- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-11903-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10338-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- A. I.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. 2016 m. birželio 30 d., apie 20.00 val., K. g. 3, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip A. I. pažeidė KET 101, 114, 126, 222 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Teismo posėdžio metu I. I. nepripažino savo kaltės. Parodė, kad nepajuto jokio smūgio. Važiavo pas vyrą į ligoninę, tą dieną jam darė operaciją, dėl ko ji labai pergyveno, gal dėl to nieko nepajautė. Liudytojas matė, kaip automobilis išsukinėjo, tačiau kad būtent ji vairavo ir apgadino automobilį, jis nematė. Jeigu būtų pajutusi kontaktą, būtų sustojusi, tačiau ji nieko nepajuto, signalizacija irgi nesuveikė. Nesutiko su liudytojo J. V. K. parodymais, kadangi, jos nuomone, jis negalėjo matyti, kaip ji važiuoja, be to, jis pats parodė, kad pradėjo su ja kalbėti, tai nebent vienintelis atvejis, kodėl ji nepajuto, ir galėjo būti, kad liudytojas nukreipė jos dėmesį nuo vairavimo kai užkalbino. Be to, kai policijos pareigūnai ieškojo, kas vairavo automobilį, jie ieškojo jaunos moters, kadangi taip liudytojas nurodė. Paaiškino, kad jos vairavimo stažas 15 metų, per tą laiką nepadariusi pažeidimo, be to, vairuoja su akiniais, todėl negali būti, kad ji nepastebėjo apgadinusi automobilį.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. K. parodė, kad sėdėjo mašinoje ir laukė žmonos, matė, kad ponia atėjo į greta jo automobilio stovintį automobilį, pravėrė langą ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Kitoje gatvės pusėje stovėjo du automobiliai, ji įvažiavo į vieno iš jų dureles, tada pavažiavo į priekį. Parodė, kad tada jis atidarė dureles ir pasakė, kad ji geriau niekur nevažiuotų, nes atsitrenkė į kitą mašiną, bet ponia pasakė, kad žino, pamanevravo ir nuvažiavo. Liudytojas užsirašė automobilio valstybinį numerį ir pranešė pareigūnams. Paaiškino, kad gatvė gal 7 metrų pločio, atstumas tarp jo ir įvykio buvo gal 8, 10 metrų, viskas vyko jo akivaizdoje, kliūčių jokių nebuvo. Paskambinęs jis pranešė automobilio valstybinį numerį, tada jo klausinėjo apie automobilio spalvą, markę, į kurią pusę automobilis nuvažiavo. Parodė, kad įvykio vietoje matė pagyvenusią moterį, ji buvo apsirengusi šviesiai, kai atėjo, vienoje rankoje buvo rakteliai, kitoje – Lidl maišelis, veido neįsidėmėjo. Susidūrimo momentu jis gerai girdėjo garsą, automobilis važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė priekabos vilkimo kabliu. Dėl to, kaip apibūdino moterį, parodė, kad jis niekada nesakė, kad buvo jauna moteris, buvo pagyvenusi moteris, taip pat kai jo klausė, kuria kryptimi automobilis nuvažiavo, jis pranešė, kad Grybo gatvės kryptimi, bet kur tiksliai važiavo, jis nežinojo ir to nesakė. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė eismo įvykio schemoje, kurioje vietoje stovėjo jo automobilis, iš kurio jis matė įvykį.
Šalies argumentai
J. V. K. paaiškinimuose policijai nurodyta, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 20.00 val., Vilniuje, K. g. 3, sėdėdamas automobilyje matė, kaip Opel Vectra markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas kabliu atsitrenkė į kitoje K. gatvės pusėje stovinčio automobilio Mazda vairuotojo dureles. Jis, atsidaręs savo automobilio duris, perspėjo Opel vairuotoją, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį. Ji jam atsakė, kad žino, bet kurį laiką pamanevravusi gatvės važiuojamoje dalyje, nuvažiavo link G. gatvės. Apie įvykį liudytojas pranešė pagalbos telefonu 112. Opel automobilį vairavo apie 50 metų moteris, apvalaus kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo (b. l. 9).
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad nurodytą dieną dirbo iki 20 val., automobilis buvo paliktas K. gatvėje. Išėjus iš darbo link automobilio, jau iš tolo pamatė, kad įlenktos jos automobilio durelės, tuo metu išgirdo sakant jos automobilio valstybinio numerio skaičius. Paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu liudytojas skambino į 112 ir kaip tik sakė jos automobilio valstybinį numerį. Liudytojas jai pasakė, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis ir išvažiavo iš įvykio vietos. Taip pat liudytojas nurodė jai nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį ir išvyko, policijos ji laukė iki 22.00 val. Liudytojas jai papasakojo, kad matė, kaip automobilis, važiuodamas atbuline eiga, užkabino kabliu jos mašinos dureles, taip pat kad moteriai pasakė, kad ji užkabino kitą automobilį, ji pasakė, kad žino, ir išvažiavo. Nukentėjusioji patvirtino, kad tuo metu, kai ji atėjo prie savo automobilio, liudytojo J. V. K. automobilis buvo būtent toje vietoje, kurioje, kaip jis parodė eismo įvykio vietos schemoje, jis stovėjo įvykio metu.
Šalies argumentai
V. M. paaiškinime policijai nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 13.00 val., ji vairavo automobilį Mazda 626, atvažiavo prie namo adresu K. g. 3 ir nuėjo į darbą. Prie automobilio grįžo apie 20.05 val. ir pamatė, kad yra sulankstytos automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės. Aikštelėje liudytojas skambino į pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Opel markės automobiliu moteris įvažiavo į jos automobilio dureles. Liudytojas įspėjo vairuotoją apie įvykį, bet moteris pasakė, kad žino ir nuvažiavo. Opel markės automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. T. parodė, kad, kiek atsimena, gavo iškvietimą į K. gatvę, kad kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos apgadinęs kitą automobilį, liudytojas buvo užfiksavęs valstybinius numerius. Į įvykio vietą atvyko po kelių valandų, kadangi buvo daug įvykių, ten buvo nukentėjusio automobilio vairuotoja, rado jos automobilį, kurio buvo apgadintos priekinės durelės su kabliu. Tuo metu liudytojo jau nebuvo, su juo tiesiogiai nebuvo bendrauta, jis buvo nurodęs automobilio markę ir valstybinius numerius bendrajam pagalbos centrui, informaciją apie pasišalinusio automobilio markę ir numerį jiems perdavė iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus. Taip pat parodė, kad patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno A. T. 2016 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 20.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad K. g. 3, Vilniuje, automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi automobilio Mazda vairuotoja V. M., kuri paaiškino, kad atvažiavo apie 13.00 val., priparkavo savo automobilį neapgadintą, o atėjusi apie 20.05 val. rado apgadintas vairuotojo pusės dureles ir įvykio liudytoją, kurios duomenų neužsirašė ir kuris paaiškino, kad Opel automobilį vairavo mergina, kuri atsitrenkė į Mazdą. Jai priėjus ir pasakius, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, ši atsakė, kad žino, tačiau įvykio vietoje nepasiliko ir nuvažiavo toliau link Grybo gatvės (b.l. 3).
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. I. nurodė, kad ji 2016 m. birželio 30 d. vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo K. gatve. Niekas jos neinformavo apie tai, kad ji būtų kliudžiusi stovintį automobilį. Važiuodama kontakto nepajuto (b.l. 12).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 30 d., 20.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu K.g. 3, Vilniuje, gatvėje pranešėjas matė, kaip melsvos spalvos automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Mazda v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link G. gatvės (b.l. 4).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad susidūrimo metu automobiliui Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys; automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadintas (b.l. 6, 7).
VĮ „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. I. vardu (b.l. 10).
2016 m. liepos 20 d. transporto priemonių techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisas neapgadintas. Aukštis nuo 0,30 iki 0,42 m (b.l. 13).
Fotolentelėse užfiksuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaisas (b.l. 14) ir automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės vairuotojo durelės bei jų apgadinimo aukštis (b.l. 17-20).
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už, be kita ko, pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Įvertinęs minėtus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. I. kaltę padarius nurodytus pažeidimus yra įrodyta.
Pirmiausia pažymėtina, kad nors A. I. neprisipažino padariusi nurodytus pažeidimus, tai, kad ji, vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbula, buvo nepakankamai atidi ir dėl to kliudė stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, patvirtino įvykį matęs liudytojas J. V. K., kuris, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kategoriškai parodė, kad matė, kaip A. I. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbulas, automobilio kabliu, skirtu priekaboms prikabinti, kliudė stovintį automobilį Mazda, be to, parodė, kad buvo aiškiai girdimas garsas, taip pat kad jis, atsidaręs duris, nurodė vairuotojai, kad ji kliudė automobilį ir kad geriau neišvyktų iš įvykio vietos, moteris pasakė „žinau“ ir išvažiavo. Šis liudytojas užsirašė minėto automobilio numerį, taip pat, skambindamas Bendrajam pagalbos centrui, nurodė jo markę. Be to, iš esmės A. I. kaltę patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 14, 17-20), kuriose užfiksuoti automobiliui Mazda padaryti apgadinimai, jų pobūdis – o būtent tai, kad padaryti apgadinimai objektyviai atitinka paaiškinimus, kad atsitrenkta automobilio kabliu į automobilio Mazda priekines vairuotojo pusės dureles, iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad apgadinimų aukštis atitinka A. I. vairuoto automobilio kablio aukštį (b. l. 14, 17). Pažymėtina, kad liudytojo J. V. K. parodymai yra nuoseklūs – tiek nukentėjusiajai po įvykio, kai ji priėjo prie automobilio ir kaip tik tuo metu liudytojas skambino bendruoju pagalbos telefonu, jis nurodė įvykio aplinkybes, nurodė automobilio, kuris, kaip jis matė, atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, valstybinį numerį, taip pat šios aplinkybės buvo nurodytas ir Bendrajam pagalbos centrui, tą jis taip pat nurodė ir paaiškinime policijai (b. l. 9). Pažymėtina ir tai, kad paaiškinime policijai J. V. K. nurodė, kad automobilį vairavo moteris, apie 50 metų amžiaus, apvalaus kūno sudėjimo, apsirengusi baltos spalvos kelnėmis, baltos (šviesios) spalvos bliuzele. Analogiškas aplinkybes jis parodė ir teismo posėdžio metu. Taigi šiuo aspektu nevertintini kaip reikšmingi A. I. paaiškinimai, kad kai policija skambino ir ieškojo vairuotojo, vairavusio jos automobilį, buvo ieškoma jaunos moters, kadangi, kaip minėta, būtent įvykį matęs liudytojas tokios informacijos – kad vairavo jauna moteris, nenurodė, teismo posėdžio metu jis kategoriškai nurodė, kad niekada neminėjo apie jauną merginą. Liudytojas J. V. K. nuosekliai parodė apie įvykį, paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis betarpiškai ir iš nedidelio atstumo matė įvykį, nukentėjusioji taip pat parodė, kad liudytojo automobilis, kai ji atėjo prie savo automobilio, buvo būtent jo nurodytoje vietoje. Taigi atsižvelgiant į tai, teismas nemato pagrindo abejoti liudytojo J. V. K. parodymais, kadangi jie nuoseklūs, duomenų, kad jis būtų asmeniškai suinteresuotas dėl nagrinėjamo įvykio, kad būtų šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti A. I., nenustatyta. Be to, kaip minėta, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – o būtent, kaip minėta, fotonuotraukos, patvirtinančios apgadinimų pobūdį, aukštį, taip pat netiesiogiai nukentėjusiosios bei liudytojo A. T. parodymai.
Nors A. I. nurodė, kad ji nieko nepajuto ir kad nebent vienintelis momentas, kai ji galėjo sukelti eismo įvykį, buvo kai liudytojas J. V. K. nukreipė jos dėmesį, ją užkalbindamas, dėl ko ji galbūt ir nepajuto, kad apgadino automobilį, teismas tokią versiją vertina kaip jos pasirinktą gynybos taktiką, kadangi, pirmiausia, jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Savo ruožtu liudytojas J. V. K. parodė, kad jis užkalbino automobilio Opel vairuotoją tik po to, kai ji atsitrenkė į stovėjusį automobilį, taip pat kad jis aiškiai girdėjo atsitrenkimo garsą. Taigi šio liudytojo parodymai iš esmės paneigia A. I. nurodytą įvykio versiją.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad A. I. kaltė padarius eismo įvykį, o būtent – kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Be to, teismas taip pat sprendžia, kad A. I. suprato, kad sukėlė eismo įvykį (kaip minėta, liudytojas parodė, kad buvo aiškiai girdimas susidūrimo garsas, be to, liudytojas, atsidaręs dureles, nurodė vairuotojai, kad ji padarė eismo įvykį ir kad ji neturėtų išvažiuoti, tačiau, kaip jis parodė, moteris tik pasakė „žinau“ ir išvažiavo), tačiau nepasiliko ir iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos sąmoningai pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taigi A. I. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai, todėl ji baustina.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. I. – vieną kartą 2008 metais ji buvo bausta už KET pažeidimą, nuobauda negaliojanti. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. I. skirtina bauda, didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą minimumą. Tačiau spręsdamas klausimą dėl atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vertina, kad net ir minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, kad galiojančių administracinių nuobaudų asmuo neturi, be to, per ilgą vairavimo stažą ji tik kartą bausta už KET pažeidimą, būtų neproporcinga nuobauda. Todėl teismas sprendžia, nagrinėjamu atveju kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Skirtinos administracinės nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. I. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 eurų baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi skirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060044969. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.