Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2006-12-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Bausmės pradžia - 2006-06-17, bausmės pabaiga - 2018-06-17.

Alytaus pataisos namuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-02-22 nutarimu atmestas nuteistojo V. J. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime komisija nurodė, kad anksčiau nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Nuteistasis posėdžio metu prisipažino, kad socialinės reabilitacijos programų užsiėmimus lanko tik formaliai, jam neįdomu. Teigia, kad savo problemas žino, nors akivaizdu, jog nesidomi sprendimais. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, taip pat buvo baustas už administracijos nurodymų nevykdymą, nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, tačiau visa tai charakterizuoja neigiamai nuteistąjį. Nuteistojo seksualinio nusikaltimo rizika vertinama kaip aukšta. Nuteistasis už tokio pobūdžio nusikaltimus teistas du kartus. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir pastaruosius du kartus nuteistojo elgesio rizika nekito (nežemėjo). Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nenustatyta pakankama pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistasis V. J. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2007-03-13. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė – 70 balų (41-99 balai). Iš bylos medžiagos matyti, kad tai ketvirtasis nuteistojo teikimas. Pirmo vertinimo metu rizika buvo 80 balų, antrojo – 70 balų. Pažymėtina, kad nuo antrojo vertinimo rizika liko nepakitusi (nesumažėjo), išlieka vidutinė. Smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė, o seksualinio nusikaltimo rizika aukšta. Tai rodo, jog bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei rodo didesnį pavojingumą visuomenei. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu nustatytos aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 6 kartus baustas drausmine tvarka, 11 kartų skatintas. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 nuobaudos paskirtos po paskatinimų (2014 metais). Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.

Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už 3 nusikalstamų veikų padarymą, visi nusikaltimai yra smurtiniai - plėšimas, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų ir išžaginimas. Anksčiau jis taip pat yra teistas už smurtinius ir seksualinius nusikaltimus. Jam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo išreikšto pasitikėjimo nepateisino, paskirto termino neišbuvo. Pakartotinis smurtinių ir seksualinių nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti, padarytos nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei. Tai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį ignoruoti įstatymus, visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pažeidinėti nustatytą tvarką, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistais atlikdamas bausmę užsiimti sau patinkančia veikla, savivertė vidutinė, kiek stokoja pasitikėjimo savimi, frustracinėse situacijose būdingas autoagresyvus elgesys (įkalinimo įstaigoje būdamas neblaivus susižalojo rankos dilbį). Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, ne visada įvertina patirtį, nusikaltimuose ir elgesyje kartojasi savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejai, psichologinio bei fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis (ypač esant neblaiviam). Savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti, siekiant tikslų kartais iškildavo problemų pasirenkant tinkamas tam strategijas. Nuteistasis sunkiai priima kitų nuomonę ar požiūrį, tačiau sugeba suprasti ko iš jo prašoma. Dėl pasitaikančio minimizavimo ne visada tinkamas galimas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų sprendimo, strategijų pasirinkimas. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuota, jog Komisijos 2017-02-22 nutarimas Nr. 357-78, nepaleisti nuteistojo V. J. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.