Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-10 · Byla Nr. A2.6.-10244-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
A2.6.-10244-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09728-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
B. P.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10244-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09728-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3; 52.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. P.,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. 2014 m. liepos 4 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 70, vairuodama automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Apklausta teismo posėdyje B. P. savo kaltę pripažino iš dalies teigdama, kad 2014-08-04, apie 18.00 val., Liepkalnio gatvėje, prie parduotuvės „Iki“ ji automobiliu Mazda išvažinėjo atbuline eiga iš aikštelės. Jai išvažiuojant suveikė šalia stovėjusio automobilio signalizacija. Pagalvojusi, jog tai gali būti vieno iš stovėjusio gale automobilio signalizacija, ji pasižiūrėjo atgal, bet šių automobilių signalizacija neveikė. Tada pastebėjo, kad tai suveikė priekyje stovinčio automobilio signalizacija. Kadangi ji nejautė jokio kontakto, tai nusprendė, kad signalizacija yra labai jautri ir suveikė nuo to, kad ji važiavo labai arti. Iš aikštelės ji išvažiavo manydama, kad stovinčio automobilio nekliudė. Matė netoli stovintį asmenį, bet jis jai pamojo ranka taip, kad ji suprato, jog nieko nekliudė. Atvykus į policiją ir apžiūrėjus detaliau abu automobilius paaiškėjo, kad ji galėjo užkabinti stovintį automobilį. Tokias pat įvykio aplinkybes B. P. nurodė ir duodama paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 12).

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje nurodė, kad grįžęs prie savo palikto automobilio VW Bora rado raštelį, kad jo automobilį apgadino kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis pranešė apie įvykį policijai, raštelį pateikė pareigūnams. Tokius pat paaiškinimus A. S. davė ir policijoje, rašydamas savo paaiškinimą (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Be teismo posėdžio metu duotų B. P. ir A. S. paaiškinimų, B. P. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t.y. V. U. paaiškinimu, rašytu 2014-08-20, iš kurių matyti, kad jam protokole nurodytu laiku būnant prie parduotuvės „Iki“, esančios Liepkalnio gatvėje, matė, kaip moters vairuojamas automobilis Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš stovėjimo vietos kliudė stovintį automobilį VW Bora, v/n (duomenys neskelbtini) Po įvykio vairuoja sunerimo, tačiau iš automobilio neišlipo ir neįvertino padarytos žalos. Mano, kad vairuotoja turėjo pajusti kontaktą (b.l. 19); paliktu rašteliu (b.l. 4); BIRT ataskaitų žiūrykle, patvirtinančia, jog policijai apie apgadintą automobilį VW Bora, v/n (duomenys neskelbtini) Liepkalnio g.70, Vilniuje, buvo pranešta 2014-08-14, 19.24 val. (b.l. 9); policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame teigiama, kad jiems pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris parodė savo apgadintą automobilį ir paliktą raštelį (b.l. 5); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW Bora valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio VW Bora galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b.l. 7); 2014-08-07 transporto priemonės – automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus minėtą automobilį rastas nubrozdintas priekinis bamperis, apdailos juostelė iš kairės pusės, likę pašalinės žalios spalvos dalelės (b.l. 18); fotolentele, iš kurios matyti, kad automobilio VW Bora, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis atitinka automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštį (b.l. 15-17). Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.

B. P. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

B. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu. Išgirdusi šalia stovėjusio automobilio suveikusią signalizaciją, ji pasižiūrėjo į veidrodėlius ir nepamačiusi jokio kontakto, išvažiavo manydama, kad šalia stovėjusio automobilio signalizacija yra labai jautri ir suveikė dėl to, jog ji privažiavo labai arti. Iš byloje esančios policijos pareigūnų pateiktos fotolentelės matyti, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai, tik nežymūs įbrėžimai, todėl esant tokiam apgadinimų pobūdžiui B. P. kontakto galėjo ir nejusti. Teismas negali grįsti B. P. kaltės vien įvykį mačiusio liudytojo V. U. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, jog po eismo įvykio automobilio Mazda vairuotoja sunerimo, nes B. P. sunerimti galėjo ne dėl kontakto pajautimo, o dėl to, kad suveikė šalia stovėjusio automobilio signalizacija. Nors minėto liudytojo manymu, vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, tačiau šis jo teiginys yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, jog po susidūrimo Mazda vairuotoja net nebuvo išlipusi iš automobilio. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad B. P. automobilį būtų vairavusi neblaivi, jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti B. P. parodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad B. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. P. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – B. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, padarytų apgadinimų nedidelį mastą, ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. P. (administracine tvarka nebausta). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau B. P. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų ) (28 (dvidešimt aštuonių) EUR) baudą.

B. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė