- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 2-55/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- T. P.
- Advokatai
- Gintaras Trakšelis
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą ir atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie atskirojo skundo, dėl Vilnius apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (trečiasis asmuo – Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“) dėl pažeistų teisių gynimo (civilinė byla Nr. B2-1950-611/2014),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta AB banko SNORAS bankroto byla, banko bankroto administratoriumi paskirtas Neil Cooper, o 2012-08-22 teismo nutartimi atsakovas BAB bankas SNORAS pripažintas bankrutavusiu ir nutarta jį likviduoti dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu, pareikštu atsakovui BAB bankui „SNORAS“, remdamasis CK 6.158, 6.234 straipsniais, prašė įpareigoti atsakovą grąžinti 19 999,86 Lt sumą, nurašytą iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke SNORAS, į ieškovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank (1-2 b. l.). Nurodė, kad 2011 metų spalio mėnesį su BAB banko SNORAS darbuotojais vedė derybas dėl obligacijų pirkimo, bet sutartis nebuvo parengta ir pasirašyta, tačiau 2011 metų spalio mėnesį atsakovas nuo ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 19 999,86 Lt. Ieškovo teigimu, 2011-12-28 jis kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl nurašytų lėšų, tačiau negavo jokio atsakymo, o 2012-05-10 pakartotinai kreipėsi į atsakovą su pretenzija, į kurią atsakovas 2012-06-15 atsakė, jog pinigai buvo nurašyti, remiantis obligacijų sandoriu Nr. FO20111003V990004. Pasak ieškovo, jis kreipėsi į atsakovą ir Lietuvos banko priežiūros tarnybą su prašymu pateikti jam obligacijų pirkimo sutarties kopiją, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti be jokio paaiškinimo. Ieškovo teigimu, atsakovas turi jam grąžinti be teisinio pagrindo pasisavintus pinigus, o, kadangi atsakovas bankrutavo ir jo sąskaitos uždarytos, pinigai turi būti grąžinti į ieškovo sąskaitą kitame banke. Pasak ieškovo, informacija apie siūlomą atsakovo banko produktą ir esminiai sandorio elementai neatitiko jo lūkesčių, todėl nutarė nebetęsti derybų ir, neatvykdamas į banką pasirašyti sutarties, jis aiškiai išreiškė savo valią nesudaryti obligacijų įsigijimo sandorio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (22-25 b. l.). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, kuriais galima būti pripažinti sandorį negaliojančiu. Pasak atsakovo, ieškovas 2011-10-01 pateikė atsakovui pavedimą dėl atsakovo platinamų 200 vnt. obligacijų įsigijimo, sandorio suma – 19 999,86 Lt, tačiau banko vadybininkė padarė techninę klaidą, atspausdindama obligacijų sutartį su neteisinga sandorio suma, kurią ištaisius, informavo ieškovą. Atsakovo teigimu, nors ieškovas neatvyko į banką pasirašyti dokumentų, jis pripažįsta, kad ketino sudaryti su atsakovu obligacijų sutartį, tačiau dėl banko vadybininkės klaidos sandorio dokumentų nepasirašė. Atsakovo nuomone, yra ieškovo akceptas su atsakovu vieša oferta sudaryti obligacijų sutartį. Pasak atsakovo, ieškovas su atsakovu yra sudaręs susitarimą dėl naudojimosi „Bankas internetu+“ ir yra aktyvus šios sistemos vartotojas; ieškovas ir po obligacijų įsigijimo sandorio sudarymo reguliariai jungėsi prie minėtos sistemos, todėl turėjo matyti, kad iš jo mokėjimo sąskaitos buvo nurašyti 19 999,86 Lt atsakovo platinamoms obligacijoms įsigyti. Nors po 2011-10-03, kai buvo nurašytos lėšos, atsakovas ne kartą buvo prisijungęs prie banko internetinės bankininkystės, tačiau pretenziją atsakovui pateikė tik 2011-12-28. Atsakovo teigimu, ieškovas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas pažeisti atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą bei, pasinaudojant indėlių draudimo institutu, susigrąžinti lėšas, investuotas į banko vertybinius popierius, savo noru prisiėmus su tuo susijusią riziką.
Trečiasis asmuo atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (50-52 b. l.). Nurodė, kad bylos duomenimis labiau tikėtina, jog ieškovas sudarė ginčijamą sutartį, be to, ieškovas nurodė, kad obligacijų sutartis nepasirašyta dėl techninės klaidos. Trečiojo asmens teigimu, teisiškai sutartis laikytina sudaryta, kadangi jos sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė privalomos rašytinės formos sutarčiai, be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas jungėsi prie savo sąskaitų atsakovo banke per internetinę bankininkystę, o prisijungęs negalėjo nematyti sąskaitos, į kurią pervestos lėšos, vykdant sutartį, taip pat negalėjo nematyti sutarties sutarčių sąraše.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo T. P. ieškinį tenkino iš dalies ir grąžino į ieškovo banko sąskaitą AB banke SNORAS atsakovo neteisėtai nurašytą 19 999,86 Lt sumą; kitą ieškinio dalį atmetė, grąžino ieškovui 600 Lt žyminio mokesčio (91-94 b. l.).
Nurodė, jog ieškovo reikalavimas pagal neva sudarytą obligacijų sutartį ir nurašytas lėšas atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, todėl pareikštas ieškinys iš esmės yra susijęs su šio reikalavimo tenkinimo eiliškumu bei galimybe gauti draudimo išmoką pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau –IĮIDĮ). Pasak teismo, ieškinio tenkinimo atveju ieškovo reikalavimo tenkinimo eilė nesikeičia, tačiau jam įgijus teisę į draudimo išmoką ir ją gavus, ieškovas būtų išbrauktas iš atsakovo kreditorių sąrašo, o jo reikalavimo teisę atsakovo bankroto byloje perimtų nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo. Todėl teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas turi būti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje, dėl ko nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo bankroto bylos ir išsprendžiama nutartimi bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 7 d., 15 str. 2 d., 21 str. 1 d., Bankų įstatymo 85 str., CPK 163 str. 5 p.).
Teismas nurodė, jog skolos vertybinių popierių, tarp jų ir obligacijų, įsigijimo sutartys privalo būti sudarytos raštu; be to, lėšos iš sąskaitos gali būti nurašomos tik kliento nurodymu (Finansų įstaigų įstatymo (toliau - FĮĮ) 2 str. 36 d. 1 p., 31 str. 2 d.; CK 6.922 str. 1 d.). Pasak teismo, atsakovo nurodomas ieškovo lėšų nurašymo pagrindas yra obligacijų įsigijimo sutartis, todėl atsižvelgiant į tai, jog tai yra rizikos sutartis, į jos vertę ir į tai, jog tokia sutartis sudaroma tarp fizinio ir juridinio asmens, obligacijų pasirašymo sutartis su ieškovu turėjo būti sudaryta rašytine forma (Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 2 d., 2 str. 36 d. 1 p.). Teismas sutiko su atsakovu, jog rašytinės formos nesilaikymas nedaro tokios sutarties negaliojančia, tačiau tokia aplinkybė atima iš šalių teisę, esant ginčui dėl tokios sutarties sudarymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Teismo teigimu, lėšos iš kliento sąskaitos gali būti nurašomos tik jo nurodymu (CK 6.922 str. 1 d.), o atsakovui tenka pareiga įrodyti obligacijų įsigijimo sutarties sudarymo ir ieškovo pavedimo pervesti lėšas, įsigyjant atsakovo AB banko SNORAS obligacijas, faktus (CPK 12, 178 str.). Teismas sprendė, jog atsakovas vienašališkai nurašė lėšas nuo ieškovo sąskaitos ir jas įskaitė į atsakovo surenkamąją sąskaitą obligacijų platinimui, todėl neatspindi ieškovo tikrosios valios ir negali būti laikomi netiesioginiais sutarties sudarymo įrodymais.
Apygardos teismas nurodė, kad ieškovas nepasirašė obligacijų įsigijimo sutarties, kurios pagrindu buvo nurašytos jo lėšos, o ieškovo valia sudaryti sutartį tylėjimu gali būti išreikšta tik įstatymo ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 str. 3 d., 6.173 str. 3 d.). Pasak teismo, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovas pagal šalių susitarimą atsakovo pasiūlymą sudaryti ginčo sutartį galėjo akceptuoti tylėjimu, todėl trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad ieškovas turėjo pastebėti lėšų nurašymą elektroninės bankininkystės sistemoje pagal jo nesudarytą sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas patvirtino obligacijų įsigijimo sutarties sudarymą ir lėšų nurašymą; be to, toks ieškovo elgesys nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jo konkliudentinius veiksmus pavesti nurašyti lėšas, sudaryti sutartį ar konstatuoti tokios sutarties vėlesnį patvirtinimą, kadangi konkliudentiniai veiksmai turi būti aktyvūs, aiškiai atspindintys šalies valią sudaryti ar patvirtinti sutartį (CK 1.71 str. 1 d., 6.173 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių vyravo praktika sutartis sudaryti žodžiu, be rašytinio patvirtinimo, o tai, jog atsakovas šiuo atveju taikė teisės požiūriu ydingą praktiką, kai sutartį įvesdavo į banko vidaus sistemą ir ją įvykdydavo, jos nepasirašęs su klientu, negali būti pagrindas pripažinti esant ieškovo numanomą valią įsigyti atsakovo platinamas obligacijas.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas BAB bankas SNORAS yra banko įstaiga, kuriai taikomo aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, o CK 1.93 straipsnio 2 dalies pasekmių netaikymas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, liudytoja D. V. parodė, kad sudarius obligacijų įsigijimo sutartį su ieškovu ir pastebėjus padarytą techninę klaidą, ji minėtą sutartį anuliavo, todėl tokios anuliuotos sutarties pagrindu lėšos negalėjo būti nurašytos. Teismo teigimu, ieškovo neatvykimas pasirašyti naujos obligacijų pasirašymo sutarties patvirtina aplinkybę, jog ieškovas persigalvojo dėl sutarties sudarymo. Pasak teismo, atsakovas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo valią sudaryti obligacijų įsigijimo sutartį ir nurašyti lėšas iš jo sąskaitos, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina sutarties sudarymo ir ieškovo pavedimo dėl lėšų nurašymo faktų. Teismas sprendė, kad, nesant ieškovo valios sudaryti obligacijų įsigijimo sutartį ir pervesti lėšas joms įsigyti bei nesudarius tokios sutarties, atsakovas pats vienašališkai ir neteisėtai nurašė 19 999,86 Lt sumą iš ieškovo sąskaitos, todėl privalo pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes ir grąžinti 19 999,86 Lt sumą į ieškovo mokėjimo sąskaitą atsakovo banke, kadangi šias lėšas įgijo be teisėto pagrindo (nepagrįstai praturtėdamas) (CK 6.237 str.).
Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl grąžintinų neteisėtai nurašytų lėšų pervedimo į kitame banke esančią ieškovo sąskaitą. Teismo teigimu, apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla (Bankų įstatymo 85 str. 3 d. 2 p.) ir grąžinus neteisėtai nurašytas lėšas į ieškovo sąskaitą atsakovo banke, minėta lėšų suma ab initio yra ieškovo lėšos jo mokėjimo sąskaitoje atsakovo banke, kurios pagal IĮIDĮ nuostatas yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turi spręsti klausimą dėl duomenų apie ieškovą perdavimo trečiajam asmeniui ir indėlio draudimo išmokos jam išmokėjimo (IĮIDĮ 2 str., 3 str., 5 str., 9 str. ir 10 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (101-103 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1) Nesutinka su apygardos teismo argumentu, kad ieškovas neišreiškė valios sudaryti obligacijų sutartį:
1.1. Ieškovo pateikti paaiškinimai atsakovui įrodo aplinkybę, jog Sutartis nebuvo pasirašyta dėl techninės klaidos, o ne dėl Sutarties esmės. Todėl nebuvo ieškovo valios „defekto“ dėl Sutarties esmės, o ieškovo valia nurašyti lėšas buvo išreikšta tinkamai;
1.2. Teismas nepagrįstai netaikė FĮĮ numatytos išimties, numatančios, jog finansų įstaiga gali sudaryti sandorius žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta raštu arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma;
1.3. Ieškovas akceptavo ofertą, o lėšos buvo nurašytos jo pavedimu su tikslu įsigyti obligacijų. Pasak liudytojos, ieškovas sutarties pradinį variantą (su klaidingai nurodyta suma ir valiuta) pasirašė, o liudytojai pranešus apie klaidą, ieškovas ketinimo įsigyti obligacijų už 19 999,86 Lt neatsisakė ir savo konkliudentiniais veiksmais leido nurašyti minėtą sumą nuo sąskaitos;
2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas žinojo apie Sutartį ir tam neprieštaravo, kol atsakovas buvo mokus. Ieškovas jungėsi prie savo sąskaitų atsakovo banke per internetinę bankininkystę ir negalėjo nematyti sąskaitos, į kurią pervestos lėšos vykdant Sutartį. Kadangi ieškovas neprieštaravo Sutarčiai, Sutartis galiojo ir ieškovas sutiko su jos nuostatomis. Be to, vėlesnio Sutarties teksto (ištaisius klaidą dėl sumos ir valiutos) nepasirašymas, esant žodiniam sutikimui dėl lėšų nurašymo, įsigyjant obligacijas, tokios Sutarties nepanaikina.
Atsakovas BAB bankas SNORAS pareiškimu prisideda prie trečiojo asmens atskirojo skundo, prašo jį tenkinti bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-10-25 nutarties dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir ieškinį atmesti (105-106 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Pagal įstatymą, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardintas nebaigtinis sąrašas sandorių, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, ir nurodyta, jog sandoriams privaloma paprasta rašytinė forma gali būti nustatyta ir kituose įstatymuose.
FĮĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos sandoriai, turintys galimos rizikos požymių, turi būti sudaromi raštu; finansų įstaiga sandorius gali sudaryti ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta raštiškai arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma. Pagal FĮĮ, skolos vertybinių popierių pirkimas priskiriamas prie sandorių, turinčių galimos rizikos požymių (FĮĮ 2 str. 36 d. 1 p.).
Apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui T. P. su atsakovu BAB banku SNORAS 2006-07-21 pasirašytos banko sąskaitos sutarties Nr. BS060721V99799795 pagrindu AB banke SNORAS buvo atidarytos banko sąskaitos, tarp jų ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (3-4 b. l.), iš kurios išrašo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-07 matyti, kad atsakovas 2011-10-03 nurašė iš nurodytos ieškovo sąskaitos 19 999,86 Lt sumą į atsakovo surenkamąją sąskaitą obligacijų platinimui pagal sutartį Nr. FO20111003V990004 (29 b. l.). Iš bylos duomenų (tarp jų ir šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose bei 2013-10-08 teismo posėdyje) nustatyta, kad ieškovas su atsakovu BAB banku SNORAS vedė derybas dėl atsakovo platinamų obligacijų įsigijimo, tačiau obligacijų sutartis Nr. FO20111003V990004, kurios pagrindu buvo nurašytos aukščiau nurodytos lėšos (toliau – Obligacijų sutartis; Sutartis), nebuvo ieškovo pasirašyta (9-10, 14 b. l.).
Apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus, kad atsakovas BAB bankas SNORAS, neturėdamas ieškovo sutikimo ir nesant jo pasirašytos Obligacijų sutarties, nepagrįstai nuo ieškovo sąskaitos nurašė 19 999,86 Lt sumą į atsakovo surenkamąją sąskaitą obligacijų platinimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Obligacijų sutarties rizikingumą, nurodydamas ir tai, kad sandorį surašė atsakovas – banko įstaiga, kuriai taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, pagrįstai nustatė, kad Obligacijų sutartis su ieškovu turėjo būti sudaryta rašytine forma (FĮĮ 31 str. 2 d.), o atsakovo ir trečiojo asmens pateikti duomenys bei argumentai (tarp jų, kad dėl atsakovo darbuotojos klaidos buvo atspausdintas klaidingas sutarties variantas, kad atsakovas savo veikloje taikė praktiką sutartis sudaryti žodžiu, be rašytinio patvirtinimo) nesudaro pagrindo teigti, jog nurodyta Sutartis buvo sudaryta (CPK 178 str., 183 str., 185 str.; CK 1.72-1.73 str.).
Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo nutarties ir apelianto argumentai, kad ieškovas išreiškė valią įsigyti obligacijas ir savo konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą nurašyti lėšas (19 999,86 Lt sumą) nuo jo sąskaitos.
Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakovu BAB banku SNORAS derėjosi dėl atsakovo platinamų obligacijų įsigijimo, kad buvo anuliuotas pirminis Obligacijų sutarties variantas, atspausdintas su klaidomis, o ieškovas nepasirašė naujo Obligacijų sutarties projekto, kurio pagrindu buvo nurašyta iš ieškovo sąskaitos 19 999,86 Lt suma (9-10, 14, 78-87 b. l.).
Atsakovas, nepateikdamas apygardos teismui ieškovo pasirašytos Obligacijų sutarties, 2013-10-08 teismo posėdyje nurodė, kad „sutarties nėra“; tokio rašytinio įrodymo atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (82 b. l.; CPK 178 str., 314 str.). Apelianto atskirojo skundo nuoroda, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais leido nurašyti nuo jo sąskaitos ginčo sumą, neatsisakydamas ketinimo įsigyti atsakovo platinamas obligacijas, nepagrįsta įrodymais, kurie patvirtintų konkliudentinius ieškovo veiksmus ir jo valią nurašyti nurodytą pinigų sumą nuo jo sąskaitos, ir dėl teismo nustatytų aplinkybių bei nurodytų motyvų nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią įsigyti atsakovo vertybinius popierius (obligacijas) bei leido nurašyti nuo jo sąskaitos 19 999,86 Lt sumą. Juolab kad tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 314 str.), o pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu; be to, ieškovas 2013-10-08 teismo posėdyje parodė, kad jam kilo abejonių ir nutarė pasitarti su specialistais.
Taigi apeliantas nepaneigė skundžiamos apygardos teismo nutarties argumentų, su kuriais sutinka teisėjų kolegija, nepasisakydama dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde bei atsakovo pareiškime, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį.