Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2016 m. birželio 25 d., apie 13.43 val., Vilniuje, Vikingų g. 1, vairuodama automobilį Toyota Corrola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Kia Motors Rio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje G. M. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo formaliai pripažino, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad ji nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, todėl laikytina, kad ji kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 25 d. automobiliu Toyota Corolla Verso su motina atvažiavo į parduotuvę „Ikea“ ir paliko automobilį stovėjimo aikštelėje. Kai apsipirko, motina su prekėmis pasiliko laukti prie prekių pakrovimo vietos, o ji turėjo automobiliu privažiuoti į tą vietą. Automobilis buvo ką tik įsigytas, 10 dienų praėjo, todėl buvo neįpratusi jį vairuoti. Vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi prieš mėnesį. Pati nepajuto, kad kažką būtų užkabinusi. Gal iš nepatyrimo taip atsitiko. Kai pasikrovė prekes, išvažiavo. Vėliau gavo šaukimą atvykti į policiją. Tuo metu ji buvo Palangoje. Iš dalies jai tai buvo staigmena. Buvo dar vienas įvykis liepos 14 d. prie parduotuvės „Akropolis“. Apsisukinėdama prie namų ji šonu rėmėsi į kitą automobilį, tačiau tada tai pajuto, todėl paliko informaciją, bet žmogus su ja nesusisiekė. Kai gavo šaukimą, pagalvojo apie įvykį prie parduotuvės „Akropolis“, o ne prie parduotuvės „Ikea“. Kalbėdama su pareigūnu mintys sukosi apie „Akropolį“. Gal pareigūnas ir minėjo „Ikea“, bet ji buvo streso būsenoje, tai iki galo ir neišgirdo, ką pareigūnas sakė. Būdama stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Ikea“ matė, kad kitas automobilis, gali būti rudos spalvos, stovi labai arti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). G. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš G. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1). Savo rašytiniame paaiškinime G. M. nurodė, kad 2016 m. birželio 25 d. automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į prekybos centrą „Ikea“. Yra neseniai gavusi vairuotojo teises, automobilis pirktas prieš dešimt dienų. Išvažiuodama iš prekybos centro stovėjimo aikštelės pastebėjo, kad kitas automobilis arti, bet nepajuto, kad jį kliudytų (b. l. 11). Teismo posėdyje G. M. taip pat neneigė, kad jį galėjo kliudyti kitą automobilį, nes jis buvo labai arti jos automobilio. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, apžiūrėjus automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nubrozdintas priekinis bamperis ir sparnas dešinėje pusėje. Apžiūrėjus automobilį Kia Rio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nubrozdintas galinis bamperis, matosi pašaliniai mėlynos spalvos dažų likučiai. Apgadinimai ant abiejų automobilių sutampa. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, nustatyta, kad 13.43 val. automobilis Toyota priekiu privažiuoja prie automobilio Kia, bet vaizdo įrašas nutrūksta. Kitame įraše matosi žiedu važiuojantis automobilis Toyota (b. l. 12). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas (b. l. 3), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), paaiškinimas (b. l. 7), fotolentelė (b. l. 14–16), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 17). Minėti įrodymai patvirtina, kad G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, nulėmusius nukentėjusiajam P. N. priklausančios transporto priemonės apgadinimus, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. M. taip pat inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji šio pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko automobilio stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Ikea“, į kurią G. M. dienos metu atvažiavo su savo motina apsipirkti. G. M. savo rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdyje nurodė, kad, išvažiuodama iš aikštelės, nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu. G. M. eismo įvykį sukėlė būdama blaivi (priešingų duomenų byloje nėra,), turėjo teisę vairuoti, jos, kaip transporto priemonės valdytojos, atsakomybė apdrausta įstatymų nustatyta tvarka, tyrimo neapsunkino (nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio nedidelių apgadinimų, pripažino, kad įvykio vietoje ji vairavo automobilį), taigi neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismą įtikina G. M. pateikta versija, kad ji kontakto su kitu automobiliu galėjo nepajusti, nes automobilį buvo įsigijusi tik prieš 10 dienų, todėl nebuvo prie jo pripratusi, o vairuotojo pažymėjimą gavo tik prieš mėnesį iki įvykio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nepatyrusi vairuotoja galėjo nepastebėti tokio nežymaus, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, kontakto. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, policijos pareigūnui telefonu susisiekus su G. M., pastaroji paaiškino, kad 2016 m. birželio 25 d. buvo prie parduotuvės „Ikea“, kur stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį, pasimetė, nežinojo, ką daryti, todėl išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 9). Teismas pažymi, kad šis tarnybinis pranešimas nepatvirtina jame nurodytų aplinkybių dėl G. M. prisipažinimo. G. M. teisme paaiškino, kad ji liepos mėn. kitoje vietoje apsisukdama kliudė kitą automobilį, tačiau tada kontaktą pajuto, paliko raštelį, o kai jai skambino policijos pareigūnas, ji pagalvojo, kad pareigūnas kalba būtent apie tą eismo įvykį, kuris įvyko stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Akropolis“, o ne prie parduotuvės „Ikea“.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad G. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai siekdama išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, t. y. jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir kitų ATK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviųjų požymių. Dėl šios priežasties byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir G. M. asmenybę – jauno amžiaus, I kurso studentė, administracine tvarka nebausta. G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi šį administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, G. M. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16064027374. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.