Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-2439/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2-2439/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Trečiasis asmuo
Farm Inkasso OÜ
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Plėtra projects“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Varnės rezidencija“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2439/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Farm Inkasso OÜ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-6173-640/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plėtra projects“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Varnės rezidencija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai, susiję su bankroto procedūromis.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Plėtros projects“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Varnės rezidencija“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 11 d. UAB „Plėtra projects“ pradelsta gautina iš atsakovo suma sudarė 10 790,78 Lt, o bendra gautina suma sudarė 3 681 641,70 Lt.

Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus UAB „Varnės rezidencija“ areštuoti UAB „Varnės rezidencija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) pas trečiuosius asmenis bei sustabdyti UAB „Varnės rezidencija“ turto realizavimą ir išieškojimą iš UAB „Varnės rezidencija“ turto, lėšų ir turtinių teisių. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kol įmonei bus iškelta bankroto byla, atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims bei vykdyti įsipareigojimus tik tam tikriems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo UAB „Plėtra projects“ reikalavimų užtikrinimui areštavo visą UAB „Varnės rezidencija“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, sustabdė UAB „Varnės rezidencija turto išieškojimą ir turto realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus. Nutartyje nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo įmonei atveju, kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas siekiant apginti visų kreditorių interesus bankroto procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo Farm Inkasso OÜ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Be to, prašo išreikalauti iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4976-466/2011 duomenis apie atsakovo UAB „Varnės rezidencija“ atstovavimo išlaidas bei paaiškėjus, kad atsakovas neturi kitų kreditorių, išskyrus tretįjį asmenį, skirti ieškovui baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Varnės rezidencija“ pateikė atsakovo akcininkas – susijęs su atsakovu asmuo. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nebuvo priimta iš karto. Manytina, kad bankroto bylos inicijavimo tikslas buvo sustabdyti trečiojo asmens vykdomą išieškojimą iš atsakovo, nes 2011 m. gegužės 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4976-466/2011 buvo tenkintas trečiojo asmens ieškinys ir priteista iš atsakovo 85 757 Lt skola bei papildomos sumos trečiojo asmens naudai.

2) Nagrinėjant Vilniaus m. 1 apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-4976-466/2011, atsakovo atstovas nurodė, kad siekiant išvengti bet kokių prievolių trečiajam asmeniui vykdymui, atsakovui bus inicijuota bankroto byla. Atsakovo atstovų išsakytą poziciją atsakovas realizavo ne pats, bet per atsakovo akcininką UAB „Plėtra projects“. Aplinkybę, kad UAB „Plėtra projects“ yra tiesiogiai suinteresuota trečiojo asmens išieškojimo sustabdymu patvirtina ir tai, kad ieškovas apmokėjo atsakovo atstovavimo išlaidas Vilniaus m. 1 apylinkės teisme vykusioje byloje.

3) Iš išieškojimą vykdančio antstolio tretysis asmuo sužinojo, kad atsakovas neturi jokių kreditorių, išskyrus trečiąjį asmenį. Atsakovo atžvilgiu yra įregistruoti tik du turto areštai, vienas iš jų trečiojo asmens Farm Inkasso OÜ naudai, kitas ieškovo UAB „Plėtra projects“ naudai. Tretysis asmuo neturi duomenų apie jokius kitus atsakovo kreditorius, neturi duomenų, kokius turtinius savo reikalavimus nurodė ieškovas, inicijuodamas bankroto bylą. Nesant galiojančio ieškovo reikalavimo atsakovui, nesant kitų įmonės kreditorių, negali būti areštuojamas atsakovo turtas siekiant, jog teisėtas ir vienintelis kreditorius su galiojančiu reikalavimu negalėtų savo reikalavimo patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Plėtra projects“ prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Trečiojo asmens atskirasis skundas yra pagrįstas vien tik prielaidomis, t.y., kad ieškovas neturi reikalavimo atsakovui UAB „Varnės rezidencija“, kad ieškovas nori daryti trečiajam asmeniu spaudimą ir kt.

2) Tretysis asmuo turi vienintelį tikslą – kuo greičiau patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, įgyjant pranašumą prieš kitus atsakovo UAB „Varnės rezidencija“ kreditorius. Toks tikslas pats savaime yra neteisėtas, prieštarauja ĮBĮ numatytiems bankroto tikslams, Lietuvos apeliacinio teismo praktikai įmonių bankroto bylose. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebus patenkintas vienas iš pagrindinių bankroto bylos iškėlimo tikslų – pagal ĮBĮ numatytą eiliškumą proporcingai reikalavimų dydžiui patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Varnės rezidencija“ prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato specialią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką tais atvejais, kai paduodamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors ĮBĮ nenumato, kad esant pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo laikinosios apsaugos priemonės taikomos visais atvejais, tačiau įstatymo formuluotė leidžia suprasti, kad tokiose bylose pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra a priori tvirtesnis.

2) Nei ĮBĮ, nei Lietuvos apeliacinio teismo praktika nenumato, kad akcininko kreditoriniam reikalavimui užtikrinti negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ar kad toks kreditorinis reikalavimas yra mažiau įstatymo ginamas.

3) Tretysis asmuo, teigdamas, kad nėra pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, pasisako dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo.

Atsiliepimas

4) Trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo siekdamas paveikti trečiąjį asmenį, kad ieškovas neturi galiojančio reikalavimo atsakovui, ar kad atsakovas neturi kitų kreditorių yra grindžiami tik prielaidomis.

5) Tretysis asmuo turi vienintelį tikslą – iki bankroto bylos iškėlimo patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, neteisėtai įgyjant pranašumą prieš kitus atsakovo kreditorius. Jeigu atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų nėra bloga, kaip teigia tretysis asmuo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip negali pažeisti trečiojo asmens interesų. Trečiojo asmens reikalavimas galės būti patenkintas bankroto procese, ĮBĮ nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Plėtra projects“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti naujus įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-2439/2011. Ieškovas pateikė teismui atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, nuorašą. Pateiktame atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai, įmonės finansinės būklės pasikeitimu, taip pat neteisingai nustatė pradelstų įsipareigojimų dydį bei jų santykį su atsakovo turimu turtu, nors šie kriterijai yra lemiami, konstatuojant atsakovo nemokumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kita, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Galiojančiame ĮBĮ, be materialinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinta ir nemažai procesinių teisinių nuostatų, kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus lemia bankroto proceso paskirtis, kuri pasireiškia ne tik siekiu apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, teisėtus interesus, bet ir užtikrinti, kad būtų visiškai arba bent didžiąja dalimi patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Siekiant pastarojo tikslo, dar pirmajame bankroto proceso etape teismas turi teisę galimai nemokiai įmonei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su suvaržymų disponuoti turtu nustatymu.

Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Varnės rezidencija“ turtui taikė areštą pagal ieškovo UAB „Plėtra projects“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo pradelsta skola sudaro 10 790,78 Lt, o bendra gautina suma 3 681 641,70 Lt. Teiginiams dėl atsakovo skolos pagrįsti ieškovas pateikė teismui duomenis iš Juridinių asmenų registro apie atsakovo finansinę padėtį bei duomenis, pagrindžiančius, jog atsakovas yra įspėtas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, viešasis interesas reikalauja teismą imtis priemonių, kad būtų užtikrintos galimai nemokaus atsakovo kreditorių teisės bankroto byloje, jeigu teismas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo patenkintų. Tokios priemonės numatytos ne tik ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismui priėmus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, bet ir, kaip minėta, ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 5 punkte, kuriuo remiantis teismas gali taikyti atsakovo turto areštą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas, siekdamas užtikrinti, kad atsakovo turimas turtas nesumažėtų ir įmonės potencialūs kreditoriai ateityje galėtų gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą, jeigu atsakovui būtų iškelta bankroto byla ir kreditorių reikalavimai būtų patvirtinti, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones galimai nemokaus atsakovo atžvilgiu. Teismo nustatytų ribojimų galiojimas laike atsakovo atžvilgiu iš esmės nepriklauso nuo to, ar bus iškelta bankroto byla įmonei, ar atsisakyta ją iškelti. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo išsprendimo. Tuo atveju, jeigu teismas bankroto bylą atsakovui iškeltų, atsakovo turto areštas galiotų iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Šiuo atveju turto arešto panaikinimu siekiama bankroto administratoriui nesudaryti kliūčių disponuoti įmonės turtu. Įmonės turtui taikytas areštas taip pat panaikinamas ir tuomet, kai įsiteisėja pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa netikslingas (CPK 150 str. 2 d. 1 p. ir 4 d.).

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas, kadangi šis klausimas susijęs su ieškinio pagrįstumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ši teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir byla bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, t. y. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nėra įsiteisėjusi. Kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistą žemesnės instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles galėtų reikalauti iš ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, jei tam egzistuotų civilinės atsakomybės visos sąlygos.

Kiti apelianto argumentai, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė su atsakovu susijęs asmuo, tik siekiant stabdyti trečiojo asmens vykdomą išieškojimą iš skolininko turto, kad nėra kitų atsakovo kreditorių, išskyrus trečiąjį asmenį, yra arba tik suinteresuoto asmens (apelianto) prielaidos, arba aplinkybės, kurios neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą pagal ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas