Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-17 · Byla Nr. PK-66-269/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-17
Bylos Nr.
PK-66-269/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-3-00018-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
R. D.
Civilinis ieškovas
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-1-66-269/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00018-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;1.1.7.2.4.;1.1.8.1.1.;1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.;1.2.8.2.1.;2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.;2.1.4.5.5.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.9.;2.1.4.11.1.;2.1.7.4.1.;2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.10.1.;2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;2.3.4.1.; 2.3.4.2.;2.3.4.5.;2.3.4.6.2.;2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.;2.3.5.1.;2.3.5.2.;2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.; 2.9.8.; 2.9.10.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant A.Čižienei,dalyvaujant kaltinamajai R. D.,gynėjai advokatei L.Leikauskienei,nukentėjusiajam, privataus kaltintojui ir civiliniam ieškovui M. M. (M.),vertėjoms Z. Sakalauskienei ir A. Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, šalpos senatvės pensininkė, (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. viešai žodžiu užgauliai pažemino žmogų, o būtent,

1) 2012 m. liepos 22 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, viešai, girdint I. N., A. F., F. V. N. pavadino nukentėjusįjį M. M. ,,beloruskij dalbajob“, t.y. viešai įžeidė;

2) ji gi, 2012 m. liepos 24 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, viešai, girdint I. N., A. F., F. V. N., Ž. C. pavadino nukentėjusįjį M. M. ,,pridurok psichbolnoj“, t.y. viešai įžeidė.

Kaltinamoji R. D. (toliau-kaltinamoji) teisme kalta neprisipažino parodė, kad 2012-07-22 ji nematė nukentėjusiojo. Matė tik, kad ėjo A. F. vienas ir ji jam pasakė, kad jis perduotų M. M., kad jis netinkamai elgėsi, nes M. M. jos katiną pervažiavo ir numetė prie vartų. Ji tą pati matė, nes prie šiltnamio stovėjo. Jokių kitų liudytojų ir nukentėjusiojo nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjusysis sakė, kad ji ant jo sakė negražius žodžius, nes tą dieną ji nieko nesakė.

2012-07-24 ji taip pat jokių žodžių nukentėjusiajam nesakė. Buvo jos draugė atvažiavusi iš (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad nėra piniginėje daugiau nei 2000 LT. Jos vyras stovėjo prie vartų ir ji jam sakė „Baltarusijos durneli“. Dar pasakė, kad dabar eitų pas M. ir tegul jį jis maitina. Ji tuos žodžius ne M. M. sakė, o savo vyrui. M. M. jo vyrą įžeidinėjo. M. M. gyveno kartu su I. N. ir kurie pardavinėjo degtinę, pilstuką ir cigaretes. Mano, kad jų santykiai tokie blogi, kad M. M. keršija jai dėl to, kad buvo nubaustas dėl pilstuko (b.l. 32-33).

Nukentėjusysis M. M. (M. M.), (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad R. D. jo kaimynė. Šalia kaimynystėje gyveno jau keturis metus, kai jis nusipirko ten sodo sklypą. Pirmas įvykis buvo 2012-07-22. Įžeidimai buvo (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) sodo sklypo. Šalia jo jis gyvena. Jis kai eina namo, eina pro R. D. namus, kuri vasarą pastoviai sėdi savo verandoje. 2012-07-22 ryte eidamas su kaimynais išgirdo kaip jį R. D. įžeidė negražiais žodžiais, kurie parašyti kaltinime. Pirmas įžeidimas buvo priešais R. D. namą. Jis tuo metu ėjo su N., o už jų ėjo N. ir F.. Jie ėjo namo visi. Jis neturėjo jokių bendrų reikalų tuo metu su kaimynais, tiesiog draugavo. Jis negali pasakyti, kodėl R. jam tokius žodžius sakė. Žino, kad ji būtent jam negražius žodžius sakė, nes prieš tai jo vardą pašaukė. I. N. dar jo klausė, ką jis jai padarė, kad taip vadina. Jo tautybė yra lenkas. R. pasakyti žodžiai labai įskaudino. Buvo labai pažemintas, niekas neturi teisės taip kalbėti.

Po dviejų dienų jis taip pat ryte ėjo ir vėl kartu su tais kaimynais. R. pradėjo jį įžeidinėti. Tuo metu kartu ėjo ir Ž. C.. R. rėkė ant jo. Nežino ar žinojo R., kad jis lenkas, gal galvojo, kad jis baltarusis. Po šio įvykio jis važiavo į ligoninę, jam skyrė raminančius vaistus. Nuo šio įžeidimo sveikata labai pablogėjo, labai širdis daužosi, galvą labai skauda, nerimas kankina ir nemiga, be tablečių negali miegoti. Savo ieškinį jis mažino iki trijų tūkstančių litų (b.l. 27, 31-32, 71).

Liudytojas M. K. (M. K.) parodė, kad M. M. kaimynas, jie visada gyveno gerai ir draugiškai, bet ką dabar kalba M. M. yra melas visiškas. Šalia jų sklypo yra kelias. Tuo keliu eina žmonės, M. M. ten tik automobiliu važiuoja, nematė, kad jis pėstute eitų. M. M. užsiima malkų pjovimu ir pardavimu. I. N., F., N., C. žino, jie kaimynai. Su visais kaimynais kaip ir santykiai geri, bet su N. santykiai blogi, nes jis kalba, kad jis prie jo žmonos lindo. Jo žmona su visais kainynais gerai labai sutaria. Jis niekada su niekuo nesipyko. Jis gali tikrai pasakyti, kad žmona M. M. įžeidžiančių žodžių nepasakė. Su M. M. jo žmonos santykiai geri buvo, bet dabar pablogėjo, nes žmona pyko, kad M. M. jam kartais alkoholį parduodavo. Nežino, kodėl M. M. žmoną apkalba, bet jis, matyt, nori atkeršyti už tai, kad žmona paskambino policijai (b.l. 26, 33).

Liudytojas I. N. (I. N.) parodė, kad M. M. jam pažįstamas, gyveno kaimynystėje. Su nukentėjusiuoju santykiai geri, nekonfliktuoja. R. D. jo kaimynė taip pat. Su ja konfliktų neturėjo.

2012-07-21 jis ėjo ryte iš namų iki statybų. Ėjo pro R. D. namą, pasisveikino su R.. Jam R. sakė, kad nežino kas jam M. M., bet, paprašė jam perduoti, kad tas baltarusių kvailys (žodžiai pasakyti buvo rusiški, necenzūriniai) nutrenkė katiną.

Kitą dieną jis ėjo paskui M. M. ir kitus asmenis. F. N., Ž. C. girdėjo, kad R. įžeidinėjo M.. Pirmą kartą kai ėjo tai M. M. toliau buvo, jis galėjo girdėti kaip R. sakė ant jo necenzūriniais žodžiais. Jis M. taip pat perdavė tuos žodžius R.. M. sakė, kad jis negalėjo tos katės nutrenkti, daugiau niekas su R. nekalbėjo, visi išsiskirstė. Nežino, kodėl ji taip pavadino M.. Po dviejų dienų, taip pat girdėjo, kad R. D. M. M. negražiai apkalbėjo (b.l. 51, 56-57).

Liudytojas F. V. N. (F. W. N.) parodė, kad M. M. pažįsta, jis kaimynas, netoli namai. Santykiai kaimyniniai. Su R. D. niekada nekalba ir nediskutuoja. Pirmą kartą jis ėjo iš M., kur pirko sodybą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo apie puse 10. Ėjo su M., turėjo pas jį užsukti ir išgirdo labai negražius žodžius iš ponios R.. Buvo kreiptasi į M. ir ji pasakė, kad jis baltarusių kvailys. Jis tylėjo prie R., nes ji dažnai įžeidinėja jį, jis tiesiog nereaguoja. Prie jų buvo J. N. ir A. dar. Negirdėjo, kad kaltintų R. M. M. katės suvažinėjimu.

Po dviejų dienų vėl panašiu metu ėjo su M. M. tuo keliu pro R. namą, ji vėl iššoko ir M. apkalbėjo. Sakė visokius necenzūrinius žodžius (b.l. 52, 57).

Liudytoja Ž. C. parodė, kad M. M. jos kaimynas. R. D. taip pat kaimynė. Su M. santykiai geri, su R. jau dabar nebendrauja, seniau santykiai buvo geri. Ji girdėjo kaip R. M. apkalbėjo negražiais žodžiais. Ji tada ėjo pas M., nes reikėjo iš M. paskambinti į seniūniją, nes jis turi laidinį telefoną. Ėjo iki to žemės sklypo, kur M. dirbo. Kai nuėjo M. baigė dirbti, jam kaip tik reikėjo eiti valgyti, nes jis maitinasi pagal grafiką. Ji, W. ir M. išėjo iki M. namų, ėjo pro R. namus ir R. pašaukė M., pasakė visokių negražių žodžių. Iš R. žodžių suprato, kad pastaroji kreipiasi į M. M. ir jį įžeidinėja. Ji nuolat įžeidinėja ne tik M., bet ir kitus, jos poelgis nebuvo netikėtas. Jie tada tik nusisuko ir nuėjo. Jie niekaip neprovokavo R.. Sakydama necenzūrinius žodžius R. buvo netoli įėjimo į jos namą. Nuo jų iki R. buvo labai netoli. I. taip pat turėjo girdėti tuos necenzūrinius žodžius. Niekas R. neklausė kodėl ji taip vadino M. M.. Paskui su M. M. bendravo, jis net nuo nervų vaistus gėrė. Jis ir taip silpnos sveikatos, gulėjo ligoninėje (b.l. 53, 57-58).

Liudytoja R. N. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini)jau 12 metų. Pažįsta ir R. D. ir jos vyrą. Visi bendrijos nariai su jais nebendrauja. Gali pasakyti tik bendrą poziciją, kad R. D. daug jų bendrijos narių įžeidinėja, ji net kelnes nusimauna ir savo užpakalį rodo. Apie M. M. įžeidimus girdėjo tik tiek, kiek jos vyras F. V. N. pasakojo, ji nedalyvavo tada. R. D. ir jos vyras labai agresyvūs ir netvarkingi žmonės. M. M. jų bendrijos narys, jis tvarkingas žmogus (b.l. 54, 58).

Liudytoja J. K. parodė, kad R. D. pakvietė paliudyti. 2012 m. liepos pabaigoje girdėjo, kad R. barėsi su savo vyru. Tą darė prie namo. Jokio kaimyno nematė. Jai R. D. sakė, kad vyras degtinę perka iš kaimyno M. M.. Nežino kokie santykiai R. su kaimynais, tik skųsdavosi, kad M. M. su traktoriais važinėja naktim, skundėsi, kad katiną jos partrenkė, šiukšlių pripylė (b.l. 55, 58).

Iš skundo privataus kaltinimo tvarka kopijos matyti, kad privatūs kaltintojas M. M. pateikė teismui skundą dėl baudžiamojo proceso R. D. atžvilgiu pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas, nustatė, kad R. D. 2012 m. liepos 22 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, viešai, girdint I. N., A. F., F. V. N. pavadino M. M. ,,beloruskij dalbajob“. Kitą dieną - 2012 m. liepos 24 d., apie 9.30 val., toje pačioje vietoje, viešai, girdint I. N., A. F., F. V. N., Ž. C. pavadino M. M. ,,pridurok psichbolnoj“ ir tokiu būdu įžeidė M. M.. R. D. teisme kalta neprisipažino, teigė, kad tokius žodžius ji pavartojo savo vyro atžvilgiu. Nukentėjusysis parodė, kad jam ėjus pro V. D. namą jo atžvilgiu R. D. pirmą kartą pasakė ,,beloruskij dalbajob“, o antrą kartą ,,pridurok sichbolnoj“. Jį žodžiai įžeidė, šiuos žodžius girdėjo kiti žmonės. Liudytojai I. N., A. F., F. N., Ž. C. patvirtino, kad jiems ėjus kartu visi girdėjo kai V. D. pasakė M. M. atžvilgiu žodžius ,,beloruskij dalbajob“ ir ,,pridurok sichbolnoj“. V. D. nurodytas aplinkybes patvirtino tik liudytojai M. K. ir J. K., tačiau liudytojas M. K.-vyras kaltinamosios yra suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja J. K. parodė, kad V. D. sakė negražius žodžius savo vyro atžvilgiu, tačiau nenurodė kokia tai diena, o nurodė, kad liepos mėnesio pabaigoje, o tai galėjo būti bet kuri diena, todėl jų parodymai teismo atmestini.

Atsižvelgiant į nustatytą įžeidžiantį V. D. žodžių pobūdį, į jų pasakymo aplinkybes, į nusikalstamų veiksmų intensyvumą, į tai, kad žodžiai buvo pasakyti viešai girdint pašaliniams asmenims, darytina išvada, kad V. D. abi veikos kvalifikuotinos kaip du realios sutapties pavieniai nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai V. D. atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kad jos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltės formą, asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad kaltinamoji nedirba, nebausta administracine tvarka, yra nemoki, nes šalpos senatvės pensininkė, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jai už kiekvieną viešą įžeidimą skirtinos BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatytos pačios švelnesnės bausmės-baudos artimiau minimalaus dydžio kurios bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (b.l. 3, 16, 28, 38, 40-45).

Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

M. M., pagrįsdamas pateiktą civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl neteisėtų V. D. veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jam suprastėjo sveikata, nemiega naktimis, po įvykio kreipėsi į gydytojus, vartojo raminamuosius vaistus ir dabar juos vartoja, buvo leidžiami kiti vaistai. Iš M. M. pateiktos teismui pažymos nustatyta, kad pažyma jam išrašyta 2012-10-07 ir kurioje pažymėta, kad galvos skausmai pacientui prasidėjo. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumos, teismas abejoja, kad tarp atsiradusių M. M. galvos skausmų ir neteisėtų V. D. veiksmų yra priežastinis ryšys. Be to, byloje nėra įrodymų, kad būtų suprastėjusi M. M. sveikata ir jis būtų vartojęs raminamuosius vaistus, kurie būtų išrašyti gydytojo receptu iškart po 2012-07-22 ir 2012-07-24 įvykių.

Tačiau teismas sutinka, kad V. D. padaryti įžeidimai sukėlė M. M. neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus ir jis jautėsi pažemintas.

Kaltinamosios neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam ir buvo įžeidimo, jo pažeminimo kitų asmenų akyse tiesiogine ir pagrindine priežastimi. Byloje įrodyta, kad tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. M. M. nurodė, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. dvasinio pobūdžio pakenkimai - dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas kitų asmenų akivaizdoje. Tačiau teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio neurologinio, dvasinio pobūdžio sukrėtimai kurie praėjo patys savaime ir dėl to nesumažėjo nukentėjusiojo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo įžeidimo bylose, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisiant 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieškinį atmetant (b.l. 1-3, 27-28, 31-32, 71).

Priteistini iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai 400 Lt turėtos proceso išlaidos nukentėjusiojo sumokėtos advokatei S.Proninai byloje už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 4).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308, 313-318 str. teismas, -

n usprendė:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje (2012-07-22 epizodas) ir skirti baudą 2 MGL (260 Lt).

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje (2012-07-24 epizodas) ir skirti baudą 3 MGL (390 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 7, 8 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. D. nuteisti galutine bausme-4 MGL (520), (penkių šimtų dvidešimt) Lt dydžio bauda.

520 Lt bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. (M. M.) 3000 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. D. nukentėjusiojo M. M. (M. M.) naudai 400 (keturių šimtų) Lt turėtas proceso išlaidas nukentėjusiojo sumokėtas advokatei S.Proninai byloje už suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis