Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-09-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-24106-886/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
e2YT-24106-886/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14341-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Vygaudas Molis
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-24106-886/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14341-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. D. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. L., mirusios 2018 m. vasario 25 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškime nurodo, kad po jos motina mirties butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbiami). Pareiškėja naudojasi šiuo butu ir moka mokesčius, susijusius su jo išlaikymu. Palikėja S. L. 2001 m. rugpjūčio 20 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Kitų įpėdinių pretenduojančių priimti palikimą po S. L. mirties nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo dėl pareiškėjos pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. L. ir A. L. 1970 m. spalio 6 d. susilaukė dukters S. D.. A. L. mirė 1990 m. balandžio 8 d., S. L. mirė 2018 m. vasario 25 d. S. L. 2001 m. rugpjūčio 20 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turto po mirties paliko pareiškėjai, testamentas patvirtintas notarės Ramutės Siliūnienės. Po S. L. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

Nekilnojamojo turto registre S. L. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esantį Kaune, (duomenys neskelbiami).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties likusį turtą ji priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti, t. y. naudojosi butu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbiami), ir mokėjo mokesčius susijusius su buto išlaikymu. Šias aplinkybes pagrindžia, tai kad pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. sumokėjo AB „Kauno energija“ už šiame bute suvartotą šilumos energiją. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties pareiškėja priėmė palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja (vienintelė palikėjos dukra) yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po tėvo mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. vasario 25 d., mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė