Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-05-21 · Civilinė byla Nr. e2-948-1176/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
e2-948-1176/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09392-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Advokatai
Igoris Manzurovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-948-1176/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09392-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui ir Liucijai Kščenavičienei,

dalyvaujant ieškovui G. K. ir jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ir ADB) „Gjensidige“, prašydamas jo naudai iš atsakovės priteisti 7 601,47 Eur nuostolių priteisimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-28 sprendimu priteisė jam iš atsakovės 4 408,53 Eur žalos išmoką. Kol vyko teisminiai ir ikiteisminiai procesai jam priklausanti transporto priemonė, kuri buvo apgadinta eismo įvykyje, visiškai surūdijo, jos remontas nebuvo tikslingas. Pasibaigus teisminiam procesui transporto priemonę pardavė. Dėl atsakovės kaltės jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Jis turi 50 proc. nedarbingumo lygį, todėl visada buvo reikalinga transporto priemonė tam, kad galėtų judėti ir patenkinti kitus savo poreikius. Priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovė visiškai nepagrįstai delsė išmokėti jam draudimo išmoką, dėl to jis negalėjo susiremontuoti transporto priemonę. Bylinėjimosi laikotarpiu jis negalėjo faktiškai naudotis transporto priemone. Kadangi jis gyvena miesto pakraštyje, jis turėjo transporto priemonę nuomotis. Turtinę žalą sudaro parduotos transporto priemonės kainų skirtumas ir patirtos išlaidos nuomai. Ieškovo nuomone, transporto priemonės vertė eismo įvykio metu buvo 7 510 Eur, o buvo parduota už 1 500 Eur, todėl jis patyrė 6 010 Eur dydžio turtinę žalą. Be to, jis patyrė 6 000 Eur išlaidų nuomojantis transporto priemonę per visą teisminio nagrinėjimo laikotarpį. Kadangi teismo sprendimu iš atsakovės jau priteista 4 408,53 Eur suma, žalos dydis mažintinas šia suma. Ieškovas paaiškino, kad jis neturi išlikusių dokumentų, galinčių patvirtini, jog nuomojosi transporto priemones, todėl žalos dydį grindžia statistinėmis nuomos kainomis. Priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos akivaizdus, nes jei atsakovė būtų iš karto sumokėjusi draudimo išmoką jis nebūtų patyrės išlaidų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia tuo, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog jis faktiškai patyrė nurodytas išlaidas, o tik deklaratyviai nurodo, kad nuomojo transporto priemonę ir neaiškiais skaičiavimo metodais apskaičiavo žalą, patirtą dėl transporto priemonės pardavimo. Anot atsakovės, ieškovas negali reikalauti skirtumo tarp rinkos vertės ir jo gautos sumos už transporto priemonės pardavimą, nes toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė mokėjo išmoką už automobilio remontą, jis nebuvo nurašomas, remonto kaštai neviršijo 75 proc. rinkos vertės. Be to, pardavimo sutartis kelia abejonių dėl mažos pardavimo kainos. UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada taipogi neturi jokios teisinės reikšmės, nes joje nurodyta, kad išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas. Jeigu ieškovas iš tikrųjų nuomojosi transporto priemonę už pakaitinio automobilio nuomą jis turi pateikti sąskaitas. Pagal teorinius paskaičiavimus, kuriuos atliko ieškovas, draudikas išmokos mokėti neturi teisės. Be to, viso pirmo proceso metu ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, susijusių su transporto priemonės nuoma bei neva patirtomis išlaidomis.

4. 2023-11-27 teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė ieškovas G. K., atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas E. M. 2024-01-31 teismo posėdyje parodymus davė liudytojas V. P..

5. 2023-11-27 teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad per trejus metus, kol jis bylinėjosi kitoje civilinėje byloje su draudimo bendrove, transporto priemonė iš viso prarado savo vertę: visos guminės dalys subyrėjo, reikėjo keisti visą važiuoklę, vairas blogai veikė; todėl ją pardavė. Iš pradžių atsakovė sutiko sumokėti 1 500 Eur draudimo išmoką, tačiau jis su šia suma nesutiko. Atsakovė daugiau mokėti nenorėjo, todėl jis kreipėsi į teismą. Ikiteisminiu laikotarpiu buvo skundžiami policijos sprendimai. Žalą apskaičiavo vadovaudamasis ekspertizės duomenimis. Buvo nustatyta kokia turėjo būti automobilio rinkos kaina įvykio metu ir pagal tai, už kokią kainą pardavė automobilį, nustatė žalos dydį. Teisėjai uždavus klausimą apie byloje pateiktą UAB „Vialita“ pažymą (pažymoje nurodyta vidutinė automobilių nuomos kaina), t. y. dėl kokios nuomos kainos buvo susitarta, ieškovas paaiškino, kad buvo įvairi kaina. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jis anksčiau remontuodavo savo automobilį pas juos ir jie duodavo pakaitinį automobilį. Kadangi dabar neremontavo, jam reikėjo nuomotis. Kai nuomojosi automobilius iš UAB „Vialita“, kažkokius dokumentus pasirašinėjo pirmais, antrais metais, o paskui Vilniuje nuomojosi. Nesinuomojo nepertraukiamai. UAB „Vialita“ pažymoje parašė laikotarpį, kadangi jie patys neturi išlikusių senų dokumentų, nes nerengia ataskaitų. Jis UAB „Vialita“ nuomojosi 2021-2022 metais. Iš pradžių davė pakaitinį automobilį, nes buvo numatę taisyti jo transporto priemonę gavus draudimo išmoką. Maždaug nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradėjo nuomotis automobilį, t. y. kai paaiškėjo, kad draudimo išmokos negaus. Jis apskaičiavo kokia maždaug suma galėjo susidaryti nuomojantis automobilį po 50 Eur, tačiau jis prašo keturis kartus mažesnio dydžio išlaidų. Savo automobilį pardavė po ekspertizės, nes iki to laiko negalėjo jos nei taisyti, nei parduoti. Automobilį laikė tam, kad būtų atlikta ekspertizė. Automobiliu faktiškai nebūtų galima naudotis, nes ratas buvo sugadintas. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, paaiškino, kad už nuomą atsiskaitydavo grynais, taip pat nuomojosi automobilį Vilniuje iš vienos įmonės, tačiau pavadinimo pasakyti negali, ji yra bankrutavusi. Jis kvitų neturi, nes daug laiko praėjo. Jis skambino taksi įmonei, bet jam pasakė, kad neišrašo klientui lapelių. UAB „Vialita“ pažymoje nurodyta kokiu laikotarpiu jis nuomojosi automobilius ir kokia maždaug buvo nuomos kaina. Jis automobilį nuomojosi UAB „Vialita“ Kaune, nes ten kainos mažesnės. UAB „Vialita“ direktorių V. P. žino, ten dirba ir jo sūnus, ir žmona. Direktorių pažįsta, nes nuolatos remontuodavo šioje įmonėje automobilį. Jis pažįstamas, bet ne draugas. Jis atsiskaitydavo su direktoriumi arba darbuotoju, žmona. Pirmo proceso metu buvo sprendžiama ar buvo draudiminis įvykis ar ne, bet ne žalos priteisimo klausimai.

Šalies argumentai

6. Ieškovo atstovas dėl žalos dydžio apskaičiavimo paaiškino, kad kaip orientacinė data buvo pasirinkta eismo įvykio data ir buvo nustatyta kokia buvo automobilio kaina iki eismo įvykio. Automobilio kaina buvo nustatyta žinant automobilio komplektaciją. Bylinėjimasis prasidėjo nuo 2021 metų. Žala apskaičiuota už trejus metus. Kad transporto priemonė buvo nevažiuojanti, konstatuota ekspertizės akte. Jei būtų susiremontavę automobilį, nebūtų galėję atlikti ekspertizę. Dar iki teismo vyko ilgas procesas su atsakove dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Pirmo proceso metu tikslingai neprašė žalos priteisimo, nes pirmiau norėjo įrodyti, kad buvo draudiminis įvykis.

Atsiliepimas

7. Atsakovės atstovas paaiškino, kad draudiminio įvykio tyrimo metu buvo gauta išvada, kuria remiantis buvo nuspręsta įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Nesutinka su ieškiniu, nes remonto išlaidos buvo priteistos kitoje byloje. Teismo sprendimo neskundė dėl ekonominių sumetimų, tačiau jei būtų žinoję, kad bus tokie reikalavimai, tai teismo sprendimas būtų apskųstas. Ieškovas neįrodė dokumentais ieškinio pagrįstumo. Klientas negali reikalauti skirtumo, nes atsakovė mokėjo už remonto išlaidas. Pardavimo sutartis kelia taip pat abejonių, išvada neturi jokios juridinės galios. Ieškovas pateikė pažymą iš UAB „Vialita“, tačiau pats ieškovas tiksliai negalėjo nurodyti nuo kada iki kada nuomojosi automobilius. Ši įmonė nevykdo nuomos veiklos. Ieškovas nurodė, kad ir taksi naudojosi paslaugomis, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kokios taksi paslaugomis naudojosi. Nesuprantama, kaip įmonė UAB „Vialita“ negalėjo pateikti buhalterinių dokumentų ieškovui. Atsakovės ekspertas nurodė, kad automobilis parduotas už per mažą kainą. Šio teiginio niekaip nemotyvuos, o yra pasvarstymas, nes jie apskritai nesutinka su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, kadangi skirtumo negali reikalauti, nes atsakovė sumokėjo už remontą. Asmuo gali pasirinkti kokiu būdu atgauti žalą, šiuo atveju buvo mokėta už remontą, apie kitokius skaičiavimus negali būti kalbama.

8. Liudytojas V. P. parodė, kad ieškovas nėra artimas draugas, vardas pavardė nieko nesako, matytas. Jis (liudytojas) dirba UAB „Vialita“ konsultantu, anksčiau dirbo direktoriumi, prieš pusę metų direktoriumi pradėjo dirbti sūnus. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio ieškovas asmeniškai į jį nesikreipė. Ieškovas kreipėsi į įmonę, tačiau neatsimena dėl ko. Už pardavimą ir paslaugų teikimą yra atsakingi tam tirki darbuotojai. UAB „Vialita“ teikia visas paslaugas, kurios susijusios su automobiliais MERCEDES-BENZ, t. y. pardavimas, remontas, nuoma, aptaravimas ir ardymas, demontavimas. Dažnai pardavimui skirtos mašinos yra nuomojamos, kai atsiranda paklausa, jas parduoda. Nuomos klausimus įformina priklausomai nuo to, kokios aplinkybės. Jei duodamas pakaitinis automobilis, kai automobilis remontuojamas, išrašoma viena sąskaita su automobilio remontu. Jeigu atskirai nuomojasi, išrašoma sąskaita už šią paslauga. Jei yra kompleksas paslaugų, vienoje sąskaitoje viskas nurodoma. Jei klientas pageidauja arba jei ima brangų daiktą, pasirašo sutartis. Sąskaitas visada išrašo arba išmušamas kasos orderis. Kai sumokami nuomos pinigai, išduodamas klientui dokumentas – buhalterinis lapas arba kvitas. Nuomos kaina yra derybų objektas. Kiekvienu atveju tariamasi. Ieškovas kreipėsi į įmonę greičiausiai dėl remonto ir nuomos, jis tikrai nepirko automobilio. Jam reiktų pasitikslinti dėl ko kreipėsi. Tiksliai negali pasakyti. Kada ieškovas kreipėsi į bendrovę dėl pažymos, pasakyti negali. Greičiausiai kreipėsi pernai arba užpernai. Kiek laiko ieškovas nuomojosi įmonėje automobilius, jis negali pasakyti. Jis neatlieka automobilių priėmimą ir perdavimą, todėl galėtų atsakyti tik už tai atsakingas asmuo. Įmonėje nerengiama apskaita kam kokie automobiliai buvo išnuomoti, nes tai nėra plačiai vykdoma veikla, tai labiau susiję su pakaitinio automobilio suteikimu, kai mašina priimama remontui. Ant priėmimo akto būna parašyta koks automobilis suteikiamas. Tas, kas gauna pakaitinį automobilį, gauna dokumentas ir įrašoma akte, o kai baigiasi paslauga, tada grąžinama suremontuota mašina, o klientas grąžina pakaitinį automobilį, vėliau kasoje apskaičiuojama suma. Jei buvo išnuomoti konkretūs automobiliai, tam tikri dokumentai tam tikrą laiką būna saugojami. Bet jei būna išduodamas pakaitinis automobilis su kitomis paslaugomis, tai nebus dokumentų. Už pakaitinę transporto priemonę ima nuomos kainą. Visais atvejais nuomos kaina gali skirtis, tai derybų reikalas, neturi reikšmės ar pakaitinis ar ne. 50 Eur galėjo būti per dieną, galėjo būti ir per savaitę, priklausomai nuo automobilio vertės. Jei nuomojama atskirai mašina, gali būti ir 100 Eur per dieną. Nuomos kaina galėjo būti nuo 50-150 Eur per dieną. Išrašant pažymą visada nurodoma data ir numeris. Nemano, kad ieškovas nuomojosi kelis automobilius. Kada paskutinį kartą ieškovą matė, bendravo negali pasakyti, nes neprisimena. Parodžius UAB „Vialita“ pažymą ir paklausius, kodėl nėra datos ir numerio, liudytojas negalėjo pasakyti. Liudytojas negalėjo pasakyti, kada buvo išduota pažyma. Ieškovas tikriausiai prašė darbuotojo pažymos, o jis (liudytojas) tik pasirašo. Jo, kaip vadovo, pareigos pasibaigė nuo 2024 m. sausio mėnesį. Kai išduodamos pažymos, visada patikrinami turimi dokumentai. Kokiu būdu K. atsiskaitydavo – tiesiogiai jam tikrai ne, o ar pavedimu, ar kitaip, jis pasakyti negali, nes nekontroliuoja tokių dalykų. Ieškovas negalėjo vienu metu nuomotis kelis automobilius, matyt, pažymoje nurodyta, kad tam tikrais etapais nuomojosi skirtingus automobilius. Ar ieškovas visus trejus metus galėjo nuomotis automobilius, tiksliai pasakyti negali, nes nežino koks buvo susitarimas su darbuotoju. Iš pažymos teksto matyti, kad buvo nurodyta nurodytu laikotarpiu vidutinė nuomos kaina. Iš pažymos galima spręsti, kad tikriausiai ieškovas nuomojosi su tam tikromis pertraukomis, bet tiksliai negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad 2020-06-27 eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovui G. K. priklausanti transporto priemonė MERCEDES-BENZ S320 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė). Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio vyko bendravimas su atsakove dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė galiausiai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad autoįvykis buvo inscenizuotas. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas jo naudai iš ADB „Gjensidige“ priteisti 4 408,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-612-534/2023, ieškovo ieškinį tenkinto ir priteisė G. K. iš ADB „Gjensidige“ 4 408,53 Eur žalos išmoką.

10. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti 7 601,47 Eur žalos ir nuostolių. Ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad atsakovė, vengdama jam sumokėti draudimo išmoką, elgėsi neteisėtai ir dėl to jam buvo padaryta žala, jis patyrė nuostolius. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje buvo patikslinta, kad žala apskaičiuota už trejų metų laikotarpį. Žala (nuostoliai) apskaičiuota, atsižvelgus į tai, kad per trejų metų laikotarpį, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas dėl draudimo išmokos (toliau – ir ginčo laikotarpis), faktiškai nebuvo galima naudotis Transporto priemone. Ieškovas paaiškino, kad Transporto priemone buvo galima disponuoti tik tada, kai civilinės bylos Nr. e2-612-534/2023 nagrinėjimo teisme metu buvo atlikta teismo ekspertizė. Iš ieškovo pateiktos 2022-12-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad Transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur. Ieškovas šioje byloje prašo priteisti kaip žalą 6 010 Eur sumą, apskaičiuotą iš Transporto priemonės buvusios eismo įvykio dieną (iki eismo įvykio) vertės (7 510 Eur) atėmus kainą (1 500 Eur), sumokėtą ieškovui pardavus Transporto priemonę. Ieškovas taip pat ieškinyje nurodo, kad jis per ginčo laikotarpį patyrė 6 000 Eur dydžio transporto priemonių nuomos išlaidų. Kadangi teismo sprendimu buvo priteista 4 408,53 Eur suma, ieškovas žalos dydį sumažino šia suma.

11. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos), skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

12. Ieškovas byloje pateikė UAB „MARLEKSA“ 2023-05-25 konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. 23-205-25K (retrospektyvinis skaičiavimas). Šioje išvadoje nurodyta: išvados tikslas – nustatyti objekto rinkos kainą 2020-06-27 d.; prielaidos: automobilis yra neapžiūrėtas; priimama, kad jo būklė yra tvarkinga, automobilis defektų neturi; užsakovo teigimu, rida skaičiavimo dienai – 347 000 km. Teismas vertina, kad pateikta konsultacinė išvada negali būti laikoma dokumentu, galinčiu įrodyti Transporto priemonės rinkos vertę, buvusią eismo įvykio dieną (prieš eismo įvykį) dėl šių priežasčių: kai buvo ruošiama išvada, Transporto priemonė jau buvo parduota, todėl faktiškai nebuvo apžiūrėta; išvada buvo padaryta remiantis paties užsakovo G. K. pateikta informacija (kad nebuvo defektų, kad rida buvo 347 000 km), kurios teisingumas byloje nėra įrodytas; buvo pasirinkti atsitiktiniai trys transporto priemonių MERCEDES BENZ S320 (komplektacija: dyzelinas, automatinė pavarų dėžė, galiniai ratai varantys, ridos duomenys) skelbimai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada dėl Transporto priemonės vertės (nėra aišku, kodėl pasirinkti būtent šie skelbimai, nors išvadoje nurodyta, kad kainos svyruoja nuo 5 750 iki 10 000 Eur; pažymėtina, kad pasirinkti skelbimai su transporto priemonėmis, kuriose nurodyta mažesnė rida, nei nurodė ieškovas); pačioje išvadoje nurodyta pastaba, kad ši konsultacinė išvada nėra turto (verslo) vertinimo ataskaita, taip kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui.

13. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Transporto priemonė per ginčo laikotarpį surūdijo, teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji prarado vertę, visos guminės dalys subyrėjo, reikėjo keisti visą važiuoklę, blogai veikė vairas, dėl to automobilį pardavė, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-28 sprendimo Nr. e2-612-534/2023 matyti, kad iš atsakovės ieškovui buvo priteista 4 408,53 Eur dydžio žalos išmoka, tačiau ieškovas šios sumos Transporto priemonės remontui faktiškai nepanaudojo – ieškovas ją pardavė iš karto po teismo ekspertizės atlikimo civilinėje byloje Nr. e2-612-534/2023 (ekspertizės aktas parengtas 2022-11-04, Transporto priemonės pardavimo sutartis sudaryta 2022-12-27) dar teismui nepriėmus sprendimo. Nėra abejonių, kad jei ieškovas būtų panaudojęs teismo sprendimu iš atsakovės priteistą žalos išmoką Transporto priemonės remontui, ji būtų parduota už didesnę kainą, nei ieškovas pardavė. Pažymėtina, kad 2023-02-28 teismo sprendimu žalos išmoka priteista kaip Transporto priemonės atkūrimo kaštai (išlaidos, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, jo nepagerinant – sulaužytos automobilio detalės bus keičiamos dėvėtomis, tačiau tinkamomis naudoti automobilio dalimis) (žr. teismo sprendimo motyvuojamąją dalį). Taigi, 4 408,53 Eur suma buvos skirta atkurti Transporto priemonės techninę būklę į buvusią iki eismo įvykio. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo, kad minėtos sumos būtų nepakakę atkurti Transporto priemonės techninę būklę į buvusią iki eismo įvykio. Todėl teismas ieškovo pasirinktą žalos apskaičiavimo būdą apskritai laiko nepagrįstu.

14. Ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu teismas negali nustatyti, kokio dydžio išlaidas ieškovas faktiškai patyrė nuomodamasis transporto priemones per ginčo laikotarpį. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Vialita“ pažymą, kurioje nurodyta, kad: „Informuojame, kad G. K. laikotarpyje nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn. yra nuomavęsis automobilius iš mūsų įmonės. Vidutinė mūsų nuomojamų automobilių nuomos kaina 50 eurų/para.“ UAB „Vialita“ pateikė 2024-03-19 rašytinius paaiškinimus dėl į bylą pateiktos pažymos, kuriuose paaiškino, kad: pažyma G. K. išduota 2023 m. gegužės mėn.; pažymoje nurodoma informacinio pobūdžio informacija, kuri nėra susijusi su konkrečia paslauga ar įsipareigojimais; pažymoje nurodyta vidutinė nuomojamų automobilių nuomos kaina; ieškovui (ne)pertraukiamai transporto priemonės nebuvo nuomojamos ieškovui; pažymoje nėra nurodytos transporto priemonės, kurios būtų nuomotos ieškovui; pažymoje nėra informacijos apie atsiskaitymą, atsiskaitymo sąlygas ar būdus; ieškovas, atsiskaitydamas gavo kasos čekius, todėl teismui gali pateikti pats ieškovas; ieškovas, turėdamas kasos aparato čekius, gali kreiptis į bendrovę dėl sąskaitos faktūros išrašymo, tačiau kreipdamasis dėl pažymos ieškovas nepateikė kasos aparato čekio (-ių), neprašė išrašyti sąskaitų faktūrų, todėl ieškovui buvo išduota informacinio pobūdžio pažyma; pažyma nėra buhalterinis dokumentas. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodoma, kad buvęs vadovas V. P. patvirtino, kad transporto priemonių nuomos sutarčių ir / ar atsiskaitymo pagal sutartis su ieškovu nebuvo. Transporto priemonėmis ieškovas galėjo naudotis, jei dėl remonto ar kitų priežasčių palikdavo bendrovėje savo transporto priemonę, o atsiskaitant už įsigytas dalis ir suteiktas remonto paslaugas buvo įskaičiuojamas mokestis už suteiktą pasinaudoti transporto priemonę.

15. Pažymą pasirašęs direktorius V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. K. nuomojosi transporto priemones UAB „Vialita“, parodė, kad ieškovas negalėjo vienu metu nuomotis kelių automobilių, pažymoje matyt nurodyta, kad tam tikrais etapais nuomojosi skirtingus automobilius. Ar ieškovas visus trejus metus nuomojosi automobilius, liudytojas tiksliai pasakyti negalėjo, nes nežino, koks buvo susitarimas su darbuotoju. Iš pažymos teksto matyti, kad nurodyta vidutinė nuomos kaina. Iš jos galima spręsti, kad tikriausiai ieškovas nuomojosi su tam tikromis pertraukomis, bet tiksliai pasakyti negali. Tikėtina, kad tam tikromis dienomis nebuvo nuomojamas automobilis. Taip pat liudytojas parodė, kad bendrovėje automobilių nuomos kaina buvo derybų objektas, kiekvienu atveju buvo tariamasi su klientu.

16. Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų duomenų pagrindu negalima nustatyti, kokiomis dienomis ieškovas faktiškai nuomojosi transporto priemonę (priemones) UAB „Vialita“ (minėta, UAB „Vialita“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad transporto priemonių nuomos sutarčių ir /ar atsiskaitymo pagal sutartis su ieškovu nebuvo; liudytojas parodė, kad, tikėtina, ieškovas su pertraukomis nuomojosi transporto priemonę), taip pat negalima nustatyti, kiek faktiškai ieškovas UAB „Vialita“ yra sumokėjęs už nuomą ir ar apskritai mokėjo kokias nors sumas šiai bendrovei (liudytojas patvirtino, kad dėl nuomos kainos kiekvienu atveju buvo tariamasi, tačiau ieškovas byloje neįrodė, kokia buvo su juo sutarta nuomos kaina). Ieškovas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdyje taip pat minėjo, jog transporto priemones nuomojosi ir kitoje vietoje (Vilniuje veikiančioje bendrovėje, tačiau pavadinimo pasakyti negalėjo), kad naudojosi taksi paslaugomis (taksi bendrovės pavadinimo taipogi nenurodė), tačiau šių aplinkybių apskritai neįrodinėjo rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis ginčo laikotarpiu turėjo išlaidų dėl transporto priemonės (priemonių) nuomos. Ieškovo pateikti skelbimai, kuriuose nurodytos tam tikrų transporto priemonių nuomos kainos per mėnesį, taipogi negali šios aplinkybės patvirtinti.

17. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – t. y. kad jam buvo padaryta žala (jis patyrė nuostolių), todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

18. Byloje iš viso patirta 20,05 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,05 Eur (dvidešimt eurų ir 5 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė