Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą 2004 m. rugsėjo 11 d. ir 2004 m. spalio 2 d. po vienerius metus tris mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nurodytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės laikotarpiu A. B. uždrausta lankytis viešose vietose vykstančiuose masiniuose žmonių renginiuose ir jis įpareigotas nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. B. bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2005 m. lapkričio 10 d. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Iš A. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. R. priteista 5000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai, 403,72 Lt turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt jo turėtų proceso išlaidų, Valstybinei ligonių kasai 60 Lt M. R. gydymo išlaidų.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 11 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliais veiksmais, t. y. suduodamas vieną smūgį koja M. R. į veidą ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2004 m. spalio 2 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje, Šiauliuose, prie pastato (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, t. y. kietu buku daiktu suduodamas vieną smūgį E. P. į kaktą, o V. N. – į galvą ir taip nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B., neginčydamas savo kaltės bei padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesurašius jo motyvų, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius, nurodo, kad jo byloje Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nuosprendį su sutrumpinta aprašomąja dalimi. Jo (kasatoriaus) gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 306 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą išduoti nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą, tačiau iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. šio nuorašo negavo. Pasak kasatoriaus, teismas taip pažeidė BPK 306 straipsnyje nustatytą trijų dienų terminą, per kurį nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąją dalimi nuorašas „privalo būti išduotas prašančiam bylos dalyviui“. Todėl jo (kasatoriaus) gynėjas 2006 m. rugpjūčio 30 d. padavė apeliacinį skundą dėl motyvuoto nuosprendžio nebuvimo.

Kartu kasatorius teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog ši dalis surašyta 2006 m. rugpjūčio 28 d., o byloje esančiame lydraštyje – kad nuosprendis su nesutrumpinta aprašomąja dalimi jam išsiųstas 2006 m. rugpjūčio 29 d. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad minėto lydraščio viršutiniame kampe yra teismo raštinės darbuotojo nurodyta data – 08.31, patvirtinta parašu. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, teismo raštinė nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą gavo tik 2006 m. rugpjūčio 31 d., o lydraštyje ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos datos yra melagingos. Taigi teismas, pasak kasatoriaus, arba suklastojo nuosprendžio motyvus, įrašydamas trimis dienomis ankstesnę datą, arba, jeigu motyvai iš tiesų buvo surašyti 2006 m. rugpjūčio 28 d., pademonstravo didelę nepagarbą jam bei jo gynėjui, išsiųsdamas juos tik 2006 m. rugpjūčio 31 d. Kasatoriaus tvirtinimu, taip buvo šiurkščiai pažeista jo konstitucinė teisė būti nubaustam teisingo, dokumentų neklastojančio teismo, taip pat suvaržyta jo teisė apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, nes jis nuosprendį su nesutrumpinta aprašomąja dalimi gavo 2006 m. rugsėjo 4 d., o jo gynėjas – 2006 m. rugsėjo 1 d.

Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimų

1. Esminis kasatoriaus A. B. skundo argumentas yra tai, kad byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus sutrumpintai aprašomajai nuosprendžio daliai.

2. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, be kitų motyvų, nurodė ir tai, kad „oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą), jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą), teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų“. Minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu BPK 306 straipsnis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pagal įstatymą Konstitucinio Teismo nutarimas atgal netaikomas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. B. baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2006 m. rugpjūčio 21 d. Bylos proceso metu, be kitų BPK normų, buvo taikomos ir BPK 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcija) nuostatos, kurių neatitiktis Konstitucijai tuo metu nebuvo konstatuota. Todėl nuteistojo A. B. argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo BPK 306 straipsnio taikymo bus nagrinėjami BPK 306 straipsnio (2004 m. liepos 8 d. redakcijoje) reikalavimų kontekste.

3. Nuteistojo A. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 306 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 8 d. redakcija) apylinkės teismo teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje galėjo nedėstyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, taip pat motyvų, pagrindžiančių sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, išskyrus bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami, padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 180 straipsnio 2, 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse. Pagal BPK 306 straipsnio 2, 3 dalis (2004 m. liepos 8 d. redakcija) nagrinėjimo teisme dalyviai, kurie pagal baudžiamojo proceso įstatymą galėjo apskųsti teismo nuosprendį, turėjo teisę gauti nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą pateikę rašytinius prašymus arba apskundę nuosprendį apeliacinės ar kasacinės instancijos teismui. Tokiais atvejais nuosprendį priėmęs teisėjas per tris dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos surašydavo nesutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį, kurią pasirašęs pridėdavo prie jau esančio nuosprendžio. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme buvo nustatytas trijų dienų terminas nuosprendžio nesutrumpintai aprašomajai daliai surašyti. Tuo tarpu terminas, per kurį nagrinėjimo teisme dalyviams, turintiems teisę gauti nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą, šis nuorašas turi būti įteiktas, priešingai nei tvirtina skunde kasatorius, baudžiamojo proceso įstatyme nenustatytas.

4. Iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. raštu prašymo gauti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamojo nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašo teismui nepateikė. Nuteistojo gynėjas tokį prašymą teismui pateikė 2006 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėtina, kad terminas, per kurį šioje byloje turėjo būti surašyta nesutrumpinta nuosprendžio aprašomoji dalis, baigėsi 2006 m. birželio 27 d., t. y. ne darbo dieną. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jei terminas baigiasi ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena (BPK 100 straipsnio 4 dalis). Todėl nuosprendžio nesutrumpinta aprašomoji dalis šioje byloje buvo surašyta 2006 m. rugpjūčio 28 d. Taigi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio nesutrumpinta aprašomoji dalis buvo surašyta nepažeidžiant BPK 306 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 8 d. redakcija) nustatyto termino, o tai, kad nuteistajam ir jo gynėjui šio nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašai buvo išsiųsti vėliau, nėra pagrindas teigti, jog teismas „suklastojo nuosprendžio motyvus, įrašydamas trimis dienomis ankstesnę datą“. Kartu pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, jo teisė apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka realiai nebuvo suvaržyta, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, jis, 2006 m. rugsėjo 4 d. gavęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio su nesutrumpinta aprašomąja dalimi nuorašą, 2006 m. rugsėjo 18 d. padavė apeliacinį skundą, kurį 2006 m. lapkričio 30 d. išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė Šiaulių apygardos teismas. Todėl, kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. kasaciniame skunde išdėstytais motyvais panaikinti baigiamuosius teismų sprendimus nėra pagrindo.

5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.