Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-7891-1025/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2-7891-1025/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00825-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
R. Ž.
Išvadą teikia
Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. e2-7891-1025/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00825-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.8.5.; 3.2.7.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 6 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą pakeisti 2007-02-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą N. Ž. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2018-09-06 gautas šalių prašymas, kuriuo prašo patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl išlaikymo sūnui dydžio, taikos sutarties sąlygos išdėstytos pagal išreikštą ir suderintą šalių tarpusavio valią, todėl darytina išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo laisvą valią. Šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Iš taikos sutarties turinio matyti, jog šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294, 584, 587 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutraukiama (CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 293 str. 5 p.).

Šalims išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vaiko liga, šalių turtinė padėtis ir pan.) šalys turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo.

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims sudarius taikos sutartį ir bylą nutraukus, ieškovei turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, ieškovei žyminis mokestis negrąžintinas, o iš atsakovo priteistina 25 procentai žyminio mokesčio, tai yra 14,00 Eur, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-04-05 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos. 2018-07-16 teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį bei parengiamojo posėdžio metu sutiko teikti vaikui išlaikymą po 150,00 Eur, šalys taikos sutartimi ir susitarė, jog atsakovas mokės vaikui išlaikymą po 150,00 Eur, teismas sprendžia, jog atsakovas tinkamai vykdė savo kaip proceso šalies pareigas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018-09-05 taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

1. pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-02-09 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio nustatymo ir nuo 2018-08-01 R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Kitos sprendimo dalys nekeičiamos.

2. Ieškovė sutinka, kad atskovas teiktų tokio dydžio išlaikymą, kuris nurodytas pirmame šios sutarties punkte.

3. Ieškovė ir atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Pasekmės, išdėstytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, šalims yra žinomos ir šalių suprastos: ieškovei žinoma, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo jis nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

Civilinę bylą Nr.e2-7891-1025/2018 nutraukti.

Iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 14,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, kad 2018-09-11 14.00 val. parengiamasis teismo posėdžiai neįvyks.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė