Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-485/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
1A-485/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Tomas Šeškauskas, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-485/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Tomo Šeškausko, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (V. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės mėn. 21 d. apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vasaros virtuvėje, esančioje prie A. J. priklausančio gyvenamojo namo Tarnėnų k., Pagirių sen., Vilniaus raj., iš asmeninių paskatų, medžiagos atraiža apjuosė ir suspaudė nukentėjusiosios G. M. kaklą, padarydamas dvigubą, ištisinę, įstrižą, atvirą kaklo nugariniame paviršiuje stranguliacinę vagą. Nuo kaklo suspaudimo išsivystė asfiksija, dėl ko G. M. mirė, t. y., V. J. pasmaugdamas tyčia nužudė kitą žmogų - G. M. .

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo jam paskirtos bausmės dydžiu. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jis netyčia nužudė moterį, kurią labai mylėjo, prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlikęs bausmę nori padėti nukentėjusiosios dukrai, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas, tik prašoma švelninti bausmę, tačiau iš skundo galima suprasti, kad V. J. teigia G. M. nužudęs netyčia.

Veika pripažįstama padaryta tyčia, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. V. J. apeliaciniame skunde teigia G. M. nužudęs netyčia, tačiau apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas ne tik į paties kaltininko parodymus, bet ir į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą, nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo. V. J. aktyvūs veiksmai – paėmė nusikaltimo įrankį (audinio atraižą), tinkantį smaugimui, uždėjo audinio atraižą G. M. ant kaklo ir suspaudė, tokiu būdu pasmaugdamas nukentėjusiąją, t. y. atimdamas jai gyvybę, rodo, kad V. J. suvokė, jog savo veiksmais gali atimti nukentėjusiajai gyvybę ir to siekė. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. J. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia yra teisinga.

Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas V. J. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė bausmę - laisvės atėmimą devyneriems metams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į tai, kad V. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, į V. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (V. J. anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, niekur nedirbo) ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje.

Teismo nuosprendžiu V. J. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Nors V. J. prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi ir tai yra svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau jos negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. V. J. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. V. J. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad dėl įvykdyto nusikaltimo V. J. nuoširdžiai pergyvena ir gailisi.

Apeliaciniame skunde deklaruojamas nuteistojo noras padėti nužudytosios dukrai nėra pagrįstas jokiais realiais įrodymais. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, kas paneigia nuteistojo teiginį apie tai, jog jis ketina padėti nukentėjusiosios dukrai.

Pirmosios instancijos teismo V. J. paskirta mažesnė negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis bausmė. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti pagrindo nėra.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai: Tomas ŠeškauskasJonas Algimantas Venckus