Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-04Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
1A-247-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10010-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. Š., ir K
Advokatai
Antanas Pliauga
Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10010-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistojo R. Š. gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 9 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. Š. solidariai su K. D. ir T. O. priteista 579,75 Eur valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. D. bei T. O., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su K. D. ir T. O., 2016 m. kovo 1 d., apie 2.00 val., T. O. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu nukentėjusiajam G. K. užmigus fotelyje ir dėl to negalint išeiti iš buto, prie jo priėjęs R. Š. sudavė jam ne mažiau du smūgius kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į nugarą. Tuo tarpu priėjęs K. D. sudavė kumščiu į nosį, stikliniu tuščiu alaus buteliu sudavė du smūgius į galvą ir vieną kartą spyrė į nugarą. Priėjusi kaltinamoji T. O. sudavė kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą. Nukentėjusiajam išbėgus į bendro naudojimo koridorių, R. Š., pasivijęs jį, spyrė jam vieną kartą į nugarą, o K. D. spyrė vieną kartą į šoną. Nukentėjusiajam išėjus į lauką, paskui jį ėjęs R. Š. spyrė jam koja, dėl to nukentėjusysis krisdamas trenkėsi galva į asfaltą. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė šiuos sužalojimus: nubrozdijimą dešinės ausies kaušelio išorinėje dalyje, kraujosruvą galvos dešinėje nusileidžiančią į kaklo šoną, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą nosies pamato srityje, nosies kaulų lūžimą, nubrozdijimą nosies nugarėlės kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas ir pažeidimą viršutinės lūpos gleivinės vidinėje dalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas apatinės lūpos gleivinės vidinėje dalyje, nubrozdijimus ir kraujosruvą turinčią taisyklingą formą galvos kairėje, žaizdą pakaušio kairėje apatinėje dalyje, kraujosruvą ir nubrozdijimą nugaros viršutinės dalies vidurio linijoje, nubrozdijimą ir kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje (mentės kaulo projekcijoje), kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje (netoli alkūnės), kraujosruvą ir nubrozdijimą kairio dilbio priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairio dilbio išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, nubrozdijimą kairio riešo išorinėje dalyje, nubrozdijimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdijimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, tris nubrozdijimus dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdijimą kairio kelio priekinėje dalyje. Visi sužalojimai, išskyrus nosies kaulų lūžimą, kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų lūžimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs R. Š. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, individualizuodamas jam skirtiną bausmę padarė išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir skyrė laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. prašo iš dalies panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti.Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pasak R. Š., teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje.Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, kruopščiai ir visapusiškai neįvertino jo duotų parodymų ir byloje esamų faktinių aplinkybių. Jei teismas byloje esančius įrodymus būtų vertinęs objektyviai, tai teisiniu požiūriu būtų įžvelgęs pagrindą taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą būtų atidėjęs. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Skunde nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas užsiima individualia veikla, kurios dėka užsidirba sau ir savo šeimos pragyvenimui, išlaiko savo mažametę dukrą. Nors nėra vedęs, tačiau gyvena nesantuokinį šeiminį gyvenimą su savo dukros motina. Dėl vykdomos individualios veiklos gali rūpintis savo kūdikio ir jo motinos išlaikymu, jų socialine aplinka. Pats gali prisidėti prie dukros priežiūros, dalyvauti jos auklėjimo ir ugdymo procese, padėti moraliai atsigauti po gimdymo dukros motinai. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę kyla didelė rizika prarasti pačius artimiausius žmones, t. y. ryšį su ką tik gimusia dukra ir jos motina. Taip pat kiltų grėsmė prarasti visus darbinius santykius ir materialinį išlaikymą. Užsiimdamas individualia veikla ir iš jos gaudamas pajamų, turi realią galimybę atlyginti civilinį ieškinį.Nuteistasis pažymi ir tai, kad nutraukė visus ryšius su draugais ir kitais asmenimis, kurie darė neigiamą įtaką, vengia vartoti alkoholinius gėrimus ir deda visas pastangas gyventi tinkamai. Yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas A. Pliauga skundą palaikė, prašė tenkinti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. Š. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės R. Š. skyrimo klausimas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.R. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Dėl nusikaltimo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo R. Š. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Anksčiau jis teistas septynis kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, dažniausiai – už kvalifikuotas vagystes. Taip pat teistas ir už analogišką nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jam taikytos skirtingų rūšių bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas. Realios laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatliko, kadangi šios rūšies bausmės vykdymas buvo atidedamas (paskutinius tris kartus). Nusikaltimas, už kurį R. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas turint neišnykusį teistumą už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas. Nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis. Be to, R. Š. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir rimties trikdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Turi galiojančių nuobaudų. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas R. Š. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.Kolegijos įsitikinimu, paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas šios rūšis bausmės vidurkis. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Skirti kitos rūšies bausmes (laisvės apribojimą arba areštą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis R. Š. atitinka formalius kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas BK 75 straipsnis, t. y. jis nuteistas už nesunkų nusikaltimą, paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos įsitikinimu, aplinkybių, kurios patvirtintų tokį manymą, šioje byloje nenustatyta. Priešingai, neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma, anksčiau ne kartą taikyto bausmės vykdymo atidėjimo neveiksmingumas ir neefektyvumas, suponuoja pagrįstą manymą, kad šiuo atveju bausmės tikslai R. Š. atžvilgiu bus pasiekti tik jam realiai atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Konstatuojama, kad bausmė R. Š. individualizuota tinkamai. Nuteistojo R. Š. nurodytos aplinkybės, kad jis užsiima individualia veikla, iš kurios gauna pajamas dukros ir draugės, su kuria kartu gyvena, išlaikymui, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali prarasti ryšį su šeima, nelaikytinos pagrindu paskirtą bausmę dar labiau švelninti ar atidėti jos vykdymą. Paminėtos aplinkybės nebuvo kliūtimi nuteistajam R. Š. padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Nuteistasis ne kartą turėjo galimybę savo elgesiu įrodyti, kad nori keisti gyvenimo būdą, tačiau to nepadarė vėl nusikalsdamas. Konstatuojama, kad R. Š. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. Š., išlaidas sudaro 176,45 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 176,45 Eur, iš nuteistojo R. Š. nepriteisti.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys