- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1641-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas, Leonas Jachimavičius, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Atsakovas
- UAB „Beržas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Beržas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Beržas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos dujos" pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Beržas" 17060, 44 Lt skolai grąžinti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 512 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. gegužės 11 d. šalys sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-45 dėl dujotiekio iki UAB „Beržas" pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 116A, Kaišiadoryse. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2007 m. gegužės 11 d. sumokėti 17060,44 Lt įmoką už naujojo vartotojo prijungimą bei ekonomiškai neatsiperkančią paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalį, o ieškovas įsipareigojo, gavęs visą įmoką, atlikti dujotiekio darbus. Atsakovas avansinės įmokos laiku nesumokėjo, tačiau sutarties nenutraukė. 2007 m. spalio 26 d. gavus leidimus, dujotiekio darbai buvo pradėti 2007 m. lapkričio 5 d., nes jų nepradėjus, būtų pažeisti kitų vartotojų, pasirašiusių prijungimo prie dujų sistemos sutartis ir sumokėjusių už darbus, interesai. Darbai pagal sutartį buvo baigti 2008 m. birželio 30 d., tačiau prašomos priteisti įmokos atsakovas nesumokėjo. Nors atsakovo administracijos vadovas atvykęs į ieškovo įmonę prašė atidėti mokėjimus, tačiau sutartis nebuvo nutraukta. Kadangi atsakovas žadėjo sumokėti, ieškovas riziką atlikti dujotiekio darbus prisiėmė savo sąskaita. Minimos sutarties 24 punkte numatyta sąlyga, jog ieškovas, atsakovui nesumokėjus avansinės įmokos, gali nutraukti sutartį vienašališkai, yra ieškovo teisė, kuri nebuvo realizuota, nes ieškovui buvo ekonomiškai nenaudinga (jis būtų sulaukęs priekaištų iš kitų vartotojų bei patirti nuostolių).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 17060, 44 Lt skolai grąžinti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 512 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 11 d. šalys sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos" dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-45 dėl dujotiekio iki UAB „Beržas" pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 116A, Kaišiadoryse (b.l. 7-12) (toliau tekste - sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo sumokėti įmoką 17060,44 Lt už naujojo vartotojo prijungimą ir ekonomiškai neatsiperkančią paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalį, o ieškovas įsipareigojo nutiesti skirstomąjį dujotiekį Vytauto Didžiojo g. bei Pramonės g. ir įvadą iki UAB „Beržas" pastato-lentpjūvės iki 2007 m. spalio 31 d, bet ne ankščiau, kaip per penkis mėnesius nuo paskutinės įmokos sumokėjimo datos, dujotiekio statybos darbus pradėti tik visiems planuotiems vartotojams sumokėjus įmokas. Atsakovas per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos avansinės įmokos už dujotiekio įvedimą nesumokėjo, tačiau ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, sprendė, jog atsakovas tinkamai šalių sudarytos sutarties nenutraukė, t.y. savalaikiai neinformavo ieškovo įmonės, kad nesiruošia apmokėti įmokos, o pretenzijų dėl jo žemės sklype atliekamų darbų taip pat nepareiškė (sutarties 12 p., 22 p.). Tenkindamas ieškinį, teismas įvertino ir tai, jog laiku negavęs apmokėjimo, ieškovas turėjo teisę, o ne pareigą, nutraukti minimą sandorį (sutarties 24 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, jog skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad sutartis turėjo būti aiškinama sąžiningai, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, o ne remiantis vien tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, turėjo būti atsižvelgiama ir į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.) Tačiau nustatydamas atsakovo pareigą sumokėti įmoką, pirmos instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovo pateiktu sutarties aiškinimu, kas prieštarauja CPK 185 str. 1 d. reikalavimams. Neįvertinta, jog pasirašydamas sutartį atsakovas suvokė, kad ieškovas dujotiekio atšakos projektavimo ir tiesimo darbus pradės tik vieninteliu atveju, t.y. kai visi be išimties vartotojai, tame tarpe ir atsakovas, sumokės įmoką, numatytą sutarties 7.1. punkte. Be to, minėtos įmokos sumokėjimas garantuos, jog ieškovas, atlikdamas nurodytus darbus, pasieks ir atitinkamą darbų kokybę, t.y. dujotiekio atšaka bus paruošta dujų tiekimui, gaunant Valstybinės energetikos inspekcijos aktą-pažymą, kad nutiestas dujotiekis atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. (Sutarties 6.1. p.) Tai, kad atsakovo įmokos sumokėjimas yra būtinoji sąlyga ieškovo darbams pradėti, numatė ir Sutarties 7.1. p., kadangi jame nurodyti atsakovo įmokos sumokėjimo terminai yra pakankamai trumpi - tik 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Dėl to nurodytos sutarties normos vienareikšmiškai įrodo, jog ieškovas dujotiekio tiesimo darbų pradžią aiškiai siejo su apelianto įmokos sumokėjimo diena, kas ir buvo tikroji šalių valia. Dėl šios priežasties yra atmestinas ieškovo tvirtinimas, kad sutarties 6.1. p. buvo siekiama paprasčiausiai apsidrausti nuo galimų atsakovo, kaip vartotojo, pretenzijų dėl nesavalaikio dujotiekio tiesimo darbų pradžios, nes tai akivaizdžiai iškraipo sutarties 6.1. p. esmę, nurodančią sutarties šalių veiksmų eiliškumą: pirma sumokama įmoka, ir tik po to ieškovas įgyja teisę atlikti dujotiekio projektavimo bei tiesimo darbus. Vadinasi, ieškovo pareiga atlikti kokius nors darbus atsakovo naudai galėjo kilti tik vieninteliu atveju, jeigu atsakovas būtų sumokėjęs aptariamą įmoką. Jos atsakovui nesumokėjus, jokios prievolės pagal sutartį apeliantui dalyje dėl dujotiekio atšakos teisimo iki jam priklausančio pastato-lentpjūvės nekilo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dujotiekio atšakos tiesimas iki pastato-lentpjūvės buvo ekonominė būtinybė, kadangi be šios atšakos negalėtų funkcionuoti likusi dujotiekio dalis. Dėl to, esant anksčiau apibūdintai sutarties šalių valiai bei nesant įrodymų apie dujotiekio atšakos tiesimo ekonominį būtinumą, galima spręsti, kad visus darbus apelianto naudai ieškovas atliko savo iniciatyva ir savo rizika, kas reiškia, jog ieškovas sau prisiėmė ir galimas tokių darbų atlikimo išlaidas.
Nepagrįstai spręsta, jog apeliantas, sutarties 12 punkte numatyta tvarka, nepranešė ieškovui apie savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Minėtas sutarties punktas nereglamentuoja, kokia forma ieškovui turėjo būti pranešta apie įsipareigojimų nevykdymą. Teismo posėdžių metu patys ieškovo atstovai pripažino, kad su apelianto atstovais turėjo žodinių kontaktų, kurių metu ieškovo atstovams nevienareikšmiškai buvo perteikta informacija apie įmokų nemokėjimą. Tai, kad ieškovui buvo žinoma apie atsisakymą mokėti įmokas, įrodo ir paties ieškovo 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. rašyti pranešimai. Dėl to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dar iki dujotiekio atšakos tiesimo pradžios ieškovas žinojo apie apelianto atsisakymą mokėti įmokas, kas ir turėjo suponuoti ieškovo elgesį pagal sutarties 12 punktą, t.y. ieškovas privalėjo nutraukti visus paruošiamuosius darbus. Be sutarties 12 p., ieškovo elgesį nurodytoje situacijoje reglamentuoja ir įstatyminės normos. CK 6.207 str. 2 d. numato, kad jei šalys savo prievoles turi vykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Teise sustabdyti prievolių vykdymą šalys privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 str. 3 d.). Tai reiškia, jog ieškovas, kaip apdairus civilinių teisinių santykių subjektas, žinodamas apie atsakovo atsisakymą mokėti įmokas, privalėjo įgyvendinti teisę sustabdyti prievolės vykdymą atsakovo atžvilgiu. Ieškovui pasielgus priešingai, t.y. nutiesus dujotiekio atšaką iki pastato-lentpjūvės iš anksto žinant apie įmokos nesumokėjimą, galima spręsti, kad šiuo atveju ieškovas sutartines teises įgyvendino, suvaržydamas apelianto teisę atsisakyti sutarties vykdymo (CK 1.137 str. 3 d.) . Be to, apylinkės teismas be teisinio pagrindo priėmė domėn liudytojos D. G. parodymus, jog atsakovo atstovas savo aiškinimais ir veiksmais sudarė iliuziją, kad jis pasiryžęs toliau vykdyti sutartį kas ir suteikė ieškovui pagrįstų lūkesčių tikėtis įmokos sumokėjimo. Minėti D.G. parodymai turėjo būti įvertinti, kaip duoti liudytojos, suinteresuotos bylos baigtimi, nes ji yra ieškovo įmonės darbuotoja. Atmetus šiuos parodymus, liko nepaneigti atsakovo atstovo nuoseklūs ir aiškūs tvirtinimai, kad ieškovas buvo savalaikiai informuotas apie atsisakymą sumokėti įmokas, kas pašalino pastarojo suvokimą apie būsimą sutarties vykdymą.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas pažeidė CK 6.200 str. numatytas pareigas šalims bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pastato-lentpjūvės patalpomis nesinaudoja. Tai buvo žinoma ir ieškovo atstovams, nes pradėję dujotiekio tiesimo darbus, jie atsakovo atstovų darbų vietoje nerado. Vadinasi, būtent ieškovas, neinformavęs apie darbų pradžią apelianto, anksčiau nurodytoje įstatyminėje normoje numatytų pareigų ir nevykdė.
Apylinkės teismo argumentai, jog apeliantas susiklosčiusioje situacijoje privalėjo pasinaudoti sutarties 22 p., atmestini. Minėtas punktas numatė šalies pareigą nedelsiant raštu informuoti kitą šalį apie 30 p. nurodytų rekvizitų pasikeitimus bei aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam šalių įsipareigojimų vykdymui pagal sutartį. Nors apelianto įmonės rekvizitai nesikeitė, atsisakymą sumokėti įmoką lėmė pasikeitusios atsakovo intencijos dėl pačios dujotiekio atšakos tiesimo, kas nelaikytina aplinkybe, keliančia grėsmę tinkamam šalių įsipareigojimų vykdymui. Dėl to toks sutarties nuostatų aiškinimas yra neteisingas bei lėmęs klaidingas skundžiamo procesinio sprendimo išvadas bei neteisėtumą (CPK 263 str. 1 d.). Netinkamu sutarties aiškinimu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas savo teisę nutraukti sutartį, šioje situacijoje galėjo įgyvendinti tik pagal sutarties 24 punktą. Šis punktas ieškovui suteikė teisę nutraukti sutartį tik vienu atveju, kai atsakovas nesumoka per sutarties 7.1. p. numatytą terminą įmokos už naujojo vartotojo prijungimą prie ieškovo dujų sistemos. Tačiau sutarties 7.1. p. numatyta įmoka susideda iš dviejų dalių: įmokos už naujojo vartotojo prijungimą prie dujų sistemos ir įmokos už ekonomiškai neatsiperkančią paskirstymo sistemos plėtojimą. Vadinasi, atsakovui nesumokėjus įmokos dalies už ekonomiškai neatsiperkančią paskirstymo sistemos plėtojimą, sutarties 24 p. negalėjo būti taikomas
Aiškindamasis sutarties esmę, apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių, siekiant nustatyti, kokiai sutarčių rūšiai yra priskirtinas tarp šalių pasiektas susitarimas. Kaip matyti iš sutarties teksto, ji turi kelių rūšių sutarčių (rangos ir vartojimo) elementų. Dėl to atskiroms sutarties dalims turi būti taikomos šias sutartis reglamentuojančios teisės normos (CK 6.156 str. 3 d.) Akivaizdu, kad sutarties 6.1. p. ir 7.1. p. priskirtini rangos sutarties kategorijai (CK 6.644 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovo įmokos sumokėjimas yra susietinas ne tik darbo atlikimo pradžia, bet ir su ieškovo paruošto produkto kokybe, kas ir pripažintina ieškovo tinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu. Tai reiškia, kad tinkamas sutartyje numatytos ieškovo prievolės įvykdymas yra toks: gavus atsakovo įmoką, pradėti dujotiekio tiesimo darbus bei dujotiekį paruošti dujų tiekimui pagal norminių aktų reikalavimus. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų teksto bei apylinkės teismo sprendimo, tiek ieškovas deklaruoja, tiek teismas konstatuoja, kad ieškovas įvykdė pagal sutartį numatytus darbus. Tačiau rangos būdu padarytų darbų atlikimo faktas yra patvirtinamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.662 str.), o tokių darbų atlikimo kokybė turi atitikti projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus, ką šiuo konkrečiu atveju įrodytų Valstybinės energetikos inspekcijos aktas-pažyma (Sutarties 6.1. p., CK 6.663 str.). Kadangi CK 6.662-6.663 straipsniai laikytini lex specialis, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko, privalėjo vadovautis būtent šių normų reikalavimais. Tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio atliktų pagal sutartį darbų faktą (nėra atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto su atsakovo atstovų parašais, nėra Valstybinės energetikos inspekcijos akto-pažymos ir t.t.). Tokiu būdu, nesant šių įrodymų, negalima išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal sutartį, kas suteiktų pastarajam teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Kadangi ieškovas neįrodė apelianto pareigos atlikti jo naudai mokėjimus pagal sutarties reikalavimus, ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Pavėluotai pateiktą ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą, Kauno apygardos tesimas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą, atsiliepimą grąžino ieškovui.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog jis nuo 2007m. liepos mėnesio nesinaudoja sutartyje nurodytomis patalpomis, dujotiekio nebereikėjo, avansinės įmokos nemokėjo, nes neturėjo pinigų.Esant tokiai situacijai, atsakovas (apeliantas), vadovaudamasis Sutarties 22 straipsniu, privalėjo nedelsiant raštu informuoti ieškovą, kad atsirado aplinkybės, trukdančios vykdyti įsipareigojimus. Atsakovas šio įsipareigojimo nevykdė, bet prašė atidėti mokėjimą.
Sutarties 12 punktas suteikė atsakovui galimybę sutarties atsisakyti. Atsakovas tik turėjo ik sutartyje numatytos dujofikavimo darbų pabaigos pranešti ieškovui apie tai, kad atsisako sutarties, prašo nutraukti darbus. Apeliantas nurodęs, kad jis patalpose, esančiose Vytauto Didžiojo g. 116A, Kaišiadoryse, nesilankė, todėl apie vykdomus darbus jam nebuvo žinoma. Bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas darbus pradėjo 2007 m. lapkričio 5 d., o baigė 2008 m. birželio 30 d. Tai reiškia, kad atsakovas žinojo, jog darbai vykdomi. Žinodamas, kad sumokėti už atliekamą darbą lėšų neturi, jokių veiksmų dėl Sutarties nutraukimo neatliko, t.y. ignoravo, kad prievolė turi būti vykdoma sąžiningai ir tinkamai(CK 6.38 straipsnis). Šis argumentas grindžiamas tuo, kad dar 2007 m. rugsėjo mėn. atsakovo direktorius J. Koklevičius buvo atvykęs pas ieškovą, prašė palaukti dėl apmokėjimo, žadėjo sumokėti mėnesio laikotarpiu.Tai parodė liudytoja D. G.. Nors apeliantas nurodo, kad vadovautis šios liudytojos parodymais negalima, kadangi ji ieškovo darbuotoja. Bet kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išspręsdamas bylą, liudytojos D. G. parodymus vertino ne atskirai, o visų nustatytų aplinkybių kontekste(CPK 185 straipsnis), todėl toks atsakovo argumentas yra nepagrįstas
Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, dujotiekis pripažintas tinkamu naudoti(b. l. 93). Atsakovas nurodo, kad nėra šalių pasirašyto darbų perdavimo- priėmimo akto, kuris yra privalomas įvykdžius Sutartimi nustatytus darbus(CK 6.662 straipsnis). Bet reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kurie turėjo būti įvykdyti iki darbų pradžios, t.y. neatliko apmokėjimo, kuris turėjo būti padarytas per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo, todėl toks argumentas vertintinas kaip noras išvengti sutartinių įsipareigojimų. Taip pat darytina išvada, kad atsakovas nėra sąžiningas šios Sutarties vykdyme(CK 6.200 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo UAB „Beržas“, įmonės kodas 158819813, išieškoti 2, 70 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.