- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-14450-947/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07191-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- G. M., K. B.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjų G. M. ir K. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai K. B. ir G. M. prašo teismo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat prašė teismo pratęsti terminą priimti palikimą, likusį po motinos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 1-3). Pareiškėjai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jų tėvai Z. M. ir T. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, nurodydami valią, kad po vieno iš sutuoktinio mirties turtą paveldi kitas sutuoktinis, o sutuoktiniui nepriėmus palikimo pagal testamentą, turtą paveldi sutuoktinių vaikai K. B. ir Z. M. (el. b. l. 10-12, 4-6). Pareiškėjai paaiškino, kad žinodami tėvų valią, išreikštą testamente, po tėvo Z. M. mirties į notarų biurą nesikreipė, manydami, kad pagal testamentą turtą paveldės motina T. M., tačiau motina dėl itin pablogėjusios sveikatos būklės po sutuoktinio mirties nespėjo notarui išreikšti savo valią priimti palikimą. Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, būdami vieninteliai Z. M. ir T. M. vaikai, siekia priimti po tėvų mirties likusį palikimą, tačiau dėl nurodytų priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą po tėvo Z. M. mirties. Taip pat pareiškėjai pareiškime nurodė prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos mirties, nes, pareiškėjų manymu, bylos nagrinėjimas užtruks ir dėl to bus praleistas terminas priimti ir šį palikimą. Daugiau įpėdinių, turinčių teisę ir pageidaujančių pretenduoti į mirusiųjų Z. M. ir T. M. palikimą, nėra. Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas palaikė pareiškime išdėstytą poziciją, prašė teismo patenkinti pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (valstybės atstovės) pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad neprieštaraus pareiškimui, jei ištyrus ir įvertinus įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Šių institucijų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimais, atsiliepimuose suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijų atstovams. Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po tėvų Z. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir T. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pabrėžtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pareiškėjų pateiktų ir teismo iniciatyva išreikalautų rašytinių įrodymų, taip pat byloje pateiktų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjų K. B. ir G. M. tėvas yra Z. M.. Z. M. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, Z. M. daugiau vaikų neturėjo. Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimuose nurodyta, kad šios institucijos nėra gavusios duomenų apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 27). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjai yra įstatyminiai ir testamentiniai savo tėvo įpėdiniai (el. b. l. 20-21, 24, 28) (CK 5.11 straipsnis), darytina išvada, kad pareiškėjams atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra jokių duomenų, kad yra kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą. Teismas svarbiomis laiko pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie terminą palikimui priimti praleido, kadangi po tėvo mirties rūpinosi labai pablogėjusia motinos T. M. sveikata (el. b. l. 14-19), be to, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pagal testamentą palikimą priimtų pirmiausia jų motina T. M..
Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po Z. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą, likusį po motinos T. M. mirties yra atmestinas, nes teismo nutarties priėmimo metu įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą dar nėra pasibaigęs. Pabrėžtina, kad pareiškėjai turi teisę priimti palikimą po motinos T. M. mirties ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 14 d. Be to, byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjai K. B. ir G. M. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto 28-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo, likusio po T. M. mirties, priėmimo (el. b. l. 25, 26).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjams K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.