- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-16052-592/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10345-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė, SĮ „Susiekimo paslaugos“, UAB „Conlex“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Vilkpėdės būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 150564; 2) atšaukti / paskelbti neįvykusiomis pirmąsias buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 150564; 3) nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. 0139/11/03853 vykdo 1092,94 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo UAB „Conlex“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolė paskelbė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso pareiškėjui, varžytynes Nr. 150564. Pareiškėjo manymu, antstolė išieškojimą į pareiškėjo vienintelį gyvenamąjį būstą nukreipė pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 3 dalį, pagal kurią išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur, kai tuo tarpu iš pareiškėjo išieškoma skola sudaro 1092,94 Eur. Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 664 straipsnio 5 dalį iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja eile. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjas skolą galėjo padegti mokėdamas įmokas periodiškai.
Antstolė Inga Karalienė 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Antstolė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2009 metų niekur nedirba, pensijos ar kitų pajamų negauna, sąskaitos areštuotos, lėšų jose nėra. Transporto priemonių pareiškėjo vardu taip pat neįregistruota, todėl priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį butą. Pažymėjo, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjo skolos viršija 9000 Eur.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Conlex“ (išieškotojas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdomosiose bylose vykdo Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro 2009 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį įrašą Nr.VB7-8152 dėl 614,56 Eur skolos, Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro 2011 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį įrašą Nr.VB7-9525 dėl 1092,94 Eur skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-24605-599/2013 dėl 1293,02 skolos, Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 13 d. vykdomąjį įrašą Nr.VB7-1656 dėl 429,28 Eur skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-21894-608/2014 dėl 830,69 skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-763-808/2015 dėl 556,64 skolos ir Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro 2016 m. kovo 16 d. vykdomąjį įrašą Nr.VB7-2320 dėl 719,03 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. G. (v. b. Nr. 0139/09/06189, Nr. 0139/11/03853, Nr. 0139/14/00590, Nr. 0139/14/00708, Nr. 0139/14/02738, Nr. 0139/15/01550 ir Nr. 0139/16/00613).
Nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolė 2009 m. gruodžio 14 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui R. G. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) (v. b. Nr. 0139/09/06189, b. l. 6, 9-10). 2018 m. sausio 25 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė Buto vertę – 67 100 Eur, o 2018 m. vasario 26 d. priimtu patvarkymu paskelbė pirmąsias Buto varžytynes Nr. 150564 už pradinę 53 680 Eur kainą (80 proc. nustatytos Buto vertės) (v. b. Nr. 0139/09/06189, b. l. 45-47, 60-61).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį būstą, kuriame pastarasis gyvena. Skolininko manymu, antstolė, nukreipdama išieškojimą į Butą ir paskelbdama jo varžytynes pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalį, pagal kurią išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Remiantis CPK 594 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
CPK 664 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę – pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą CPK 664 straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
Iš vykdomųjų bylų medžiagos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad nuo 2009 metų skolininkas niekur nedirba, pajamų negauna, lėšų banko sąskaitose, transporto priemonių ir kito nekilnojamojo turto, išskyrus Butą, neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolė turėjo teisė nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena (CPK 664 straipsnio 5 dalis).
CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto. Pagal šio straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vien antstolė Inga Karalienė vykdo didesnės nei 5500 Eur skolos iš skolininko išieškojimą, be to, prie šios antstolės vykdomo išieškojimo iš skolininko turto prisijungė ir daugiau antstolių, kurių iš skolininko išieškoma suma sudaro daugiau nei 1000 Eur (v. b. Nr. 0139/09/06189, b. l. 51-59). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Taigi šiuo atveju CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas netaikytinas, nes iš skolininko išieškoma suma net kelis kartus viršija šioje teisės normoje įtvirtintą 2030 Eur sumą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena, ir paskelbdama šio turto varžytines nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Kartu teismas išaiškina pareiškėjui, kad pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.