Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam R. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi R. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo R. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. K. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. kovo 22 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo penktojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, Panevėžyje, išvadindamas nukentėjusiąją I. Č. įžeidžiančiais žodžiais grasino ją nužudyti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur atsinešęs peilį, šaukė, kad papjaus ir taip esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali buti įvykdytas, koridoriuje ties (duomenys neskelbtini) buto durimis, užsimojo peiliu į I. Č., o nukentėjusioji I. Č. pabėgo, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d.

Suimtasis R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-03-22 16.15 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutartimi R. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai ir duomenys yra šie – tai nukentėjusiosios I. Č. parodymai, liudytojų T. S., D. I. parodymai, specialisto išvada Nr. G 485/14(05), iš dalies liudytojo E. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad R. K. įtariamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo ir šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindai.

Apylinkės teismas suėmimą R. K. paskyrė ir terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. BPK 122 str. 3 d. numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kad R. K. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, bandyti derinti parodymus tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, rodo veikos, kuria jis įtariamas pobūdis, o taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys, o būtent: nukentėjusios I. Č. parodymai, kad ji jaučia didelę baimę, nes E. T. prašė pakeisti parodymus, buvo atėję trys jai nepažįstami asmenys, kurie klausinėjo apie R. K., liudytojos T. S. parodymai, jog E. T. sakė, kad nuo R. K. draugų bus blogai, vyr. tyrėjos 2014-03-27 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. dėl to, jog įtariamajam pažįstami asmenys siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją T. S., t. y. kad jos keistų pirminius parodymus. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. yra.

Visos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad suimtasis R. K., būdamas laisvėje, gali padaryti nusikaltimą, kuriuo įtariamas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyta, jog suimtasis R. K. yra teistas pagal BK (1961 m. redakcija) 111 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat teistas pagal BK 145 str. 2 d. už sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą prieš I. Č. ir jos mažametę dukrą ir šie teistumai nėra išnykę. R. K., būdamas anksčiau teistas už paminėtas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, vėl yra įtariamas grasinimu nužudyti žmogų. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė šį pagrindą, nes šiuo pagrindu asmeniui suėmimas gali būti taikomas ir tuo atveju, kai pasikėsinimu ar grasinimu padaryti nusikaltimą įtariamas asmuo, būdamas laisvas, gali įvykdyti tą nusikaltimą, kurį jau anksčiau norėjo ar grasino padaryti.

BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti netrukdomo ikiteisminio tyrimo ir tai, jog R. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Skundu apygardos teismui R. K. prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas suėmimo terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl daryti išvadą, jog skundžiama nutartis neteisėta nėra pagrindo ir pakeisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, R. K. šioje proceso stadijoje skirta ir jos terminas pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.