atsakovui tik 16 %.