- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- AS-858-504-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Utenos
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad jis yra 12 eilės pretendentas pirkti ginčo žemės sklypus, Šerių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtus Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha); panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (1.31)‑6‑562 ir įpareigoti Utenos apskrities viršininką, nesant ginčų, patikslinti Utenos apskrities viršininko priimtus sprendimus, kuriais žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), buvo suprojektuoti D. M., parduodant šiuos ginčo sklypus jam, arba, esant ginčams, panaikinti visų Utenos apskrities viršininko sprendimų dalis dėl žemės sklypų, Šerių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), suprojektavimo D. M.; priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl eiliškumo pripažinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. M.; nutarė grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio, K. L. sumokėto pagal 2010 m. birželio 14 d. AB Swedbank įmokos mokėjimo kvitą.
Teismas pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad jis yra 12 eilės pretendentas pirkti tam tikrus žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotus žemės sklypus, turinį, darytina išvada, kad jis susijęs su Utenos apskrities viršininko administracijos priimtais įsakymais dėl pareiškėjo įtraukimo į atsakovo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį sudaromus piliečių sąrašus. Tačiau, teismo manymu, pareiškėjo suformuluotas reikalavimas iš esmės yra susijęs su skundo motyvais, jis nėra tikslus ir tinkamai suformuluotas. Pateiktas reikalavimas negalėtų būti priimtas nagrinėjimui ir reikalautų trūkumų pašalinimo. Pažymėjo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai, o po to – Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atkreipė dėmesį, jog prie skundo pridėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. spalio 21 d. rašto Nr. 3B-(3.5)-B-686-1298 duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjo ir Utenos apskrities viršininko administracijos ginčas dėl žemės sklypų formavimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eiliškumo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas gavo įgaliotos institucijos sprendimą, nuo dokumento gavimo yra praėję daugiau nei 18 mėnesių. Nurodė, jog kito išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus naują kilusį ginčą dėl pareiškėjo eiliškumo, pareiškėjas nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Motyvuoto ir atitinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti reikalavimą dėl pareiškėjo pripažinimo 12 eilės pretendentu, nustačius, kad skundas dėl jo paduodamas, praleidus įstatymo nustatytą terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Be to, nurodė, jog pareiškėjas yra suformulavęs reikalavimą panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-6-562. Iš šio dokumento matyti, kad Utenos apskrities viršininko administracija jame išreiškė savo valią neparduoti ne aukciono tvarka pareiškėjo 2010 m. balandžio 9 d. prašyme nurodytų žemės sklypų Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), esančių Anykščių rajono Šerių kadastrinėje vietovėje, ir nurodė tokią atsakovo poziciją pagrindžiančius argumentus. Teismo manymu, tarp pareiškėjo ir Utenos apskrities viršininko administracijos yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų pardavimo. Pažymėjo, jog žemės pardavimo teisiniuose santykiuose apskrities viršininko administracija dalyvauja ne kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl žemės pardavimo turi civilinį teisinį pobūdį. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str.). Nurodė, jog kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimu pareiškėjui parduoti ne aukciono tvarka žemės sklypus Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96ha), esančius Anykščių rajono Šerių kadastrinėje vietovėje, keliami ir reikalavimai dėl individualių administracinių aktų – Utenos apskrities viršininko sprendimų, kuriais paminėti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti D. M. – panaikinimo. Pastebėjo, jog Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jei byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas byloje, nagrinėdamas bylą, bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui pareiškėjo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (1.31)-6-562 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus: nesant ginčų, patikslinti Utenos apskrities viršininko priimtus sprendimus, kuriais žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), buvo suprojektuoti D. M., parduodant šiuos ginčo sklypus pareiškėjui; o esant ginčams – panaikinti visų Utenos apskrities viršininko sprendimų dalis dėl žemės sklypų, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), suprojektavimo D. M. (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Atkreipė dėmesį, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismas – ginčus dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymų saugomo intereso civilinių teisinių santykių srityje (Civilinio proceso kodekso 1, 5 str.). Pabrėžė, kad teismuose yra nagrinėjamos bylos tik dėl kilusių ginčų. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo „b“ punkte suformuluotas reikalavimas yra sąlyginis, o „i“ papunktyje – net nenagrinėtinas teisme. Nurodė, jog pareiškėjas privalo tiksliai išsiaiškinti ir aiškiai nustatyti, kokie ginčai yra kilę tarp jo ir Utenos apskrities viršininko administracijos, ir dėl jų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant Panevėžio apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo 2010 m. birželio 14 d. skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus turėjo/turi teisę įsigyti iš valstybės ginčo žemės sklypus kaip 12 eilės pretendentas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Utenos apskrities viršininką su prašymais parduoti jam, kaip 12 eilės pretendentui, ginčo žemės sklypus.
2. Dėl Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 16-1262 pareiškėjas 2008 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Buvo nustatyta, kad įsakymas buvo priimtas neteisėtai, ir tai, kad pareiškėjas turėjo teisę įsigyti ginčo žemės sklypus kaip 12 eilės pretendentas.
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 3B-(3.5)-B-686-1298 iš esmės buvo pripažinta, kad pareiškėjas turi teisę pirkti ginčo žemės sklypus.
4. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje Nr. 4D-2008/4-568 Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, pagal pareiškėjo skundą atlikęs tyrimą, pripažino, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir kad pareiškėjui turėtų būti parduoti ginčo žemės sklypai.
5. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu iš esmės atsisakoma parduoti pareiškėjo prašomus parduoti žemės sklypus, t. y. atsisakoma leisti įsigyti žemės sklypus, pripažintina, kad sprendimas iš esmės laikytinas sprendimu dėl žemės įsigijimo, kuriam taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata, tad tokį sprendimą galima apskųsti teismui. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas privalėjo skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadą, neįsigilino į šios išvados tikrąjį turinį ir bylos esmę. Ši išvada vertinama kartu su Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi susijusioje byloje kaip tik ir sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad jam kaip 12 eilės pretendentui būtų parduoti ginčo žemės sklypai.
6. Keldamas „b“ punkto „i“ ir „ii“ papunkčiuose nurodytus reikalavimus, pareiškėjas nekelia sąlyginių reikalavimų, bet prašo teismo įpareigoti Utenos apskrities viršininką vykdyti savo teisės aktuose numatytas pareigas. Neesant galimybės taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Utenos apskrities viršininką imtis kitų teisės aktuose numatytų veiksmų, kad būtų nutrauktas pareiškėjo teisių pažeidimas. Keldamas skundo „b“ punkto „i“ ir „ii“ papunkčiuose nurodytus reikalavimus pareiškėjas iš esmės tik detalizuoja savo pagrindinio reikalavimo, t. y. įpareigoti Utenos apskrities viršininką imtis veiksmų, kad padarytas pareiškėjo teisių pažeidimas būtų pašalintas, t. y. kad ginčo sklypai būtų parduoti pareiškėjui panaikinant/priimant atitinkamus administracinius aktus, įgyvendinimo tvarką.
7. Tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, kažkoks pareiškėjo reikalavimas yra netiksliai suformuluotas, teismas turi teisę pareikalauti, kad pareiškėjas patikslintų savo reikalavimą. Esant kažkokiam iš nurodytų reikalavimų nepagrįstam ar nenagrinėtinam teisme, nėra pagrindo atsisakyti priimti skundą ir nagrinėti kitus skunde išdėstytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atsisakymo parduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypus, suprojektuotus Šerių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-6-562 ir įpareigoti Utenos apskrities viršininką, nesant ginčų, patikslinti Utenos apskrities viršininko priimtus sprendimus, kuriais žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), buvo suprojektuoti D. M., parduodant šiuos ginčo sklypus jam, arba, esant ginčams, panaikinti visų Utenos apskrities viršininko sprendimų dalis dėl žemės sklypų, Šerių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų numeriais Nr. 1N (plotas 5,28 + 1,50 ha), Nr. 9N-3 (plotas 28,90 ha) ir Nr. 9N-4 (plotas 4,96 ha), suprojektavimo D. M.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šiuos pareiškėjo reikalavimus, kaip nepriskirtinus tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Pagal ginčo pobūdį bei esmę matyti, kad šiuo atveju yra ginčijami atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos veiksmai, susiję su žemės sklypų pardavimo organizavimu, atliekami įgyvendinant žemės reformą. Šiuos klausimus reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo veiksmai atlikti įgyvendinant Žemės reformos įstatymą, vadinasi, atsakovas šiuo atveju veikė viešojo administravimo srityje. Ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, įstatymas priskiria nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.), todėl byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Žemės reformos įstatymo (pareiškėjo kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu galiojusi įstatymo redakcija) 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalis nustatė, kad sprendimus dėl žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui, o 2 dalis numatė, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Taigi tiesiogiai teismui galėjo būti skundžiami sprendimai dėl žemės įsigijimo, o iki tokio sprendimo priėmimo priimti kiti sprendimai turėjo būti skundžiami laikantis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Kaip minėta, ginčas byloje kilęs ne dėl valstybinės žemės įsigijimo, o dėl atsakovo atsisakymo parduoti valstybinę žemę pareiškėjui, t. y. iki sprendimo dėl žemės įsigijimo priėmimo, todėl pirmiausia turėjo būti kreipiamasi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o tik po to – į teismą (ABTĮ 25 str. 1 d.).
Skundžiamas Utenos apskrities viršininko sprendimas Nr. (1.31)-6-562 priimtas 2010 m. gegužės 12 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijamą aktą būtų skundęs aukščiau minėta ikiteismine tvarka, todėl kreipimosi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą dieną pareiškėjas ABTĮ 25 straipsnio prasme nebuvo įgijęs teisės kreiptis su skundu į teismą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, iš esmės yra pagrįsta, tačiau keistina šios nutarties rezoliucinė dalis ir pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti ir pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsisakyti priimti dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Nutartis neskundžiama.