- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-802-485/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- L. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo L. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties pratęsti jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 mėnesių laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis 2012 gruodžio 2 d., apie 01.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, parvertė nukentėjusįjį A. K. ant lovos, dėl ko šis krisdamas į lovos kraštą susižeidė kairiąją ausį ir viena ranka apglėbdamas iš priekio jo nugarą ir taip jį laikydamas, o kitoje laikydamas kanceliarinį peiliuką, grasino nužudyti, sakydamas kad padurs, jei nukentėjusysis pajudės, o pastarajam pajudėjus, du kartus perbraukė kanceliariniu peiliuku nukentėjusiajam per kaklą dešinėje pusėje, taip padarydamas A. K. durtinę- pjautinę žaizdą kakle, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kairiojo smilkinio speninėje srityje, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam A. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi L. S. pakeista ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, į kardomąją priemonę – suėmimą, ir paskelbta kaltinamojo paieška. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 mėnesių laikotarpiui, konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę.
Šalies argumentai
Kaltinamasis L. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir prašo jam paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde kaltinamasis nurodo, kad teismas, prieš skirdamas jam suėmimą, neatsižvelgė, kad jis iš užsienio parvyko savo noru, be to, nagrinėjant šią bylą teisme jis dalyvavo pirmajame teisiamajame posėdyje, kuris buvo atidėtas, neatvykus nukentėjusiajam, tik po to kaltinamasis nusprendė išvykti į užsienį, kadangi norėjo užsidirbti mokslams bei žalos atlyginimui nukentėjusiajam. Supranta, kad tokiu būdu pažeidė kardomosios priemonės sąlygas ir dėl to labai gailisi. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad L. S. prisipažino dėl nusikaltimo ir savo kaltės neneigė, atsiprašė nukentėjusiojo ir nori atlyginti jam žalą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). L. S. teismo prašo pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi nori pabaigti 12-ą klasę, taip pat susirasti darbą, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. S. skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis yra neteisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam L. S. pratęstas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas.
Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 str. 4 d.), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 str.). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 str. 7 bei 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas.
Kauno apylinkės teismas L. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.
Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. S. yra pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, bet turi pastovią gyvenamąją vietą, teisiamas pirmą kartą. L. S. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne tik dviejų metų terminuoto laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes bausmes, kurių taikymą teismas pirmiausia turėtų svarstyti, spręsdamas L. S. atsakomybės klausimą (BK 55 str.), todėl ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo jam. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, siekia atliginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, neatmetama ir BK 38 str. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikymo galimybė.
Nors iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta po to, kai jis, išvykdamas į užsienį, pažeidė jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Tačiau apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis du kartus neatvyko į teisiamąjį posėdį, pati savaime neteikia pagrindo spręsti, kad jis ir toliau ketina slėptis nuo teismo. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamąją bylą perdavus į teismą, L. S. dalyvavo 2013-06-17 teismo posėdyje, iki tol kardomosios priemonės sąlygų nebuvo pažeidęs. Kaltinamasis pripažįsta ir gailisi, kad pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, teigia, kad vyko į užsienį užsidirbti nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui, iš užsienio parvyko pats. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis L. S., būdamas laisvėje, toliau gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.
Suėmimas kaltinamajam taip pat paskirtas ir tuo pagrindu, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti patvirtintas duomenimis, rodančiais, kad jis laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau skundžiamoje nutartyje jokie šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenurodyti. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, dėl ko ir kuo galėtų pakenkti kaltinamojo L. S. buvimas laisvėje. Pagrindo tokiai išvadai neteikia ir paties kaltinamojo pozicija jam pareikštų kaltinimų atžvilgiu – dėl nusikalstamos veikos padarymo jis kaltės neneigia ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis trukdys teismui, yra nepagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis ir yra visiškai nemotyvuotos.
Apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju labai svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šioje baudžiamojoje byloje kitas teisiamasis posėdis yra paskirtas tik birželio 6 d., todėl kaltinamajam 2014-04-18 nutartimi pratęsus suėmimo terminą 2 mėnesiams, praktiškai per visą suėmimo laiką jokie procesiniai veiksmai byloje nebus atliekami, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu bus nepagrįstai suvaržyta asmens laisvė. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Atitinkamai BPK 11 str. yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo manymu, kaltinamajam L. S. pratęsus suėmimo terminą, bus pažeistas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas, kadangi šiuo metu kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.
BPK 247 str. nurodyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį teismas turi teisę kardomąją priemonę jam pakeisti griežtesne, tačiau keisdamas ją į suėmimą ir vėliau tęsdamas jo terminą, turi vadovautis šios kardomosios priemonės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BPK 122 str. Aukštesniojo teismo vertinimu, BPK 119 str. numatytus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, atsižvelgiant į jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, į paties kaltinamojo poziciją dėl nusikalstamų veiksmų, jo asmenybę, šiuo metu galima pasiekti L. S. paskyrus vieną ar kelias kitas BPK 120 str. numatytas švelnesnes kardomąsias priemones.
Kadangi apylinkės teismas sprendimą pratęsti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, priėmė nesilaikydamas BPK 122 str. 7 d. numatyto reikalavimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, tik tais atvejais, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, skundžiama nutartis naikinama, kaip neteisėta ir nepagrįsta, o L. S. iš suėmimo paleistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. S. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių terminui, panaikinti ir L. S. iš suėmimo paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.