Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-09 · Administracinė byla Nr. eI-256-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
eI-256-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00017-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
I. K., M. K., A. K., V. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-256-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00017-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K. (I. K.), M. K. (M. K.), A. K. (A. K.) ir V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. K., M. K., A. K., V. K. (toliau – ir pareiškėjai) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ir atsakovas) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 11U-2017 (02122; 02123; 02124; 02125) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų R. F. piliečiams I. K., M. K., V. K. ir A. K., panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad pareiškėjai I. K. teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu, kaip uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvei, 2016 m. spalio 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti ir jos nepilnamečiams vaikams.

Pareiškėjai skunde pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. Iki 2017 m. spalio mėnesio Bendrovėje dirbo keturi Lietuvos Respublikos piliečiai. Dvi darbuotojos iš bendrovės buvo atleistos 2017 metų spalio mėnesį. Bendrovei reikalingi pagalbiniai darbininkai. Šiuo metu intensyviai užsiimama naujų darbuotojų paieška. Dėl nuo Bendrovės vadovų nepriklausančių priežasčių naujų darbuotojų surasti nepavyksta. Todėl, mano, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra trečio visą darbo laiką dirbančio Lietuvos Respublikos piliečio, neturėtų būti pakankamu pagrindu panaikinti pareiškėjai I. K. ir jos nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad I. K. yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. I. K. teigimu, šioje bendrovėje dirba Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių skaičius.

Pareiškėja I. K. skunde teigia, kad ji su sutuoktiniu ir vaikais gyvena Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, pareiškėjos teigimu, patvirtina nurodyto buto savininkų sutikimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, o išrašas iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina gyvenamojo ploto Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą.

Pareiškėjai skunde pripažįsta, kad adresu (duomenys neskelbtini), skundžiamo sprendimo priėmimo metu gyvenamosios vietos deklaravę nebuvo, o apie tai, kad ankstesnės gyvenamosios vietos deklaracija panaikinta buto savininko iniciatyva, nežinojo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai mano, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, individualiai nevertino pareiškėjos I. K. veiklo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla I tomas, 1-4 puslapiai).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja I. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) 2016 m. liepos 21 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvis ir akcininkas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas,(Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 sausio 1 d.)).

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K. 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi jos vaikams Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (šeimos susijungimo atveju).

Migracijos departamentas, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pareiškėjai I. K. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. spalio 20 d. išdavė pareiškėjai I. K. ir jos vaikams M. K. ir A. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. spalio 20 d. (V. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2018 m. kovo 11 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio 27 d. visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. VSDFV informacinės sistemos 2017 m. gruodžio 13 d. duomenimis Bendrovėje dirba dvi Lietuvos Respublikos pilietės ir Bendrovės vadovas P. K.. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja I. K., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl vadovaudamasis šio Įstatymo nuostatomis ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėja neginčija faktinės aplinkybės, jog Bendrovė, kurios dalyvė ji yra, neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Šių reikalavimų neatitiko nuo 2017 m. spalio 27 d. Nauji darbuotojai į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki ginčijamo sprendimo priėmimo priimti nebuvo. Pareiškėjos skundo argumentus, jog Migracijos departamentas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių buvo atleisti darbuotojai ir nebuvo priimti nauji, laiko teisiškai nereikšmingais.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai I. K. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pagrindu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl mano, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję su jos dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, yra visiškai nesusiję su ginčijamu sprendimu.

Be to, Migracijos departamentas nurodo, kad informacija apie pareiškėjos I. K. gyvenamąją vietą buvo panaikinta 2017 m. sausio 10 d. gyvenamosios patalpos savininko prašymu. Pareiškėja iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo, apie pasikeitusią gyvenamąją vietą Migracijos departamento neinformavo. Šios aplinkybės pagrindu Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi tinkamos gyvenamosios patalpos. Pareiškėja I. K. neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos privalomos leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygos, o pareiškėjos teismui su skundu pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d. sutikimas dėl gyvenamosios vietos suteikimo, atsakovo manymu, ginčijamo sprendimo atžvilgiu neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės, nes sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 14 d.

Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pareiškėjai I. K. ir Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu, Migracijos departamentas panaikino ir pareiškėjos vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka imperatyvių teisės normų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Šalies argumentai

Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, pabrėžia, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių pareiškėja prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, apie jas pareiškėja privalėjo pranešti Migracijos departamentui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Atsakovo vertinimu, kliūčių pareiškėjai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nuotoliniu būdu nėra. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, o taikomos priemonės motyvuotos (el. byla II tomas, 1-6 puslapiai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 11U-2017 (02122; 02123; 02124; 02125) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų R. F. piliečiams I. K., M. K., V. K. ir A. K., panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (el. byla I tomas, 6-8 puslapiai).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. K. 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (el. byla II tomas, 7-18 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (el. byla II tomas 15 puslapis). Migracijos valdyba 2016 m. spalio 20 d. išdavė pareiškėjai I. K. leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. spalio 20 d.

I. K., būdama M. K. įstatymine atstove, 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą šeimos susijungimo pagrindu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą dukrai M. K. (el. byla II tomas 64-74 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą pakeisti M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla II tomas, 72 puslapis).

I. K., atstovaudama dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą šeimos susijungimo pagrindu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą dukrai A. K. (el. byla II tomas, 252-262 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą pakeisti A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla II tomas, 260 puslapis).

I. K., atstovaudama sūnų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą šeimos susijungimo pagrindu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą V. K. (el. byla II tomas, 296-307 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą pakeisti A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla II tomas, 340 puslapis).

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 punktais, 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-2) 11U- 2017 (02122; 02123; 02124; 02125) panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi (el. byla I tomas puslapiai). Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjai I. K. panaikino tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvė yra I. K., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių bei, kad pareiškėja I. K. neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą.

Migracijos departamentas išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvė yra I. K., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, padarė vadovaudamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, remdamasis kuriais nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio 27 d. dirba tik trys asmenys – vadovas, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir dvi Lietuvos Respublikos pilietės. Taigi, minėta Bendrovė nuo 2017 m. spalio 27 d., kurios dalyvė yra pareiškėja I. K., neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. spalio 27 d. nebuvo ne mažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas, kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. (TAR, 2014, Nr.2014-19923) iki 2017 m. sausio 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (el. byla II tomas, 43, 47 puslapiai). Bendrovės veiklos pobūdis – transporto paslaugos, klientų konsultavimas, aptarnavimas, finansinis tarpininkavimas, prekyba. Bendrovės įstatinis kapitalas 62 350 Eur (el. byla II tomas, 44-46, 127- 130, 136 -140, 283-286, 332-335 puslapiai).

Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėja kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos operacijų ataskaitą, sąskaitos išrašus (el. byla II tomas, 48, 194-195, 196-212, 213-251 puslapiai), 2015 metinę pelno mokesčių deklaraciją (el. byla II tomas, 49-50 puslapiai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą (el. byla II tomas, 51-52 puslapiai), 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (el. byla II tomas, 53 puslapis), kasos pajamų orderius (el. byla II tomas, 113-119 puslapiai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašą (el. byla II tomas, 54 puslapis), Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (el. byla II tomas 151-157 puslapiai), patalpų subnuomos sutartis, susitarimą (el. byla II tomas, 158-162, 163-165, 166, 167, 168-170, 171-176, 177, 192, 193 puslapiai), sutartį sudarytą su TEO LT (el. byla II tomas, 178-179, 180, 181, 182 puslapiai), sutartį sudarytą su UAB „Jungtis“ (el. byla II tomas, 183, 188, 189, 190, 191 puslapiai). Taip pat buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, patvirtinančios, kad 2016 m. birželio 30 d. bendrovėje buvo įdarbinti penki Lietuvos Respublikos piliečiai (el. byla II tomas, 55-56, 57-58, 59-60, 61-62 puslapiai). Šios darbo sutartys buvo įvertintos Migracijos departamento nagrinėjant pareiškėjos 2016 m. liepos 21 d. pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie apdraustuosius (el. byla II tomas, 122, 123, 124, 125, 126 puslapiai).

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, remdamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad du iš keturių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iš bendrovės buvo atleisti 2017 m. spalio 27 d., kurie bendrovėje buvo įdarbinti 2017 m. liepos 1 d. (el. byla II tomas, 141 puslapis). Bendrovėje nuo 2017 m. spalio 27 d. dirba tik trys asmenys – vadovas, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir dvi Lietuvos Respublikos pilietės (el. byla II tomas, 142 puslapis). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvė yra pareiškėja I. K., nuo 2017 m. spalio 27 d. nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Pareiškėja pripažįsta šias aplinkybes, tačiau nurodo, kad Bendrovės vadovai įdarbinti daugiau asmenų nesuspėjo dėl objektyvių priežasčių.

Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Įstatymas jokių šios normos taikymo išimčių nenumato, ji yra imperatyvi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos I. K. skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį, o taip pat į tai, kad pareiškėja I. K. yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė, bei kitas pareiškėjos manymu svarbias aplinkybes, yra nepagrįsti.

Pareiškėja I. K., 2016 m. liepos 21 d. teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu, dokumentų, patvirtinančių, kad ji turi gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nepateikė (el. byla, II tomas, 18 puslapis). Bylos duomenys rodo, jog I. K. nuo 2015 m. spalio 26 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla II tomas, 106, 289, 338 puslapiai). Pareiškėja I. K. 2016 m. spalio 7 d. Migracijos departamentui pateikė jaunimo nakvynės namų „Fortuna“ vadovo sutikimą, patvirtinantį, kad pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams leidžiama gyventi nakvynės namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (el. byla II tomas, 108, 132, 291, 340 puslapiai). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pastatas - Svečių namai (el. byla, II tomas, 133-134 puslapiai). Savininko sprendimu nuo 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjos I. K. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas adresu Liepkalnio (duomenys neskelbtini), panaikintas (el. byla II tomas, 109, 145, 146, 292, 341 puslapiai). Iki ginčijamo sprendimo priėmimo I. K. kitos savo ir vaikų gyvenamosios vietos nedeklaravo. Taigi, užsienietė neatitinka ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tinkamą gyvenamąją patalpą, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu. Todėl, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, pagrįstai panaikino pareiškėjai I. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas. Taigi panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje I. K., pagrįstai panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jos šeimos nariams, t. y. M. K., V. K. ir A. K.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. (15/5-2) 11U- 2017 (02122; 02123; 02124; 02125) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų R. F. piliečiams I. K., M. K., V. K. ir A. K., panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. K. (I. K.), M. K. (M. K.), A. K. (A. K.), V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė