Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), vedusiam pensininkui, teistam: 1) 2010-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 232 str. 10 MGL dydžio bauda; 2) 2013-04-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 232 str., 145 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2016-09-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 232 str. (4 epizodai), BK 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 m., BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti A. J. atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nuosprendžiu paskirtą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl tautybės, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės ir kilmės, o būtent:

jis, pasivadinęs slapyvardžiu „Lietuvis ir sūnus lietuvio“ ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, parašė straipsnį „Kodėl vėl gimsta antibaltizmas?“, kuris buvo išspausdintas laikraščio „Laisvas laikraštis“ 2015 m. gruodžio m. 12-18 d. 47-ajame numeryje ir 2016 m. sausio 9-15 d. 1-aje numeryje, minėtame straipsnyje jis viešai tyčiojosi iš žydų (ir iš dalies amerikiečių), juos niekindamas, skatindamas neapykantą, kurstė juos diskriminuoti kaip žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl tautybės ir kilmės, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žydais kaip žmonių grupe ar jai priklausančiais asmenimis ir tai darė šiomis citatomis:

taip pat jis, straipsnyje „Kodėl vėl gimsta antibaltizmas?“ viešai tyčiojosi iš žydų užtarėjais laikomų asmenų – Lietuvos valdžios atstovų, pareigūnų, visuomenės veikėjų – juos niekino, skatino neapykantą, kurstė juos diskriminuoti kaip žmonių grupę, taip pat minimus konkrečius jai priklausančius asmenis dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų ir tai darė šiomis citatomis: „Prezidentė yra mergina, išrinkta tik kas šešto lietuvio, šiandien kažką išdarinėjanti su Lietuva, kartu su seimu užgrobusi vadovavimą“, „G., B., etatiniai „amžini“ seimūnai yra šunvadoviai, vykdantys tai, ką šnirpščia L. su savo klika“, „Mūsų valdžia (prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė) vykdo aferas manipuliuodama teisinėmis problemomis, o teisėjai, bet kokio rango ir raugo,.. nurodomi kaip vykdantys nusikaltimus“, „V. L. yra sumautas žydelis, žydas su priemaiša ar tiesiog žydas“.

A. J. teismo posėdžio metu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodė, kad su pateiktu kaltinimu jis nesutinka. Jokio nusikaltimo jis nepadarė. Savo veiksmai nesiekė ir nenorėjo nieko viešai žeminti. Rašiniuose išdėstė tik savo subjektyvią nuomonę. Nurodė, kad „rašinius perdavė „Laisvas laikraštis" direktoriui A. D., norėdamas pasikonsultuoti, gauti jo kaip žurnalisto nuomonę dėl rašinių, sužinoti, ar tokie rašiniai jam įdomūs, ar jie tinkami ir priimtini, ar juos galima spausdinti, viešai skelbti. Jokių susitarimų dėl rašinių išspausdinimo nebuvome sudarę, dokumentų nebuvome pasirašę. Rašinius, prieš tai juos įvertinęs ir peržiūrėjęs, išspausdino ir paviešino „Laisvas laikraštis",“ bet pats ji to nedarė, tokio susitarimo nebuvo.

VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2018-03-08 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-85/2018 pateikta išvada, jog kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo nuolatinių kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Kaltinamasis A. J. šiuo metu serga nuolatiniu kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, šiuo metu jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Kaltinamasis A. J. dėl psichikos sveikatos būklės negali atlikti bausmės, negali suvokti bausmės esmės, priežasties, pasekmių ir tikslų. Kaltinamajam A. J. dėl dabartinės psichikos sveikatos būklės rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 393 str. 1 d. nustatyta, kad bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Vertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo nuolatinių kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, teismas, vadovaujantis BPK 394 str. 1 d. nuostatomis, nutarė pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad A. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 170 str. 3 d. Padarytą A. J. nusikalstamą veiką patvirtina byloje esanti medžiaga: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvada Nr. EAN-12, liudytojo A. D. parodymai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pareiškimas. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. J. pateiktą raštišką paaiškinimą, kadangi šie jo pateikti paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktai rašytinei medžiagai bei liudytojo A. D. duotiems parodymams. Teismas daro išvadą, kad A. J. pasivadinęs slapyvardžiu „Lietuvis ir sūnus lietuvio“ ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, parašė straipsnį „Kodėl vėl gimsta antibaltizmas?“, kuris buvo išspausdintas laikraščio „Laisvas laikraštis“ 2015 m. gruodžio m. 12-18 d. 47-ajame numeryje ir 2016 m. sausio 9-15 d. 1-aje numeryje, minėtame straipsnyje jis viešai tyčiojosi iš žydų (ir iš dalies amerikiečių), juos niekindamas, skatindamas neapykantą, kurstė juos diskriminuoti kaip žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl tautybės ir kilmės, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žydais kaip žmonių grupe ar jai priklausančiais asmenimis ir tai darė šiomis citatomis:

„Laikas pradėti žydų deportaciją iš Lietuvos, kol neišnyko iš Europos žemėlapio vardas LIETUVA???“, „Jeigu nebėra slavų, tai dar nereiškia, kad jų vietas privalo užimti žydai, kuriems mes esame runkeliai?“, „Kodėl vėl okupuojamas Baltų kraštas? Kodėl vėl vyksta masinė žydų invazija? Kieno didesni nusikaltimai įvykdyti žemės planetoje? Žydų, slavų ar musulmonų?“, „Ar Lietuva jau žydų vasalas?“, „Ar jau lietuvių nebėra Baltų krašte, kad žydai užima aukščiausius postus, o lietuviai dirba už grašius pusbadžiu arba turi nešdintis iš savo proprosenelių krašto?“, „Kur mūsų BALTŲ, seniausios giminės Europoje, savigarba, kad leidžiame kažkokiems žydpalaikiams mus žeminti mūsų pačių namuose?“, „Kas suteikė teisę valkatoms žydams įžeidinėti mane – Baltų anūką, Lietuvos LIETUVIUS Lietuvoje, krašte, kuriame mano protėviai gyveno šimtmečiais ir tebegyvena?“, „Kaip galime pakęsti savaime kieme šitą išverstaskūrių gaują, tokius kaip Landsbergiai, abhamai, šorošai, donskiai ir kt.“, <...> Kada šitos padugnės bus sukištos į vagonus ir išgrūstos iš Lietuvos?“, „Nei vienas žydas negali dirbti valstybinėse įstaigose, negali turėti jokių sklypų, dvarų ir pan.“, „Ši rasė privalo registruotis kas penki metai, kaip siūloma atvykėliams musulmonams...“, „Lietuvoje neturi būti nei vieno žydams priklausančio banko, o savo palaidotas gimines privalo išsigabenti į Izraelį“, „Ir broliškoje Žemės tautų draugystėje būtina pasakyti žydams kuo skubiau palikti LIETUVOS TERITORIJĄ“, „Laikas pradėti žydų deportaciją iš Lietuvos, kol neišnyko iš Europos žemėlapio vardas LIETUVA???“, „Žydai vykdo masinę invaziją į Lietuvą“; „Masiškai braunasi į valstybės valdymą (teismus, prokuratūras, seimą. Ministerijas), savinasi dvarus, žemės sklypus, pastatus lietuviui atima laisvę, tyčiojasi iš baltų tautos“, vadina „runkeliais ir žydšaudžiais“; jie yra „žydpalaikiai, valkatos, buvo silkių prekiautojai, karčiamos padugnės“, o dabar „priveisia bankų, kontroliuoja mūsų pinigų apyvartą“; „kartu su JAV niekina kitas tautas; užima aukščiausius postus Lietuvoje“; „prisidengia amerikietiška tautybe atveža karo techniką ir savo gynėjus į Lietuvą ginti pačios Lietuvos valdžiai nuo jos piliečių“; „surenka milijardines lėšas ir išveža iš Lietuvos, skleidžia pasakas apie jezus, marijas ir dangaus karalyste“; „Savo ruoštu amerikiečiai (tiksliau, jais apsimetę žydai) sunaikino Inkų valstybę, Šiaurės Amerikos indėnus, pavergė juodaodžius ir sukūrė savo mistinę tautą, kuri dabar užtaria žydus“, „Lietuvos valstybei vadovauja žydų statytiniai, norintys parceliuoti Tėviškės žemę, vogti jos turtus ir Lietuvoje kurti Babiloną“,

taip pat jis, straipsnyje „Kodėl vėl gimsta antibaltizmas?“ viešai tyčiojosi iš žydų užtarėjais laikomų asmenų – Lietuvos valdžios atstovų, pareigūnų, visuomenės veikėjų – juos niekino, skatino neapykantą, kurstė juos diskriminuoti kaip žmonių grupę, taip pat minimus konkrečius jai priklausančius asmenis dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų ir tai darė šiomis citatomis: „Prezidentė yra mergina, išrinkta tik kas šešto lietuvio, šiandien kažką išdarinėjanti su Lietuva, kartu su seimu užgrobusi vadovavimą“, „G., B., etatiniai „amžini“ seimūnai yra šunvadoviai, vykdantys tai, ką šnirpščia L. su savo klika“, „Mūsų valdžia (prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė) vykdo aferas manipuliuodama teisinėmis problemomis, o teisėjai, bet kokio rango ir raugo,.. nurodomi kaip vykdantys nusikaltimus“, „V. L. yra sumautas žydelis, žydas su priemaiša ar tiesiog žydas“, tokiais savo veiksmai padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 170 str. 3 d.

A. J. teistas, praeityje baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, VšĮ Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas, VšĮRespublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2018-03-08 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-85/2018 duomenis, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d. požymius, A. J. sirgo nuolatinių kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. J., atsižvelgiant į ekspertų pateiktas išvadas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą) (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esančiame VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2018-03-08 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-85/2018 konstatuota, jog kaltinamasis A. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo nuolatinių kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Kaltinamasis A. J. šiuo metu serga nuolatiniu kliedesiniu sutrikimu ir paranoidinio tipo asmenybės sutrikimu, šiuo metu jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų eksperto išvadų.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jokios kardomosios priemonės nėra taikomos.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. J. būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. 3 d.

A. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.