- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-115-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- S. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 115 – 198 / 2009
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei S. K., išvadą teikiančiai institucijai – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė, pateikdama ieškovui priešieškinį, pateikė teismui prašymą (T. 2, b. l. 170) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 544,71 Lt, o nepilnamečiui sūnui K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), - po 467,92 Lt iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad ieškovas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdo netinkamai, nors ir turi nuolatines pajamas.
2009 m. sausio 16 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš ieškovo O. K. jo sūnums E. K. ir K. K. po 250 Lt dydžio laikiną materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2009-01-13 – prašymo dėl laikino išlaikymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nustatė, kad atsakovė šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ieškovo vidutines pajamas, susijusias su darbo santykiais, per mėnesį sudaro apie 1 600 Lt, be to, jis vykdo individualią veiklą, turi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismas iš esmės prašymą tenkino siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas lėšų vaikų išlaikymui neteikia, be to, kaip jis pats nurodė, turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, o K. – po 10 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. sausio 16 d. apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą jam pranešta nebuvo, su atsakovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones supažindintas taip pat nebuvo, o būtent – nėra nei vienos išimtinės sąlygos, numatytos CPK 148 str. 1 d., t. y. nutartyje nenurodyta, kad būtina spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešus ieškovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys jų taikymą arba padarys nebeįmanomą. Be to, nutartyje nenurodytas nei vienas įrodymas, kuriuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nukentės nepilnamečių vaikų interesai. Priešingai, jokios realios grėsmės nėra, nes išlaikymą jis teikia gera valia.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
CK 3.65 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovas neteikia savo vaikams materialinio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, ieškovo pajamas sudaro apie 1 600 Lt, be to, jis vykdo individualią veiklą. Ieškovas priteisto išlaikymo dydžio neginčija.
Taigi, asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145 str. 4 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).
Apelianto teiginys, jog apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą jam nebuvo pranešta (CPK 148 str. 1 d.), atmestinas kaip nepagrįstas. Jau vien faktas, kad vaikui išlaikymas reikalingas nuolat, suponuoja tėvų pareigą tokį materialinį išlaikymą ir teikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.192 str. 3 d., materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Be to, ir paties apelianto teigimu jis turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, o nepilnamečiui sūnui K. – po 10 Lt. Taigi, šiuo atveju nepranešimas ieškovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepažeidžia jo teisių, nes tokiu teismo sprendimu siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jis išlaikymą teikia gera valia. Priešingai, tokių savo teiginių ieškovas nepagrindė. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas būtent neteikia savo vaikams materialinio išlaikymo. Tokiais atsakovės argumentais abejoti pagrindo nėra, todėl pagrįstai teismas sprendė, jog dėl tokių aplinkybių gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2009-01-16 nutartis pagrįsta ir teisėta, teismas, priteisdamas laikiną materialinį išlaikymą, mokamą abiem nepilnamečiams sūnums po 250 Lt kas mėnesį, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Skundžiama nutartimi teismas užtikrino nepilnamečių E. K. ir K. K. teises ir nepažeidė ieškovo O. K. interesų. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi, nenustatyta. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra (CPK 320 str.). Todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.