Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-195/2014

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01141-2012-5

2014 m. vasario 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. padarymą ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Priteista iš atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 6,35 Lt turtinės žalos atlyginimui A. R. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. nutarta išieškoti iš L. M. 2 800 lt nukentėjusiosios A. R. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. savo skunde teigia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio turėjo atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes, pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose bei kitas aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ prašoma atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį nepakeistą. Nurodoma, kad teismų praktika nustato neturtinės žalos atlyginimo ribas, atsižvelgiant į tai, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. Pažymima, jog nežymiam sveikatos sutrikdymui nustatytos 2 000 – 5 000 Lt ribos, nesunkiam sveikatos sutrikdymui nustatytos 2000 – 10 000 Lt ribos. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, t.y. maksimalus nustatytos ribos dydis.

Atsakovas dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą, pažymi, kad tiek vaistų, tiek kitų priemonių, skirtų sveikatos grąžinimui po eismo įvykio, įsigijimo būtinybė turi būti pagrįsta medicininiais dokumentais, pateikiant gydytojo nurodymą vartoti konkrečius vaistus ar kitokias priemones. Nurodoma, kad pagal ieškovės pateiktus objektyvius įrodymus, jog visos priemonės buvo skirtos gydytojo bei pateikus tokių priemonių įsigijimo įrodymus, atsakovas gali priimti sprendimą dėl šių nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai dėl civilinio ieškinio tenkinimo pilna apimtimi turtinės žalos atlyginimo dalyje yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

Teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą iš dalies, L. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo, AB „Lietuvos Draudimas“, atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. R.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 str. nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 str., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą dėl patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų ir taikydamas CK 6.250 str. 2 d., kaip žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis susideda iš 8 000 Lt priteistų iš AB „Lietuvos draudimas“ ir 2 000 Lt, kuriuos A. R. sumokėjo L. M.

Teismų praktika nustato neturtinės žalos atlyginimo ribas, atsižvelgiant į tai, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. Eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.) Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai A. R. priteistas maksimalus nustatytos ribos dydis.

A. R. savo apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-386/2009, 2K-320/2009, 2K-68/2008, kuriose dėl nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusiesiems priteistas didesnis neturtinės žalos dydis (nuo 13 000 Lt iki 40 000 Lt). Tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju 10 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad tokio pobūdžio eismo įvykiui maksimali neturtinės žalos draudimo suma yra 5 000 U. Į. numato maksimalią sumą, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienu atveju ji bus išmokėta. Maksimali galima mokėti išmoka dėl neturtinės žalos mokama tik gyvybės atėmimo atveju arba esant sunkiam ir labai sunkiam sveikatos sutrikdymui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinami nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų sunkumas, dydis, nukentėjusiajam padarytos žalos pasekmės. Tokiu būdu yra įvertinama, kokio dydžio neturtinė žala yra pagrįsta ir tinkama konkrečiam nukentėjusiajam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, jog sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ligoninėje, operuota, gydėsi ambulatoriškai, t.y. ji patyrė nepatogumus, buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus gyvenimas. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – interesų, pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt. Priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra per maža.

Remiantis 2013 m. liepos 1 d. gydytojo eksperto išvada Nr.1302539/868820 nustatyta, kad eismo įvykio metu A. R. patyrė daugybinius šonkaulių lūžius kairėje pusėje (III, IV, V šonkaulių lūžiai), galvos plaukuotos dalies kirstinę žaizdą, kairį hidrotoraksą, skausminį sindromą, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1. b.l.168).

Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji iki eismo įvykio turėjo negalią, todėl patirti sveikatos sutrikdymai sukėlė daug didesnių neigiamų pasekmių bendrai jos sveikatos būklei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji jau nuo 1980 m. serga rezistencine epilepsija. Dėl šios ligos kaip savo skunde nurodo pati apeliantė jai pasireiškia daugybė prastos savijautos požymių, t.y. galvos skausmas, svaigimas, orientacijos trūkumas, eisenos sutrikimas ir pan. Visi šie nukentėjusiosios nurodyti sveikatos pablogėjimo požymiai buvo pasireiškią iki autoįvykio (2013 m. liepos 1 d. gydytojo eksperto išvada (t. 1. b.l.168)), todėl negali būti laikomi pasekmėmis atsiradusiomis po eismo įvykio. Ankščiau paminėtoje gydytojo eksperto išvadoje nėra nurodoma, jog epilepsija pasunkėjo dėl eismo įvykio ar jo metu patirto galvos sumušimo. Šias aplinkybes patvirtino ir apygardos teisme bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti gydytojai. Liudytojas šeimos gydytojas V. R. nurodė, kad nepastebėjo, jog po eismo įvykio paūmėtų nukentėjusiosios turimi susirgimai, buvo paūmėjimai dėl radikulito, tačiau didesnių paūmėjimų nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, kad nemano, jog dėl autoįvykio patirtų traumų pasekmės galėtų būt ilgalaikės, šonkauliai yra užgiję (t.2.b.l.62-63). Liudytoja neurologė L. B. nurodė, kad peržiūrėjusi pacientės istoriją matyti, jog epilepsijos priepuoliai jai kartojosi 4 kartus per mėnesį, pažymėjo, kad po eismo įvykio priepuolių dažnumas nepasikeitė (t.2.b.l.64-65). Liudytoja G. Š. nurodė, kad nukentėjusiajai nustatytas kojos sutrumpėjimas, tačiau to priežastimi yra klubo sąnario susidėvėjimas (t.2. b.l.65-66). Pažymėtina ir tai, kad kraujavimas iš gimdos taip pat nėra eismo įvykio pasekmė, Všį Vilniaus gimdymo namų ginekologijos skyriaus gydytojo B. Ž. išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai kraujavimas iš gimdos nustatytas dar 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai tuo tarpu eismo įvykis buvo 2012 m. rugsėjo 19 d. (t.2. b.l.25-26). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei remiantis byloje esančiomis gydytojų ekspertų išvadomis bei gydytojų duotais parodymais bylą nagrinėjant apygardos teisme darytina išvada, kad apeliaciniame skunde apibūdinta nukentėjusiosios prasta sveikatos būklė yra sukelta ne eismo įvykio, o susidariusi dėl lėtinių A. R. ligų, t.y. epilepsijos, sanarių artrozės, stuburo pakitimų, kojos sutrumpėjimo ir pan. Kaip matyti iš medikų išvadų, eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai yra sugiję, pasekmės pašalintos (šonkauliai sugiję be pasekmių, pakaušio žaizda sugijusi be komplikacijų, hidrotoraksas pašalintas stacionarinio gydymo metu).

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

Dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą, pažymėtina, kad A. R. atlyginta 150,91 Lt turtinės žalos: už medikamentus, gydymo priemones: Diclofenac N20, Relanium N20, Clonezepam N30, Betadine sol., Mepore pleistr., Salicilo spiritas, 1%, tirpalas odai, 100 ml (2012 m. spalio 1 d.) – 34,76 Lt, Your life calcium magnesium&z, Super cal 600-mag 300 tab. N.100 (2013 m. vasario 27 d.) – 49,15 Lt, už kelionės išlaidas: taksi (2012 m. rugsėjo 28 d. ) – 60 Lt, taksi 7 Lt. Pirmosios instancijos teismas apeliantei, be atsakovo visų sumokėtų gydymo išlaidų, papildomai priteisė 6,35 Lt turtinės žalos (medikamentams ibuprom – skausmą mažinantiems vaistams).

Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo priteisti visą 1 642,08 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui.

Patikrinus bylos medžiagą pažymėtina, kad nukentėjusiajai pagrįstai nebuvo kompensuotos išlaidos už gliukozaminą sąnariams (53,37 lt), kadangi apeliantė nepatyrė jokių sužalojimų susijusių su sąnariais, pagal byloje esančius medicininius dokumentus matyti, kad A. R. sąnarių artroze serga nuo 2009 m. Kelionės išlaidos taip pat pagrįstai nukentėjusiajai buvo kompensuotos visos išskyrus 42 lt išlaidų taksi paslaugoms, kadangi jomis buvo naudotasi tą dieną kai nukentėjusioji dar buvo gydoma stacionariai (t.1. b.l.126). Pagrįstai nebuvo kompensuotos ir kitos priemonės (63,25 lt) veido kremui, kojų dezodorantui, akių makiažo valikliui, vitaminams, kurie skirti plaukų, nagų ir odos priežiūrai, nes šios priemonės yra akivaizdžiai nesusijusios su eismo įvykio metu apeliantės patirtais sužalojimais, jos nėra susijusios su sveikatos gerinimu. Taip pat pagrįstai nekompensuotos ir išlaidos už masažinį stuburo diržą (1 400 lt), kadangi jis nelaikomas gydomąją priemone, šalinančia eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Šis masažinis stuburo diržas nukentėjusiajai nebuvo paskirtas gydytojo, specialistas R. G. teismo posėdžio apygardos teisme metu nurodė, kad šis diržas skirtas kraujotakos gerinimui (t.2. b.l.66-67), todėl pažymėtina, jog jis nebuvo būtinas gydymui nuo patirtų sužalojimų po eismo įvykio.

Konstatuotina, kad visos išlaidos, kurių atlyginimo siekiama, turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais, jog jos susijusios su patirtu eismo įvykiu ar reikalingos dėl pasekmių, atsiradusių įvykio metu, be to, tokios išlaidos turi būti pagrindžiamos medicininiais dokumentais. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė šonkaulių lūžius, pakaušio sumušimą, vandens susikaupimą krūtinplėvėje ir visos šios pasekmės buvo gydytojų pašalintos, kaip nurodoma gydytojų išvadose, visi kiti negalavimai yra nustatyti ankščiau nei įvyko eismo įvykis, todėl jis negalėjo paveikti turėtų ligų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai tenkinti pilnai civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimo dalyje, atmestini kaip nepagrįsti.

Savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikdama pinigų priėmimo kvitą (2013 m. rugsėjo 23 d., serija LAT Nr.724885), patvirtinantį 500 Lt sumokėjimą advokatei už atstovavimą apeliacinio proceso metu Vilniaus apygardos teisme.

Pažymėtina, kad pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad pats L. M. apeliacine tvarka neskundė apylinkės teismo sprendimo ir procesas įvyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą atmesti.