Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-822-1095/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
1-822-1095/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28676-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-822-1095/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28676-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018 m. birželio 16 d. apie 19.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sugyventinę R. Ž., t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį R. Ž. į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Be to, A. M. 2019 m. balandžio 24 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sugyventinę R. Ž., t. y. sugriebęs R. Ž. už kairės rankos riešo, spaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą.

Nors 2018 m. birželio 27 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas dėl 2018 m. birželio 16 d. padarytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas A. M. susitaikius su nukentėjusiąja, 2019 m. gegužės 6 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai dėl abiejų nusikalstamų veikų buvo sujungti (b. l. 66–70, 76–78).

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su R. Ž. gyvena kaip sugyventiniai antrus metus ir veda bendrą ūkį. Gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kartu gyvena ir R. sūnus. 2018 m. birželio 16 d. anksti ryte dviračiu išvažiavo iš namų su reikalais, susitiko bendradarbį, pas jį liko išgerti, pasigėrė ir liko nakvoti. Iš sugėrovų sužinojo, kad R. yra neištikima, ir tai jį labai supykdė. 2018 m. birželio 17 d. apie 19 val. grįžo į namus. Grįžus R. liepė nešdintis iš namų, nes negrįžo per naktį. Jam sukilo pyktis ir pavydas, kambaryje išsakė jai viską, ką apie ją mano, ir tada dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą, galbūt į veidą. Nuo smūgio ji nugriuvo ant lovos. Tada užgulė ją ir norėjo dar kartą trenkti, bet nebegalėjo, nes R. ėmė šauktis pagalbos. Į kambarį atbėgo R. sūnus ir atplėšė nuo R. bei išstūmė pro duris. Dėl to, kad smurtavo prieš R., labai gailisi. 2019 m. balandžio 24 d. vakare, apie 17 val., grįžo išgėręs į namus, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tačiau nesijautė girtas. Namuose buvo sugyventinė R., jos dukra Deimantė ir sūnus Ernestas. Virtuvėje R. Ž. ėmė jam priekaištauti, kad yra išgėręs. Todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis spontaniškai dešine ranka sugriebė sugyventinei už rankos riešo ir jį stipriai paspaudė, kadangi R. Ž. jam bandė suduoti. R. sušukus paleisti, jis paleido. Mano, kad toks jo poelgis sukėlė R. Ž. fizinį skausmą. Jų su R. konflikto jos vaikai nematė ir mano, kad negirdėjo, nes jie buvo kambaryje, o kambario durys buvo uždarytos. Nenorėdamas toliau konfliktuoti, iš namų išėjo ir po kiek laiko sugrįžo paimti telefono. Kadangi buvo pamiršęs raktus, į namus niekas neįleido. Beldžiant į duris, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Daugiau taip nebesielgs (b. l. 55–58, 135–138, 143–145).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusios R. Ž. apklausos protokolų matyti, kad su A. M. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvena apie 2,5 metų. Kartu gyvena jos pilnametis sūnus E. Ž.. 2018 m. birželio 15 d. sugyventinis negrįžo namo. 2018 m. birželio 16 d. apie 19.45 val. A. M.grįžo ir pasakė, kad draugas jam papasakojo apie ją kažką negražaus. Tada jai sėdinčiai ant lovos sugyventinis trenkė kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukėlė fizinį skausmą. Nuo smūgio ji nugriuvo ant lovos, A. M. užgriuvo ant jos, bet ji pašaukė sūnų, kuris atitraukė sugyventinį nuo jos ir išstūmė pro buto duris. Po įvykio A. M. jos atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. 2019 m. balandžio 24 d. apie 17 val. sugyventinis A. M. grįžo girtas į namus. Papriekaištavo A. M., kad nuolat vartoja alkoholį, o pinigų neuždirba. Jis labai supyko, išvadino ją įžeidžiančiais žodžiais. Tada būnant sūnaus kambaryje, A. M. priėjo prie jos ir ranka sugriebė jai už kairės rankos riešo ir smarkiai suspaudė. Dėl suspaudimo juto stiprų fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 7–8, 21–23, 26–28, 99–101).

Iš liudytojo E. Ž. apklausos protokolo matyti, kad jis su mama ir jos sugyventiniu A. M. gyvena kartu mamos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2018 m. birželio 16 d. apie 20 val. buvo savo kambaryje, o mama buvo kitame kambaryje. Girdėjo, kaip kažkas beldėsi į duris, mama jas atidarė. Suprato, kad į namus grįžo mamos sugyventinis. Jie abu nuėjo į kitą kambarį. Girdėjo, kad abu kažką aiškinosi, A. šaukė ant mamos, vartojo necenzūrinius žodžius. Neužilgo išgirdo trinktelėjimą ir išgirdo, kaip mama jį kviečia. Iš karto atbėgo į kambarį ir pamatė ant lovos gulinčią mamą, o ją iš viršaus užsigulusį A.. Jis nebuvo visiškai užgulęs mamos, jo viena koja buvo ant grindų, kita ant lovos. Jis viena ranka laikė prispaudęs mamą, o kita ranka buvo užsimojęs ir ketino mamai suduoti smūgį. Tada pačiupo A., nutraukė nuo mamos ir išstūmė iš buto į bendrojo naudojimo koridorių, duris užrakino ir neįleido. Grįžus į kambarį, mama papasakojo, kad iki jam ateinant, A. ją mušė, sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą. Mama buvo susijaudinusi, mėlynių nebuvo, tačiau jos veido kairė pusė buvo paraudusi, kraujas nebėgo. Grumtynių žymių kambaryje nesimatė. Pats suduodamo smūgio nematė. Iš pažiūros A. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Mama sakė, kad jai labai skaudėjo (b. l. 36–37).

2018 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2018 m. birželio 16 d. 20.08 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sugyventinė neįleidžia į namus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad grįžęs namo neblaivus A. M. sudavė kumščiu į žandą sugyventinei R. Ž., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. Ž. susijaudinusi. Kartu sugyventiniai gyvena 2,5 metų. Namai tvarkingi. Smurtą patyręs asmuo R. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog kumščiu sudavė į žandą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad sugyventinės nemušė (b. l. 16–17).

2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 17.08 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sugyventinis puola mušti mamą. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė E. Ž.. Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus sugyventinis A. M. puolė mušti sugyventinę R. Ž.. Namuose daiktai neišmėtyti. Kartu gyvena 3 metus. Smurtą patyrusi R. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai neblaivus sugyventinis sugriebė už rankų ir pradėjo stumdyti. Moteris paaiškino, kad sugyventinis nuolat prieš ją smurtauja, kai būna neblaivus. Nukentėjusioji buvo išsigandusi. Moteris parodė kairę ranką, kur buvo sugriebta, ir ant rankos matėsi paraudusios dėmės. Smurtu įtariamas A. M. įvykio vietoje nieko neaiškino (b. l. 95–96).

2018 m. birželio 16 d. 20.54 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARZJ - 0201, patikrinimo Nr. 6826) A. M. nustatytas 1,70 prom. girtumas (b. l. 38).

2019 m. balandžio 24 d. 18 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARZJ - 0201, patikrinimo Nr. 7363) A. M. nustatytas 1,83 prom. girtumas (b. l. 114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 442/2019 (05) nurodyta, kad R. Ž. sužalojimai nenustatyti. R. Ž. pateiktomis įvykio aplinkybėmis galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 113).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. M. tiek 2018 m. birželio 16 d. apie 19.45 val. (A. M. kai kuriose apklausose neteisingai nurodė šios nusikalstamos veikos padarymo datą kaip 2018 m. birželio 17 d., tačiau vėliausioje 2019 m. gegužės 27 d. apklausoje nurodė teisingą nusikalstamos veikos padarymo datą (2018 m. birželio 16 d.), kurią patvirtina ir byloje surinkti įrodymai), tiek ir 2019 m. balandžio 24 d. apie 17 val. smurtavo prieš R. Ž., kuri yra kaltinamojo sugyventinė, t. y. šeimos narys, ir tokiais savo veiksmais abu kartus sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų padarytų nusikalstamų veikų atveju) laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (abiejų padarytų nusikalstamų veikų atveju) laikytina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo neblaivumas abiem atvejais buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu, o girtumo įtaką nusikalstamų veikų padarymui pripažino pats kaltinamasis 2019 m. gegužės 27 d. apklausoje (b. l. 143–145).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiais (b. l. 167–169). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmes A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, bedarbis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2018 m. birželio 16 d. skiriant 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2019 m. balandžio 24 d. skiriant 7 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos, jas sudedant iš dalies, ir paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 16 d. 20.20 val. iki 2018 m. birželio 18 d. 17.40 val. bei nuo 2019 m. balandžio 24 d. 17.30 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 13.30 val. (4 paros) (b. l. 41–43, 120–123).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinius nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 146–148).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu 2018 m. birželio 16 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio.

A. M. pripažinti kaltu 2019 m. balandžio 24 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. M. paskiriant subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 4 paras, prilyginant jas 8 (aštuonioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 8 (aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Neringa Girnytė