Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2000 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams;

2. 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2000 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

3. 2002 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams su 400 litų turto konfiskavimu. Bausmė subendrinta su 2001 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;

4. 2006 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

5. 2009 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 areštu 20 parų;

6. 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. 2009 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu;

8. 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

9. 2011 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

10. 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

11. 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ir subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12. 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 20 parų arešto bausmės. Bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13. 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo du pramoninės gamybos (Rusijos), 12 kalibro medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, t. y. B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, iki kol 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 16.00 val. būdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, pats juos savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.00 val. neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos kastetą, kurį neteisėtai nešiojo su savimi iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.30 val., kol prie pastato, esančio Kalvarijų g. 180, Vilniuje, sulaikymo metu policijos pareigūnai jį iš jo paėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kastetą rado 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.00 val. Filaretų g. prie konteinerio ir jį pasiėmė. Jį laikė su savimi iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.25 val., kol prie parduotuvės „Lidl“, esančios Kalvarijų g. 180, Vilniuje, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie pas jį rado minėtą kastetą. Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą J. T. dar kartą patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl kasteto radimo ir laikymo jis patvirtino pirmos apklausos metu nurodytas aplinkybes, o taip pat nurodė, kad konflikto su nepažįstamu vyru metu kastetą buvo ištraukęs iš kišenės ir jį laikė rankoje, tačiau juo vyrui negrasino. Su juo tuo metu buvo jo pažįstamas, kurio vardas S, bet pastarasis nieko nedarė ir nekalbėjo. Kastetą atidavė atvykusiems policijos pareigūnams. J. T. taip pat nurodė, kad šovinius rado vasarą Filaretų g., laikė pas save maždaug dvi ar tris savaites. Niekam jų nerodė, bet laikė su savimi ir nepagalvojo, kad tai kažkas blogo. Šovinius atidavė policijos pareigūnams ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 25, 50).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), sutiko savo pažįstamą J. (pavardės neatsimena), kuris tuo metu konfliktavo su jam nepažįstamu asmeniu. S. S. nurodė, kad priėjęs prie jų paklausė, kas atsitiko. Nepažįstamas pilietis pasakė, kad jo pažįstamas šiukšlino, o J. atsakė, kad visas šiukšles surinko ir sudėjo į konteinerį. Tuo viskas baigėsi ir visi išsiskirstė. Pas J. maišelyje buvo tuščių butelių, kurios jis galimai surinko iš konteinerio. Kad J. grasintų ar keiktųsi necenzūriniais žodžiais, liudytojas negirdėjo. Taip pat jis nematė, kad J. demonstruotų kastetą. Iš ten jis su J. nuėjo į parduotuvę „Lidl“, esančią Kalvarijų g. 180, Vilniuje. Ten apie 19.30 val. jiems priduodant butelius, prie jų priėjo policijos pareigūnai. Paviršutinės apžiūros metu jie pas J. rado kastetą, tačiau iš kur jo pažįstamas šį daiktą gavo, liudytojas nežino. Jie abu buvo pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas Š. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.30 val. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju D. L. gavo pranešimą, kad Kalvarijų g. 180, Vilniuje, asocialūs asmenys grasina A. D. kastetu. Atvykę į nurodytą vietą, parduotuvėje „Lidl“, Kalvarijų g. 180, Vilniuje, rado du asmenis, kurie atitiko jiems nurodytus požymius, t. y. S. S. ir J. T.. Pranešėjas A. D. jiems nurodė minėtus asmenis kaip tuos, kurie jam grasino kastetu. Pareikalavus atiduoti kastetą, jį atidavė J. T., kuris jį ištraukė iš savo kelnių kišenės. Pareiškėjas paaiškino, kad smurtas jo atžvilgiu panaudotas nebuvo, tačiau tarp jo ir sulaikytų asmenų įvyko žodinis konfliktas (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. D. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.00 val. prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konteinerių pamatė vyrą, kuris traukė šiukšles iš konteinerių ir mėtė jas lauk. Sudrausmino minėtą vyrą ir pasakė, kad susitvarkytų, o pastarasis jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Liudytojo teigimu, jis pamėgino dar kartą sudrausminti minėtą vyrą, tačiau tuomet prie minėto vyro priėjo pastarojo pažįstamas. Pirmasis vyras iš šortų kišenės išsitraukė kastetą, užsidėjo ant rankos ir pasakė „nori, sulaužysiu tau žandikaulį“. Liudytojo teigimu, tuomet jis skambino policijai, bet jam nepavyko prisiskambinti. Minėto asmens A. D. nurodo neišsigandęs, jam jo grasinimai nepasirodė realūs ir nemano, kad jis būtų smogęs kastetu. Kitas asmuo jam nieko nesakė ir nieko nedarė. Grįžęs namo, jis pasikeitė batus ir vėl išėjo į lauką, o kieme buvusios moterys pasakė, kad minėti vyrai nuėjo link „Šatrijos“ jaunimo klubo. A. D. nuėjo ten ir dar kartą paskambino policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai sulaikė minėtus vyrus. Liudytojas pretenzijų neturi, įvykio metu nenukentėjo ir neprašo būti pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 9-10).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir prie šio protokolo pridėtos nuotraukos matyti, kad J. T. 2018 m. rugpjūčio 7 d. į bylą pateikė du raudonos spalvos šovinius (b. l. 29-32).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4207)-IS1-6020 matyti, kad tirti pateikti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Rusijos), 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, t. y. B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams (b. l. 36-37).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4208)-IS1-4777 matyti, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 41-42).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Įvertinus byloje surinktą medžiagą matyti, kad J. T. pareikštas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį visiškai pasitvirtino. Kaip matyti, jis į bylą pateikė du raudonos spalvos šovinius (b. l. 29-32). Jis nurodė, kad šovinius rado vasarą Filaretų g., laikė pas save maždaug dvi ar tris savaites (b. l. 50). Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(4207)-IS1-6020 matyti, kad J. T. pateikti šoviniai yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, t. y. B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams (b. l. 36-37). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį norint įsigyti, laikyti ar nešioti A, B ar C kategorijos ginklus yra reikalingas policijos įstaigos išduotas leidimas. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir šaudmenis turimiems ginklams, o 10 dalyje nustatyta, kad leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. T. turėtų leidimą įsigyti, laikyti ar nešioti B ar C kategorijos ginklus, todėl atitinkamai jis neturi leidimo įsigyti, laikyti ar nešioti šių kategorijų ginklams pritaikytus šaudmenis (šovinius). Todėl akivaizdu, jog minėtus šaudmenis (šovinius) kaltinamasis laikė ir nešiojo neteisėtai ir jam pagrįstai inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal B 258 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Iš kaltinamojo parodymų (b. l. 25,50), taip pat liudytojų parodymų (b. l. 9-10, 13, 16), taip pat specialisto išvados Nr. 140-(4208)-IS1-4777 (b. l. 41-42) yra akivaizdu, kad kaltinamasis buvo įgijęs ir iki policijos pareigūnų sulaikymo su savimi nešiojo kastetą. Kastetas atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje pateiktą nešaunamojo ginklo apibrėžimą. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 7 punktą kastetų civilinė apyvarta yra uždrausta. Iš to akivaizdu, kad bet koks disponavimas nešaunamuoju ginklu – kastetu – yra neteisėtas. Todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. T. tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko, prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais, nes dalyvauja metadono programoje (b. l. 105-106).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. J. T. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, abu jie padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau yra teistas (b. l. 79-100), administracine tvarka baustas (b. l. 58-79), nedirba (b. l. 56), Užimtumo tarnyboje darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 57). Nuo 2017 m. vasario 21 d. kasdien (išskyrus šeštadienius ir sekmadienius) gydomas metadonu. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors J. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 20.11 val. nustatytas 0,24 promilių girtumas (b. l. 20), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokią įtaką tai turėjo jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl girtumas šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas nemato pagrindo nukrypti nuo prokuroro už atskiras nusikalstamas veikas pasiūlytų bausmių rūšių ir jų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, t. y. jos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. 19.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 15.11 val. (b. l. 19, 22) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į J. T. prašymą, teismas nustato arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kastetą, kuris šiuo metu saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (b. l. 43-45), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti sunaikinti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) panaikinama pradėjus faktiškai vykdyti bausmę pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Pripažinti J. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. T. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. 19.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 15.11 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis.

Kastetą, kuris šiuo metu saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduoti sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

2. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

4. Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas savo sprendimu gali įpareigoti nuteistąjį atlikti arešto bausmę įprasta tvarka.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą kaltinamojo prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.