Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-10 · Administracinė byla Nr. I-1206-554/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
I-1206-554/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1206-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00238-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,nedalyvaujant - pareiškėjui G. V. ,atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas savo skunde ir skundo papildyme (b.l. 4, 72, 81) nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). Nurodė, jog 2016 m. lapkričio 24 d., 25 d., 26 d., 27 d. jis atsisakė eiti į jam Alytaus PN administracijos paskirtą būrį. Nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo, tačiau pareiškėjas 2016-11-25 buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams, o 2016-11-26 buvo paskirta nuobauda ir perkeltas 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Nurodė, jog rašė prašymus Alytaus PN, jog negali gyventi paskirtame būryje, taip pat prašė, jog būtų perkeltas į kitus pataisos namus, į darbo zoną. Dėl to pareiškėjas prarado galimybę pasimatyti su artimaisiais, sumažėjo skambučių skaičius, apribotas apsipirkimas parduotuvėje, negalėjo naudotis sporto aikštynu, bažnyčia. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 14-17) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2016-11-25 nevykdė Alytaus PN administracijos nurodymų ir buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams. 2016-11-26 pareiškėjas atsisakė būti jam paskirtame būryje taip pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir todėl jam buvo paskirta nuobauda perkeliant į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. 2016-11-28 Alytaus PN administracija atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė. Tyrimo metu nenustatyta, kad kas nors iš nuteistųjų pareiškėjui jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichologinį smurtą. Pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų skirstymo komisijai dėl perkėlimo į kitą būrį. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p. nuostatas Alytaus pataisos namuose yra sudaryta skirstymo komisija kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Nuteistasis gali būti perkeltas į kitą būrį, jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurių nuteistasis negali būti paskirtame būryje. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimą būti paskirtame būryje, ar prašymo dėl perkėlimo į kitą būrį, Alytaus pataisos namams nepateikė. Nepriklausomai nuo nuteistojo prašymo priimti į darbą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 str. 1 d. kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Priimant nuteistąjį į darbą atsižvelgiama į jo darbingumą, turimą specialybę, asmenines savybes, polinkį bausmės atlikimo metu nepaisyti režimo reikalavimų ir/ar turėti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tame tarpe ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, taip pat į tai, ar jis teigiamai charakterizuojamas, ar nėra baustas drausmine tvarka. Esant galimybei rinktis, renkamasi iš tinkamiausių, neturinčių galiojančių drausminių nuobaudų, kandidatų. Iki 2016-11-25 pareiškėjas jau turėjo 25 nuobaudas. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 34-36) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų skiriant jam nuobaudą - perkėlimą į drausmės grupę ir perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigūnų veiksmais buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad jis negalėjo bausmės atlikti Alytaus PN administracijos jam paskirtame būryje, todėl už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę, taip pat uždarymas į kamerų tipo patalpas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas pranešimu Nr. 6148 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2016 m. lapkričio 23 d. 16 val. pareiškėjas atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 45). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d. paaiškinime (b. l. 44) nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtą būrį ir gyvenamą zoną. Taip pat nurodė, jog sutinka būti laikomas kamerų tipo patalpose arba baudos izoliatoriaus sąlygomis. Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 24 d. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių (b. l. 46). Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 49-3079 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 47). Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių, kurių nekonkretizavo (b. l. 106). Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 49-3097 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėnesiams už tai, kad atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 104-105).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas pranešimu Nr. 6219 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2016 m. lapkričio 26 d. 19 val. 15 min. pareiškėjas atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, dėl asmeninių priežasčių (b. l. 30). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinime (b. l. 31) nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, į paskirtą būrį nuėjęs nebuvo. 2016 m. lapkričio 28 d. Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-812 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 9 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 6 d., netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti pareiškėjui BVK 70 str. 6 d. nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, o už bausmės atlikimo režimo pažeidimą nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 101). Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 49-3106 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 20 val. 15 min. atėjęs į KPP – 3 pareiškė, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje, motyvuodamas, kad dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė, tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (b. l. 108).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

BVK 12 str. 1 ir 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 str. nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 str. numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 str. 1 d. apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 str. 2 d. nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka - t.y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą)(žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame būryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimą, o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus būrius, pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p.. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 str. ir jį įgyvendinančių teisės aktų - t.y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas. Taisyklių 205 p. nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 p. nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas). Tuo tarpu iš pareiškėjo 2016 m. lapkričio 23 d., 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį duomenų (b. l. 31, 44) matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iš esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad dėl asmeninių priežasčių, kurios nebuvo nurodytos. Taisyklių 205 p. nuostatos, skiriant Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 49-3097 ir 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 49-3106 drausmines nuobaudas pareiškėjui, nebuvo pažeistos.

Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Alytaus PN direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarime Nr. 49-3097 ir 2016 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 49-3106 įvardintus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl drausminės nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) - t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose jis negalėjo pasimatyti su artimaisiais, sumažėjo skambučių skaičius, buvo apribotas apsipirkimas parduotuvėje, jis negalėjo naudotis sporto aikštynu, bažnyčia.

BVK 146 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose pasimatymai su artimaisiais negalėjo būti suteikiami, taip pat jis neturėjo teisės paskambinti BVK 146 str. 1 d. pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis ne kartą raštu nurodė Alytaus PN administracijai, jog gali atlikti bausmę kituose pataisos namuose arba, kad jį paskirtų gyventi į darbo zoną.

Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.3.1–3.3.3 punktuose numatyta, jog perkeliančioji įstaiga (šiuo atveju – Alytaus PN) pateikia Kalėjimų departamentui išvadą dėl nuteistojo perkėlimo ir rašytinį nuteistojo sutikimą. Patvirtintos išvados pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę 2013-03-12 pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Kybartų PN. 2015-05-27 buvo perkeltas iš Kybartų PN į Alytaus PN vadovaujantis 2015-0518 Kybartų PN Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10/23-68, kurioje teigiama, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę 1, 4, 6 būriuose konfliktavo su kitais nuteistaisiais (6 būrio nuteistuosius vadino „ožiais“, „nuskriaustais“). Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą perkelti jį į kitus pataisos namus ir motyvą, kad Kybartų PN turėjo daug priešų bei faktą, jog Kybartų PN administracija neturėjo galimybės laikyti pareiškėjo atskirai izoliuotą nuo kitų pataisos namų nuteistųjų bei siekiant išvengti grėsmės pareiškėjo sveikatai ir kitų nuteistųjų sveikatai bei galimo konflikto tarp nuteistųjų buvo priimtas sprendimas perkelti pareiškėją į Alytaus PN (b. l. 40-42).

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl perkėlimo į kitus pataisos namus pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją, kuri būtų atsisakiusi rengti išvadą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Teismo nuomone, kad nuteistojo atsisakymo gyventi paskirtame būryje faktas ar jo teiginys, kad „negaliu ar nenoriu“ atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame nuteistųjų būryje, negali būti priežastimi tenkinti nuteistojo norus, pageidavimus, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN yra sudaryta skirstymo komisija (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str.), kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Nuteistasis gali būti perkeltas į kitą būrį jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurios nuteistasis negali būti paskirtame būryje. Nepriklausomai nuo nuteistojo prašymo priimti į darbą ir vadovaujantis BVK 125 str. 1 d. kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Priimant nuteistąjį į darbą atsižvelgiama į jo darbingumą, turimą specialybę, asmenines savybes, polinkį bausmės atlikimo metu nepaisyti režimo reikalavimų ir/ar turėti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų, tame tarpe ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, taip pat į tai, ar jis teigiamai charakterizuojamas, ar nėra baustas drausmine tvarka. Esant galimybei rinktis, renkamasi iš tinkamiausių, neturinčių galiojančių drausminių nuobaudų, kandidatų. Pateikti duomenys patvirtina, kad iki 2016-11-25 pareiškėjas jau turėjo 25 nuobaudas. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimą būti paskirtame būryje, ar prašymo dėl perkėlimo į kitą būrį Alytaus PN nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo pateikęs prašymą skirstymo komisijai dėl perkėlimo į darbo zoną.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius