- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2-418/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Briusly“, A. H.
- Advokatai
- Martynas Šlikas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Briusly“ ir A. H. atstovo advokato padėjėjo Martyno Šliko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7432-232/2009 pagal T. G. , M. P. ir T. S. pareiškimą atsakovams UAB „Briusly“ ir A. H. dėl UAB „Briusly“ veiklos tyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai T. G., M. P. ir T. S. kreipėsi į teismą, prašydami priimti nutartį dėl UAB „Briusly“ veiklos tyrimo ir nustatyti šalims 10 dienų terminą susitarti dėl ekspertų skyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjai prašė paskirti dalinį UAB „Briusly“ administravimą, turto administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“, įpareigoti atsakovą A. H. perduoti paskirtam administratoriui bendrovės dokumentus, turtą, anspaudą ir kitas materialines vertybes. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas bendrovės vadovas A. H. ir toliau galės atlikti veiksmus bei priimti sprendimus, kurie pažeistų bendrovės interesus. Tokiu atveju patenkinus pareiškėjų pareiškimą susidarytų situacija, kai bendrovei reikėtų papildomai ginčyti bendrovės vadovo priimtus sprendimus, sudarytus sandorius ar reikalauti žalos atlyginimo, tai sąlygotų naujų teisinių procesų iniciavimą, papildomų finansinių ir laiko kaštų atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino, paskyrė dalinį UAB „Briusly“ administravimą, leidžiant A. H. vykdyti UAB „Briusly“ vadovo funkcijas tik kartu su teismo paskirto UAB „Briusly“ administratoriaus pritarimu. UAB „Briusly“ turto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Vantolina“, įpareigojo atsakovą A. H. ne vėliau kaip per tris dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti paskirtam administratoriui bendrovės dokumentus, turtą, antspaudą ir kitas materialines vertybes. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės vadovas ir toliau galimai atliktų veiksmus bei priimtų sprendimus, kurie pažeistų bendrovės interesus, todėl pareiškimo tenkinimo atveju, pareiškėjai siekdami apginti savo, bendrovės teisėtus interesus, bus priversti pareikšti kitus, papildomus ieškinio reikalavimus (ginčyti bendrovės vadovo sprendimus, sudarytus sandorius). Teismo nuomone, tokių reikalavimų pareiškimas sąlygos eilę pasekmių, kurios apsunkins ginčo nagrinėjimą, padidės ne tik bylinėjimosi apimtis, teismo, šalių bylinėjimosi išlaidos, bet ir laikotarpis, per kurį būtų išnagrinėtas ginčas. Tai prieštarautų proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7, 8 str.). Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjų nurodomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovų UAB ,,Briusly“ ir A. H. atstovas advokato padėjėjas Martynas Šlikas prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškime keliami reikalavimai nesusiję su pritaikytomis laikinosiosmis apsaugos priemonėmis, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas paskyrė laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra galimos tik juridinio asmens tyrimo pabaigoje, jei nustato, kad juridinio asmens valdymo organų veikla yra netinkama (CK 2.131 str.). teismas neturėjo teisės vertinti ieškovų argumentų apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus, nes bendrovės valdymo veiklos vertinimas yra specialaus proceso – juridinio asmens veiklos turimo dalykas, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos iš anksto.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. balandžio 6 d., 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodyti advokato padėjėjo teisės atstovauti teismuose apribojimai netaikomi, kai sutartis dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėju sudaryta ir jos pagrindu atstovavimo civiliniame procese teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-465/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-234/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-445-1/2005).
Iš bylos duomenų matyti, kad atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė teismui advokato padėjėjas Martynas Šlikas (b. l. 42-45). Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas M. Šlikas neturi teisės pasirašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti apeliacinės instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti advokato padėjėjo pasirašytą ir atsakovų vardu paduotą atskirąjį skundą bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtos aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų UAB ,,Briusly“ ir A. H. atstovo advokato padėjėjo Martyno Šliko pasirašytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties.