Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria N. D. atleistas nuo 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, atlikimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie bausmės, paskirtos už atvirąją vagystę iš O. F. pagal BK 178 str. 2 d. pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendį, ir N. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš N. D. O. F. priteista 1050 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

N. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 24 d. apie 10.40 val. Šiaulių mieste, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai O. F. priklausančius: auksinius auskarus už 400 Lt, auksinį vestuvinį žiedą už 150 Lt, 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 5300“ ir „Nokia 5200“ (vieno telefono kaina – 200 Lt), iš viso už 400 Lt, kuriuose buvo UAB „Tele 2“ abonentinė pokalbių kortelė ir UAB „Bitė“ „Labas“ pokalbių kortelė, bei iš O. F. rankinės pagrobė 300 Lt, iš viso pagrobė svetimo, O. F. priklausančio, turto už 1250 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. D. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, N. D. pripažino kaltu įvykdžius atvirąją vagystę pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, ne visiškai nuosekliai laikėsi minėtų nuostatų.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, N. D. pagal BK 178 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams, t. y. apeliantui paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę, savo dydžiu artimą BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria N. D. parinktos bausmės rūšiai, nes apeliantas naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal 2010 m. gegužės 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 2 d. (1 t., 119–128 b. l.), laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, kas suponuoja išvadą, jog N. D. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tačiau, kolegijos nuomone, N. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė trejiems metams neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės.

Konkrečiu atveju, apeliantui inkriminuotos atvirosios vagystės pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir kitas aplinkybes, kilusius padarinius, nėra toks didelis, kokį savo nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad N. D. nusikalstamą veiką padarė ypač įžūliai, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Akivaizdu, kad tokiais teiginiais užsimenama apie aplinkybes, kurios net nebuvo inkriminuojamos apeliantui ir skundžiamame nuosprendyje net nenurodyti motyvai, kodėl N. D. veika laikytina itin įžūlia. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji buvo tikslingai tyčia apelianto apsvaiginta alkoholiniais gėrimais, siekiant įvykdyti nusikaltimą – pagrobti pastarosios turtą. Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados, jog N. D. nusikalstamą veiką padarė ypač įžūliai, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, neatitinka bylos aplinkybių, todėl šalintinos ir skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 3 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta iki vidurdienio, kai nuteistasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus viename bare. Tiek N. D., tiek nukentėjusioji O. F. vienodai nurodė, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo stipriai apgirtusi, pasak pačios O. F., tą dieną ji su bendradarbiu liudytoju V. G. į barą ,,(duomenys neskelbtini)“ atėjo švęsti gauto avanso. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną pati nukentėjusioji prisėdo prie N. D. stalo ir kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak N. D. (1 t., 193–194 b. l.), nukentėjusioji, būdama stipriai apgirtusi, pati dalijo pinigus alkoholinių gėrimų pirkimui, davė cigarečių, telefoną paskambinti. Byloje apklausti liudytojai ir ištirta filmuota medžiaga (1 t., 18–20 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusioji viešoje vietoje – bare ,,(duomenys neskelbtini)“ – elgėsi neadekvačiai, buvo visiškai girta, negalėjo pati paeiti. O. F. iš esmės nieko konkretaus negalėjo paaiškinti, kaip ir kuriuo metu apeliantas pagrobė jos turtą, nurodydama tik tai, kad ji paprastai niekam savo daiktų nedalina, tuo labiau nepažįstamiems (1 t., 194 b. l.), nors jau minėtoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip nukentėjusioji pati apeliantui paduoda savo mobilųjį telefoną, kurio N. D. jai negrąžina.

Kiekvienu atveju skiriant bausmę būtina įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesio įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Dėl jau aptarto nukentėjusiosios elgesio nusikaltimo vyksmo metu, darytina išvada, kad nuteistąjį N. D. padaryti nusikalstamą veiką paskatino atsitiktinio pobūdžio situacija, o ne jau susiformavusios jo antivisuomeninės nuostatos. Taigi N. D. nusikalstamos veikos padarymo būdas ir veiksmų, įvertintų kaip atviroji svetimo turto vagystė, išraiška nerodo itin didelio padaryto nusikaltimo pavojingumo, kaip savo nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Skiriant bausmę ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po to. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantui skirtinos bausmės, ima domėn, kad N. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas antrą kartą, tačiau tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaip jau minėta, padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo nuosprendį, kuriuo N. D. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Taigi sykį nuteistajam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nepaisydamas teismo jam parodyto pasitikėjimo, jis vėl padarė nusikaltimą, ir todėl dar kartą atidėjus N. D. paskirtos bausmės vykdymą bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų, todėl taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes, o būtent į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. D. tinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarė administracinės teisės pažeidimų, per darbo biržą ieškojo darbo, susituokė, šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, kartu augina ir sutuoktinės mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., 135–138; 160–163 b. l.; 2 t. 33–34 b. l.), nuo 2012 m. birželio 11 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., 139; 159 b. l.), policijos nuovadoje nusiskundimų jo elgesiu negauta (1 t., 132; 134 b. l.), susitarė su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., 60 b. l.), reiškė apgailestavimą dėl savo elgesio, nors teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies. Visa tai, kolegijos nuomone, nerodo, kad nuteistojo N. D. asmenybės pavojingumas yra didelis, o nuteistojo ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti ilgam laikui izoliavus jį nuo visuomenės.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl N. D. skirtinos bausmės dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiosios išreikštą poziciją dėl kaltininkui skirtinos bausmės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji neprašė teismo griežtai nubausti kaltininką, apie skirtiną bausmę teisiamajame posėdyje nepasisakė (2 t., 40 b. l.), kas išreiškia abejingą nukentėjusiosios požiūrį tiek į padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir į kaltininką.

Kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad N. D. pagal BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, sumažinant apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas įvykdė BK 64 str. imperatyvų reikalavimą, kad nuteistajam, padariusiam naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskirta bausmė už naują nusikaltimą subendrinama su bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Tokiu pagrindu skiriant subendrintą bausmę teismas turi teisę pasirinkti, ar bausmes visiškai sudėti, ar sudėti iš dalies (BK 64 str. 1 d.). Apylinkės teismas pasirinko apeliantui palankesnį bausmės subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl sumažinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, N. D. skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį:

N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtos 1 metų 6 mėnesių bausmės ir N. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti išvadas, kad N. D. nusikalstamą veiką padarė ypač įžūliai, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.