- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- A-502-1280-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas, Dainius Rai
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto Jeruzales vidurines mokyklos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybes tarybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Jeruzales vidurine mokykla, Lietuvos Respublikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Arturo Drigoto (praneejas), Ricardo Piliciausko ir Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas),
treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto Jeruzales vidurines mokyklos atstovui L. V.,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikeju L. P., S. M., S. M., G. ˇ., V. M. ir J. D. skunda atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto Jeruzales vidurine mokykla, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, del sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejai L. P., S. M., S. M., G. ˇ., V. M. ir J. D. (toliau – ir pareikejai) su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma praydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos (toliau – ir Taryba; atsakovas) 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendima Nr. 1-90 „Del Tarybos 1999-03-31 sprendimo Nr. 348 „Del 14 – osios vidurines mokyklos reorganizavimo“ 2 punkto 2 pastraipos pripa˛inimo netekusia galios ir leidimo komplektuoti 11 klase lenku destomaja kalba“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-90).
Skunde pareikejai paaikino, kad atsakovas sprendimu Nr. 1-90 leido Vilniaus miesto Jeruzales vidurinei mokyklai (toliau – ir Mokykla; treciasis suinteresuotas asmuo) nuo 2007 m. rugsejo 1 d. komplektuoti 11 klase lenku mokomaja kalba 2007-2008 mokslo metams. Mane, kad is sprendimas yra nepagristas ir neteisetas, nes:
1. Mokykla yra labai perpildyta ir naujos klases komplektavimas apsunkintu visos Mokyklos darba, t. y. padidetu mokiniu skaicius, besimokanciuju antrojoje pamainoje. Apie 500 mokiniu net ketverius metus i eiles priversti mokytis antrojoje pamainoje, nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. bir˛elio 9 d. isakymu Nr. V-476 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 21:2005) 136 punktas nustato, kad antrojoje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, po to butina ne trumpesne kaip vieneriu mokslo metu pertrauka, mokantis pirmojoje pamainoje. Mokiniai per kai kurias pamokas turi mokytis higienos normu neatitinkanciuose kabinetuose, ne visos klases turi galimybe sportuoti sporto saleje kuno kulturos pamoku metu. Komplektuojamos 11 klases lenku mokomaja kalba mokiniai turetu rinktis profiliuota mokymasi, todel jiems per kai kurias pamokas reiktu ne vieno kabineto. Del Mokyklos perpildymo mokiniams jau ir dabar neu˛tenka patalpu ne tik pamokoms, bet ir papildomam ugdymui. Mokiniai, kurie mokosi antrojoje pamainoje, neturi galimybes ugdyti savo kitu gebejimu miesto neformaliojo ugdymo istaigose, kurios da˛niausiai savo veikla organizuoja po pietu. Teige, kad sprendimas Nr. 1-90 prietarauja Higienos normai HN 21:2005. Papildomos klases komplektavimas i esmes pablogintu ugdymo proceso organizavima bei ugdymo salygas.
2. Sprendimas Nr. 1-90 buvo priimtas skubotai, nederintas su Mokyklos bendruomene. iam sprendimui nepritaria nei Mokyklos Mokytoju taryba, nei Mokyklos taryba, nei mokiniu tevai.
3. Sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimo Nr. 746 „Del bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju sarao patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijai) 6.4 punktui, kadangi tik 10 Mokyklos mokiniu pageidauja mokytis 11 klaseje lenku destomaja kalba, o minetu Kriteriju 6.4 punktas numato, jog vienuoliktos klases komplektuojamos, jeigu yra ne ma˛iau kaip dvi vienuoliktos klases miesto <...> mokykloje. Del ma˛o pageidaujanciu mokytis steigiamoje klaseje mokiniu skaiciaus butu pa˛eista daugumos Mokykloje besimokanciuju mokiniu teise i lygias galimybes gauti kokybika isilavinima.
4. Sprendimas Nr. 1-90 prietarauja Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 „Del Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-981) patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrajam planui (Bendrasis planas). Pagal i plana, 2009 m. rugsejo 1 d. Mokykla bus reorganizuota i pagrindine mokykla.
5. Sprendimas Nr. 1-90 nesuderintas su Vyriausybe, nes Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir MM; treciasis suinteresuotas asmuo) neitrauke 11 klases komplektavimo lenku destomaja kalba i 2007 metu vidurinio ugdymo programos igyvendinimo akreditavimo plana.
Atsiliepimas
Atsakovas Taryba atsiliepime i pareikeju skunda nurode, kad su skundu nesutinka, ir prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime atsakovas paaikino, kad pareikeju skundas yra nepagristas del iu aplinkybiu:
1. Tarybos 2007 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1-151 „Del vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba Vilniaus Jeruzales vidurineje mokykloje komplektavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-151) 3 punktu sprendimas Nr. 1-90 yra panaikintas.
2. Vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas yra savivaldybiu priskirtoji (ribotai savarankika) funkcija, numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 1 punkte. Igyvendindama ia funkcija, Taryba, inagrinejusi kiekviena konkretu atveji, priima sprendimus. Mane, kad pareikejai savo skunde nepagristai teige, jog sprendimas Nr. 1-90 prietaravo Kriteriju 6.4 punkto reikalavimams. Pa˛ymejo, jog Kriteriju 6.4.1 punktas numato, kad vienuoliktos klases komplektuojamos, kai yra ne ma˛iau kaip dvi vienuoliktosios klases miesto ar savivaldybes centro vidurineje, suaugusiuju mokykloje, suaugusiuju mokymo centre, gimnazijoje, jeigu mokyklos steigejas, atsi˛velgdamas i leas, skirtas mokyklai finansuoti, ir altinius, nenumato kitaip. i nuostata leid˛ia Mokyklos steigejai Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybe), atstovaujamai Tarybos, atsi˛velgus i leas, skirtas Mokyklai finansuoti, ir altinius, formuoti nebutinai dvi vienuoliktas klases. Mokyklos steigejas gali formuoti ir viena vienuolikta klase tam numatydamas leas. Tokias leas Taryba numate sprendimo Nr. 1-151 2 punktu, t. y. ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (toliau – ir Savivaldybes administracija) Ekonomikos departamenta, tikslinant Savivaldybes administracijos biud˛eta, papildomai skirti 9 400 Lt Kulturos, vietimo ir sporto departamentui Mokyklos vienuoliktuju klasiu lenku mokomaja kalba ugdymo plano igyvendinimui 2007-2008 mokslo metais, esant vienam klasiu komplektui.
3. Remesi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 5 straipsniu ir teige, kad pareikejai nepateike jokiu irodymu, kad ju teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti.
Treciasis suinteresuotas asmuo MM atsiliepime i pareikeju skunda nurode, kad palaiko pareikeju pozicija.
Atsiliepime treciasis suinteresuotas asmuo paaikino, kad:
1. Pagal Lietuvos Respublikos vieojo administravimo istatymo 7 straipsni, vieojo administravimo subjektai del administraciniu sprendimu, susijusiu su bendrais teisetais interesais, turi konsultuotis su visuomenes interesams tam tikroje srityje atstovaujanciomis organizacijomis, iuo atveju – su Mokyklos bendruomene. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos vietimo istatymo 62 straipsnio 2 dali mokyklos savivaldos institucijos (mokyklos taryba, mokytoju taryba ir kt.) svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus, atlieka visuomenine mokyklos valdymo prie˛iura, todel Taryba, kaip Mokyklos steigeja, privalo u˛tikrinti Mokykloje demokratini valdyma bei atsi˛velgti i Mokyklos bendruomenes vieaja nuomone ir derinti sprendimus, turincius itakos visiems Mokyklos bendruomenes nariams. I pareikeju argumentu ir pateiktu dokumentu matyti, kad sprendimui Nr. 1-90 nepritaria nei Mokyklos Mokytoju taryba, nei Mokyklos taryba, nei mokiniu tevai.
2. Remesi Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vietimo istatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir nurode, kad Mokyklos steigejas privalo laikytis ne tik vietimo istatymo, bet ir ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo bei prie˛iuros organizavimo reikalavimus reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu.
3. Pritare pareikeju argumentams, kad yra netikslinga komplektuoti Mokykloje nauja vienuoliktaja klase, kai pagal Bendraji plana 2009 metais yra numatyta Mokykla reorganizuoti i pagrindine mokykla.
4. Pa˛ymejo, kad pareikejai nepagristai teigia, jog Tarybos sprendimas Nr. 1-90 yra nesuderintas su Vyriausybe, nes MM neitrauke 11 klases komplektavimo lenku destomaja kalba i 2007 metu vidurinio ugdymo programos igyvendinimo akreditavimo plana. Pa˛ymejo, kad pagal vietimo istatymo 2 straipsnio 1 dali akreditacija yra pripa˛inimas, kad ivertintas objektas atitinka nustatytus kriterijus, o to paties istatymo 66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atliekama vietimo teikeju veiklos prie˛iura pagal Valstybines vietimo prie˛iuros nuostatus, patvirtintus Vyriausybes 2004 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 834 „Del valstybines vietimo prie˛iuros nuostatu patvirtinimo“ (toliau – ir Prie˛iuros nuostatai), numatancius, kad viena i vietimo prie˛iuros funkciju yra organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programu akreditavima. Atkreipe demesi i tai, kad, pagal vietimo istatymo 2 straipsnio 38 dali, ugdymo programa yra ivairiai formalizuota vietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo budais ir metodais siekiama numatyto rezultato. iuo atveju vidurinio ugdymo programu akreditacija ir klasiu komplektavimas nera tiesiogiai susije dalykai, ko pasekoje atsakovo Sprendimas Nr. 1-90 nebuvo ir neturejo buti derintas su MM.
Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM; treciasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime i pareikeju skunda nurode, kad sutinka su pareikeju reikalavimais ir juos palaiko.
Atsiliepime treciasis suinteresuotas asmuo remesi Kriteriju 4.1 punktu, kuris nurodo, jog mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normu reikalavimus, 4.2 punktu, kuriame nustatyta, kad turi buti sukurta mokyklos materialioji aplinka ugdymo programai vykdyti. Pa˛ymejo, kad pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato ir patalpu irengimo bei eksploatavimo, ugdymo proceso higienos reikalavimus nustato Higienos norma HN 21:2005, kurios 136 punkte itvirtinta, kad antrojoje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, o po to butina ne trumpesne kaip vieneriu mokslo metu pertrauka, mokantis pirmojoje pamainoje.
Pirmosios instancijos teismo posedyje treciojo suinteresuoto asmens Mokyklos atstovas palaike pareikeju pozicija ir ju skunde idestytus argumentus. Paaikino, kad sprendimo Nr. 1-90 leisti komplektuoti Mokykloje 11 – aja klase lenku mokomaja kalba igyvendinimas dar labiau apsunkintu ir taip sudetinga Mokyklos darba, kadangi reiketu papildomu kabinetu, o Mokykla labai perpildyta, dirba dviem pamainomis, del ko tektu 7 – tu klasiu mokinius mokyti antrojoje pamainoje penktus metus i eiles. Nurode, kad del patalpu stokos Mokykloje pamokos baigiasi 19.00 val., kas pa˛eid˛ia Higienos normos HN 21:2005 135 punkta. Pa˛ymejo, kad pagal Higienos normos HN 21:2005 134 punkto reikalavimus pirmu, antru ir baigiamuju klasiu mokiniai turi mokytis pirmojoje pamainoje. Laikesi pozicijos, kad sprendimo Nr. 1-90 igyvendinimas pa˛eistu Mokykloje besimokanciu jaunesniuju klasiu mokiniu galimybe mokytis pirmojoje pamainoje. Pa˛ymejo, kad Mokykloje 1-10 – tos klases lenku mokomaja kalba yra neskaitlingos, todel, komplektuojant 11 – aja klase lenku mokomaja kalba, tektu priimti mokinius i Mokyklos neaptarnaujamu teritoriju, nors Mokykla yra perpildyta, del ko butu sunku u˛tikrinti busimiems 11 – tu klasiu lenku mokomaja kalba mokiniams sekminga vidurinio ugdymo programos vykdymo organizavima. Tokiu atveju butu pa˛eista vidurinio ugdymo programos igyvendinimo esme ir tikslas – sudaryti galimybe kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkanti mokymo kelia. Be to, Mokykloje nera mokytoju, turinciu darbo 11-12 – ose klasese lenku mokomaja kalba patirti. Atkreipe demesi i tai, kad Taryba neinformavo i anksto Mokyklos bendruomenes apie rengiama sprendima Nr. 1-90, netyre situacijos, todel Mokyklos bendruomene negalejo pareikti savo nuomones del numatomo priimti sprendimo Nr. 1-90, o tai pa˛eide demokratijos ir vieumo principus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu pareikeju skunda patenkino ir sprendima Nr. 1-90 panaikino.
Pirmosios instancijos teismas nurode, kad nors atsakovas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-151 pripa˛into netekusiu galios sprendima Nr. 1-90, taciau pareikeju skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo metu (2007 m. liepos 13 d.) sprendimas Nr.1-90 galiojo. Be to, Tarybos sprendimas Nr. 1-151 nera isigaliojes, kadangi del jo yra kiles gincas teisme, kuris nera isprestas, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 2 d. nutartimi, kuria paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendimo Nr. 1-151 galiojimas yra sustabdytas iki sprendimo isiteisejimo administracineje byloje del io sprendimo panaikinimo.
Pa˛ymejo, kad ginco teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos istatymas (2006 m. baland˛io 6 d. redakcija), vietimo istatymas (2006 m. bir˛elio 13 d. redakcija), Lietuvos Respublikos vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymas (2006 m. bir˛elio 8 d. redakcija), Kriterijai ir Higienos norma HN 21:2005.
Remesi Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vietimo istatymo 47 straipsnio 1 dalimi ir pa˛ymejo, kad pareikejai, kurie yra Mokyklos mokiniu tevai, turedami pagrinda manyti, kad atsakovo priimtas sprendimas Nr. 1-90, pa˛eid˛ia Mokykloje besimokanciu ju vaiku ugdymo salygas, o taip pat ju teisetus interesus ir pagristus lukescius, jog pasirinktoje vietimo istaigoje ju vaikai gaus aukta ugdymo kokybe, turejo teise paduoti skunda del io sprendimo panaikinimo.
Atkreipe demesi i tai, kad vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas yra savivaldybems priskirtoji (ribotai savarankika) funkcija (Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 1 punktas), o tai reikia, kad ji turi buti igyvendinama pagal istatymus ir poistatyminius teises aktus. Nurode, kad istatymai ir poistatyminiai teises aktai suteikia savivaldybes mokyklu (vietimo istatymo 2 straipsnio 24 dalis) steigejui – savivaldybes tarybai igaliojimus pertvarkyti, reorganizuoti, likviduoti ias mokyklas (Vietos savivaldos istatymo 17 straipsnio 28 dalis, vietimo istatymo 59 straipsnio 1 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Akcentavo, kad ias proceduras mokyklos steigejas gali atlikti esant specialiuosiuose vietimo klausimus reglamentuojanciuose teises aktuose nustatytoms salygoms ir laikydamasis nustatytos tvarkos. Nukreipe i vietimo istatymo 44 straipsnio 1 dali, kuri nustato, kad savivaldybes taryba bendrojo lavinimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko pagal Vyriausybes nustatytus kriterijus.
Nurode, kad Kriteriju 8 punktas reglamentuoja, jog bendrojo lavinimo mokykla steigejo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu: valstybes skiriamu mokymo leu pagal Moksleivio krepelio ir sutartiniu moksleiviu apskaiciavimo metodika nepakanka ir steigejas neturi papildomu leu (8.1 punktas); mokiniu per daug, kad jiems butu galima u˛tikrinti higienos normu nustatyta mokymosi plota (8.2 punktas); ugdymo programoms vykdyti nera vietimo aprupinimo standartus atitinkancios irangos ir mokymo priemoniu (8.3 punktas); vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama ir (ar) mokykla netenka mokymo licencijos (8.4 punktas); akreditavus vidurinio ugdymo programa, vidurines mokyklos pagrindu steigiama gimnazija (8.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepateike irodymu, kad sprendimas Nr. 1-90 del Mokyklos pertvarkymo buvo priimtas nustacius bent viena i prie tai minetu kriteriju. Teige, jog i byloje esanciu raytiniu irodymu matyti, kad steigejas, atsi˛velgdamas i Mokyklos projektini pajeguma ir faktini mokiniu skaiciu, turejo pagrinda reorganizuoti ar pertvarkyti Mokykla Kriteriju 8.2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. numatyti atitinkamas priemones (suteikti papildomu patalpu, ma˛inti mokiniu skaiciu ir pan.), kad u˛tikrintu Mokyklos mokiniams higienos normu nustatyta mokymosi plota. Pabre˛e, kad nagrinejamu atveju buvo prieingai, nes, Tarybai sprendimu Nr. 1-90 nutarus leisti Mokyklai komplektuoti 11 – aja klase lenku mokomaja kalba nuo 2007 m. rugsejo 1 d., mokiniu skaicius Mokykloje atitinkamai padidetu, o atsakovas papildomu patalpu del to neskirtu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atkreipe demesi i tai, kad Taryba Bendrajame plane numate: sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybes reikalavimus atitinkanti mokyklu tinkla Savivaldybeje; tureti pakankamai pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo vietimo programu tiekeju; sudaryti kokybikas salygas visiems bendruomenes nariams ugdytis bei u˛tikrinti pedagogine, psichologine, specialiaja ir socialine pedagogine pagalba, isilavinimo igijima pagal valstybes nustatytus isilavinimo standartus. Akcentavo, jog Bendrojo plano 13 punktu mokiniu skaiciaus antrojoje pamainoje ma˛inimas yra numatytas pirmuoju mokyklu tinklo pertvarkos prioritetu, o pagal Bendrajame plane atlikta klasiu komplektu, dirbanciu antrojoje pamainoje analize, tik vienoje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokykloje antrojoje pamainoje dirbanciu klasiu komplektu skaicius 2004-2005 mokslo metais buvo didesnis (27 komplektai) negu Mokykloje (24 komplektai). Nurode, kad pagal treciojo suinteresuoto asmens pateiktus irodymus, Mokykloje 2006/2007 m. m. ir 2007/2008 m. m. antrojoje pamainoje mokesi ir mokosi po 20 klasiu komplektu. Pa˛ymejo, kad Bendrojo plano 1 – ajame priede „Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gaires“ (toliau – ir Gaires) yra numatyta nuo 2009 m. rugsejo 1 d. reorganizuoti Mokykla i pagrindine mokykla. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Gairese Mokyklos pertvarkos motyvu nurodytas antrosios pamainos ma˛inimo programos vykdymas.
Nurode, kad sprendimo Nr. 1-90 aikinamajame rate, kuri pasirae Savivaldybes administracijos Kulturos, vietimo ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas – vietimo skyriaus vedejas, akcentuota, kad Mokykla yra perpildyta (200 proc.), dirba dviem pamainomis, mokiniams neu˛tikrinami higienos normu reikalavimai, todel, suformavus papildoma klase, padidetu antrojoje pamainoje besimokanciu mokiniu skaicius; atkreiptas demesys i tai, kad Bendrajame plane del ma˛o mokiniu skaiciaus 10 – oje klaseje lenku mokomaja kalba ir per didelio antrojoje pamainoje besimokanciu mokiniu skaiciaus vienuoliktuju klasiu steigimas lenku mokomaja kalba Mokykloje nenumatytas; pateikta pastaba, kad vienuoliktosios klases isteigimas lenku mokomaja kalba neatitinka iuo metu galiojanciu teises aktu, t. y. Kriteriju ir Vyriausybes 2001 m. bir˛elio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Del bendrojo lavinimo mokyklu finansavimo reformos priemoniu igyvendinimo“ (2003 m. lapkricio 25 d. nutarimo Nr. 1471 redakcija); nurodyta, kad galimos sprendimo Nr. 1-90 teigiamos pasekmes yra mokymosi salygu lenku kalba besimokantiems vyresniuju klasiu mokiniams pagerinimas (mokytusi iprastoje aplinkoje, arciau namu); kaip neigiamos pasekmes ivardinta: padidetu antrojoje pamainoje besimokanciu mokiniu skaicius, butu ribotas mokiniu ugdymo programu pasirinkimas, pablogetu ugdymosi salygos kitiems, ˛emesniu pakopu mokiniams.
Pirmosios instancijos teismas atkreipe demesi i tai, kad sprendimo Nr. 1-90 i˛angineje dalyje nera nuorodos i vietimo istatyma, Kriterijus, Higienos norma HN 21:2005 ar kitus specialiuosius teises aktus, kurie reglamentuoja vietimo klausimus ir mokyklu veikla. Pa˛ymejo, jog atsakovas nepateike irodymu, kad jis, priimdamas sprendima Nr. 1-90, vadovavosi iais teises aktais ir kreipe demesi i prie tai minetame aikinamajame rate idestytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas padare ivada, jog Taryba, priimdama sprendima Nr. 1-90, nesivadovavo ir prie tai minetu Bendruoju planu, nors jis nera pakeistas ar panaikintas ir jame yra numatytas konkretus Mokyklos pertvarkos budas, motyvas ir terminas.
Remesi Vietos savivaldos istatymo 60 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, jog nagrinejamu atveju atsakovas prieme sprendima Nr. 1-90 formaliai pasinaudodamas bendrojo lavinimo mokyklos steigejo teise reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti isteigta mokykla, taciau nesivadovavo vietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciais teises aktais ir juos pa˛eide.
Remesi vietimo istatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris ipareigoja steigeja vadovautis Kriterijais. Pa˛ymejo, kad Kriteriju 2 punkte nurodyta, jog jie yra taikomi ir tuo atveju, kai savivaldybiu mokyklu steigejai pertvarko ias mokyklas, o Kriteriju 4 punkte nurodyta, kad mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas, vidurine mokykla – Sveikatos apsaugo ministro 1998 m. gruod˛io 17 d. isakymu Nr. 750 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisykles“, kuri buvo pakeista Higienos norma HN 21:2005. Pirmosios instancijos teismas remesi Higienos normos 21:2005 6 punktu, XII skyriumi „Mokiniu ugdymo proceso higiena“ ir teige, kad atsakovas nepateike irodymu, jog, rengiant sprendimo Nr. 1-90 projekta, buvo atlikta analize, kaip papildomos klases lenku mokomaja kalba isteigimas pakeis padeti Mokykloje Higienos normos HN 21:2005 134, 135 ir 136 punktu aspektu.
Nurode, kad reorganizuojant Mokykla (1999 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas Nr. 348 „Del 14 – osios vidurines mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 348), buvo nuspresta palikti Mokykloje 1-10 – tas klases lenku mokomaja kalba ir nuo to laiko 11 – oji klase lenku mokomaja kalba Mokykloje nebuvo komplektuojama. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, isteigus 11 – aja klase lenku mokomaja kalba, Mokykla turetu u˛tikrinti kokybika vidurinio ugdymo programos vykdymo organizavima, sudaryti ios klases mokiniams galimybe pasirinkti mokymo dalykus, o tai yra susije su papildomu tinkamai irengtu patalpu poreikiu ir turi itakos visu Mokyklos mokiniu, tarp ju, ir steigiamosios klases, sveiku ir saugiu mokymo salygu u˛tikrinimui. Atkreipe demesi i tai, kad i atsakovo atstovo teismo posedyje pateiktu paaikinimu buvo nustatyta, jog mineta analize nebuvo atlikta, nes aikinamajame rate yra abstrakciai pa˛ymeta, kad Mokykla perpildyta (200 proc.) ir, suformavus papildoma klase padides antros pamainos mokiniu skaicius. Pa˛ymejo, jog treciasis suinteresuotas asmuo pateike irodymus, kad Mokykloje yra pa˛eid˛iami Higienos normos HN 21:2005 135 ir 136 punktu reikalavimai, todel, igyvendinant sprendima Nr. 1-90, 7 – uju klasiu mokinius tektu mokyti antrojoje pamainoje net penktus metus i eiles. Pabre˛e, jog atsakovas nepateike irodymu, kurie paneigtu pareikeju ir treciuju suinteresuotu asmenu paaikinimus ir pateiktus irodymus, kad jo sprendimas Nr. 1-90 pa˛eid˛ia prie tai minetus Higienos normos HN 21:2005 reikalavimus. Pagal pareikeju ir treciojo suinteresuoto asmens paaikinimus, del Mokyklos darbo dviem pamainomis ir patalpu stokos Mokykloje yra sunku u˛tikrinti mokiniu papildoma ugdyma. Akcentavo, jog atsakovas netyre Mokyklos, dirbancios dviem pamainomis, galimybiu vykdyti mokiniu papildomo ugdymo programas ir kokia itaka turi mokymas dviem pamainomis mokiniu poreikiams ir galimybems papildomai ugdyti savo talentus bei gabumus Mokyklos papildomo ugdymo bureliuose ar papildomo ugdymo istaigose, o taip pat kaip keisis Mokyklos galimybes, esant papildomam poreikiui del sprendime Nr. 1-90 nurodytos klases komplektavimo, organizuoti papildomo ugdymo programas.
Remesi Kriteriju 6.4 punktu ir teige, kad atsi˛velgiant i Vilniaus mieste esanciu mokyklu, kuriose mokama pagal vidurinio ugdymo programa, skaiciu, komplektuojant 11 – asias klases, Kriteriju 6.4.2 punktas negali buti taikomas. Nurode, kad pagal sprendimo Nr. 1-90 rengimo med˛iaga mokytis 11 – oje klaseje lenku destomaja kalba 2007 m. gegu˛es 16 d. pretendavo 19 mokiniu, t. y. ma˛iau negu vienas klases komplektas. Atsakovo teigimu, teise sprendimu Nr. 1-90 Mokykloje komplektuoti 11 – ta klase lenku destomaja kalba jam suteike Kriteriju 6.4.1 punktas, t. y. io punkto nuostata, kad mokyklos steigejas, atsi˛velgdamas i leas, skirtas mokyklai finansuoti, ir altinius, gali nepaisyti to paties punkto reikalavimo, jog miesto ar savivaldybes centro vidurineje mokykloje, kai mokoma pagal vidurinio ugdymo programa, vienuoliktosios klases gali buti komplektuojamos, jeigu yra ne ma˛iau kaip dvi tokios klases. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad is atsakovo argumentas yra nepagristas, nes, kaip matyti i sprendimo Nr. 1-90 turinio ir jo rengimo med˛iagos, atsakovas nebuvo skyres leu 11 – osios klases lenku destomaja kalba Mokykloje komplektavimui nuo 2007 m. rugsejo 1 d. Pabre˛e, jog atsakovo nurodyto sprendimo Nr. 1-151 2 punktu nustatytas ipareigojimas Savivaldybes administracijos Ekonomikos departamentui, tikslinant Savivaldybes administracijos biud˛eta, papildomai skirti 9 400 Lt Mokyklos 11 – uju klasiu lenku mokomaja kalba ugdymo plano igyvendinimui 2007-2008 mokslo metams, esant vienam klasiu komplektui, niekaip nesusijes su sprendimu Nr. 1-90, kadangi atsakovas sprendimo Nr. 1-151 3 punktu sprendima Nr. 1-90 pripa˛ino netekusiu galios. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad atsakovas sprendima Nr. 1-90 prieme nenumates skirti ir neskyres leu 11 – tos klases lenku mokomaja kalba komplektavimui Mokykloje nuo 2007 m. rugsejo 1 d. Akcentavo, jog mokyklos steigejas, priimdamas administracini akta, kuris yra pagristas Kriteriju 6.4.1 punkte numatytos iimties taikymu, turi buti isprendes finansavimo klausima. Nurode, kad Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta iimtis negali buti taikoma besalygikai, nes atsakovas (mokyklos steigejas), vykdydamas Savivaldybes teritorijoje vaiku bendrojo lavinimo organizavimo funkcija ir taikydamas Kriteriju 6.4.1 punkte numatyta iimti, turejo paisyti Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos, ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos istatymu Nr. I-983, 29 straipsnio 1 dalyje itvirtintos nuostatos, kad vienas i vaiko lavinimo tikslu turi buti kuo visapusikiau ugdyti vaiko asmenybe, talenta ir protinius bei fizinius sugebejimus, taip pat Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnyje itvirtintos vaiko teises i moksla bendrosios nuostatos, kad kiekvienam vaikui turi buti sudarytos salygos asmenybei vystytis.
Atkreipe demesi i tai, jog sprendimu Nr. 1-90 numatyta komplektuoti 11 – aja klase, kuri po metu bus baigiamoji klase, ir mokiniai tures laikyti egzaminus. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu, jog, vykdydamas Savivaldybes teritorijoje vaiku bendrojo lavinimo organizavimo funkcija, jis tyre, ar Mokykla gali u˛tikrinti komplektuojamos klases vidurinio ugdymo programos igyvendinima, ir nepaneige treciojo suinteresuoto asmens pateiktu irodymu, kad Mokyklos galimybes yra ribotos.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis idestytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas Nr. 1-90 nera pagristas objektyviais duomenimis (faktais), vietimo klausimus ir mokyklu veikla reglamentuojanciu teises aktu nuostatoms bei prietarauja Bendrajam planui.
Remesi Vietos savivaldos 4 straipsniu, vietimo istatymo 60 straipsnio 6 punktu ir 62 straipsniu, Lietuvos Respublikos vieojo administravimo istatymo 7 straipsniu ir nurode, kad Taryba, kuri yra Mokyklos steigeja, privalejo u˛tikrinti Mokykloje demokratini valdyma, atsi˛velgti i Mokyklos bendruomenes vieaja nuomone ir derinti sprendimus, turincius itakos visiems Mokyklos bendruomenes nariams, o byloje buvo nustatyta, kad atsakovas sprendima Nr. 1-90 prieme apskritai neinformaves Mokyklos bendruomenes ir taip pa˛eide Vietos savivaldos istatymo 4 straipsnyje numatyta vieumo principa, neu˛tikrino Mokyklos demokratinio valdymo, kaip to reikalauja vietimo istatymo 60 straipsnio 6 punktas, taip pat pa˛eide Vieojo administravimo istatymo 7 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis prie tai minetais irodymais ir idestytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas Nr. 1-90, kaip nepagristas ir neteisetas, naikintinas.
III.
Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo pareikeju skundas butu atmestas.
1. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turejo sujungti nagrinejama administracine byla ir administracine byla, kurioje sprend˛iamas Tarybos sprendimo Nr. 1-151 panaikinimo klausimas.
2. Teigia, jog pareikejai nenurode, kokias ju teises ar teisetus interesus konkreciai pa˛eid˛ia Tarybos sprendimas Nr. 1-90, jie taip pat nenurode, kam jie atstovauja. Del to mano, kad pareikejai nagrinejamoje byloje yra netinkama alis. Nurodo, kad tas faktas, jog Mokykloje mokosi ju vaikai, nera pakankamas pagrindas pripa˛inti, jog buvo pa˛eisti pareikeju teiseti interesai ir teises.
3. Pirmosios instancijos teismas Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir vietimo istatymo 47 straipsnio 1 dali taike tik pareikeju ir ju vaiku at˛vilgiu, ignoruodamas pageidaujanciu mokytis lenku mokomaja kalba 11 – oje klaseje vaiku ir ju tevu interesus.
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovas, priimdamas sprendima Nr. 1-90, nesilaike vietimo istatymo 60 straipsnio 6 punkto ir Vieojo administravimo istatymo 7 straipsniu reikalavimu, teigia, jog teises aktai nenustato reikalavimo savivaldybems tarybos sprendimus del klasiu komplektavimo derinti su visuomene.
5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, priimdamas sprendima Nr. 1-90, nesilaike Kriteriju 6.4.1 ir 6.4.2 punktu reikalavimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipe demesio i tai, kad mineti punktai yra Kriteriju II skyriuje „Mokyklos steigimo kriterijai“, kas nagrinejamu atveju nebuvo daroma, t. y. mokykla nebuvo steigiama.
Atsiliepimas
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde idestyti argumentai yra analogiki argumentams, idestytiems atsakovo atsiliepime i pareikeju skunda pirmosios instancijos teismui.
Pareikejai ir tretieji suinteresuoti asmenys Mokykla, MM ir SAM nepateike atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ABTI 5 straipsnio 1 dalyje itvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincajama jo teise arba istatymu saugomas interesas, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrineti administracine byla pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad butu apginta jo teise arba istatymu saugomas interesas, skunda ar prayma.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-151 sprendimas Nr. 1-90 buvo pripa˛intas netekusiu galios. Pirmosios instancijos teismas skund˛iamame sprendime konstatavo, jog sprendimas Nr. 1-151 yra neisigaliojes, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjucio 2 d. nutartimi, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsejo 13 d. nutartimi paliko nepakeista, pritaike reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir sustabde sprendimo Nr. 1-151 galiojima iki teismo sprendimo administracineje byloje del io sprendimo panaikinimo isiteisejimo dienos.
Lietuvos Respublikos istatymo „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apskriciu virininku, savivaldybiu atstovaujamuju ir vykdomuju instituciju bei savivaldybiu meru priimti individualus teises aktai isigalioja ju pasiraymo diena, jeigu paciuose teises aktuose nenustatyta velesne ju isigaliojimo data.
Kaip matyti i sprendimo Nr. 1-151 turinio, is sprendimas yra individualus administracinis aktas ir jame nera nustatyta velesne jo isigaliojimo data, todel jis isigaliojo ta pacia diena, kuria buvo pasiraytas, t. y. 2007 m. liepos 18 d.
Taigi teiseju kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai padare ivada, jog sprendimas Nr. 1-151 neisigaliojo, kadangi 2007 m. liepos 18 d. jis isigaliojo, del ko ta pacia diena neteko galios sprendimas Nr. 1-90, taciau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 2 d. nutartimi sustabde sprendimo Nr. 1-151 galiojima iki teismo sprendimo administracineje byloje del io sprendimo panaikinimo isiteisejimo dienos.
Atsi˛velgus i tai, kad sprendimas Nr. 1-90 buvo pripa˛intas netekusiu galios, kas reikia, jog pagal ABTI 5 straipsnio 1 dali pareikejai neteko materialinio teisinio suinteresuotumo del io sprendimo, t. y. jis negalejo pa˛eisti ju teisiu ar istatymu saugomu interesu, kadangi nebesukele teisiniu pasekmiu, darytina ivada, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai tenkino pareikeju skunda ir sprendima Nr. 1-90 panaikino, kadangi jis nuo 2007 m. liepos 18 d. ir taip buvo pripa˛intas netekusiu galios, kas, kaip mineta, reikia, jog nuo tos dienos jis pareikeju teisiniam statusui neturi jokios itakos. Teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamu atveju tenkinti pareikeju skunda nebuvo pagrindo.
Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimu panaikino sprendima Nr. 1-151, del ko Taryba pateike apeliacini skunda, kuris 2007 m. gruod˛io 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo priimtas.
ABTI 92 straipsnis numato, kad skund˛iamo akto (veiksmo) panaikinimas reikia, jog konkreciu atveju atkuriama buvusi iki gincijamo akto (veiksmo) priemimo padetis, t. y. atkuriamos pa˛eistos pareikejo teises ir teiseti interesai, taciau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisine galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi net ir tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmes Tarybos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 22 d. sprendimo, sprendimo Nr. 1-90, galiojusio iki sprendimo Nr. 1-151 isigaliojimo dienos, teisine galia savaime nebus atkurta. Taigi ir tokiu atveju pareikeju teises ar istatymo saugomi interesai sprendimu Nr. 1-90 negales buti pa˛eisti.
Atsi˛velgusi i pirmiau idestyta, teiseju kolegija daro ivada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip nepagristas ir neteisetas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareikeju skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos apeliacini skunda tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendima panaikinti. Atmesti pareikeju L. P., S. M., S. M., G. ˇ., V. M. ir J. D. skunda atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto Jeruzales vidurine mokykla, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, del Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. bir˛elio 20 d. sprendimo Nr. 1-90 „Del Tarybos 1999-03-31 sprendimo Nr. 348 „Del 14 – osios vidurines mokyklos reorganizavimo“ 2 punkto 2 pastraipos pripa˛inimo netekusia galios ir leidimo komplektuoti 11 klase lenku destomaja kalba“ panaikinimo.
Sprendimas neskund˛iamas.