Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)”, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. A. dėl išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini) ” (toliau – ir atsakovė) 366,04 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui K.A. nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos.

Nurodo, kad Nedarbo socialinio draudimo išmokos (nedarbo išmokos) apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir NSDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai) pagal Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) teikiamus duomenis apie bedarbio statuso būsenas (bedarbio statusas suteiktas, sustabdytas, nutrauktas, atnaujintas) bei jų galiojimo laikotarpius, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras), kuriam duomenis teikia darbdaviai (draudėjai), bei kitų registrų ir informacinių sistemų duomenimis.

Teigia, kad pagal Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis K.A. 2019-01-30 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Tą pačią dieną K. A. Užimtumo tarnybai pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-04-16 sprendimu Nr. (9.26) NI-SP1-11747 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką” K. A. nuo 2019-04-14 iki 2020-01-13 paskyrė nedarbo išmoką.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, bedarbio statusas panaikinamas, jeigu atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėse, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualiosios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje. Asmuo pagal Užimtumo įstatymą yra laikomas užimtu, jeigu jis yra įsteigęs šios teisinės formos juridinį asmenį arba yra jo dalyvis ar dalyvauja kitos organizacinės struktūros veikloje arba vykdo šią veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje: 1) yra individualios įmonės savininkas; 2) yra mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; 3) yra partneris pagal jungtinės veiklos sutartį, išskyrus ūkininko ar žemės ūkio valdos partnerį; 4) yra juridinio asmens valdymo organo narys ir už šią veiklą gauna atlygį; 5) yra kooperatinės bendrovės narys, kuris vykdo ūkines operacijas su kooperatine bendrove; 6) yra šeimynos dalyvis; 7) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus turi teisę į juridinio asmens pelno dalį (Užimtumo įstatymo 7 straipsnis).

Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenys apie mažosios bendrijos narius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o pasikeitus nurodytiems duomenims – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 61 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už mažosios bendrijos narių duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui atsako mažosios bendrijos atstovas, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas.

Teigia, kad Registro duomenimis, informacija apie K.A. tapimą MB „(duomenys neskelbtini) ” nariu nuo 2019-03-07 iš JADIS gauta 2020-02-07. Fondo valdybos Utenos skyrius 2020-03-05 raštu Nr. (9.47E) DV_S-8045 „Dėl K.A. duomenų pateikimo”, kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą, kuris yra JADIS duomenų tvarkytojas, su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių duomenys apie K.A. tapimą MB „(duomenys neskelbtini) ” nariu nuo 2019-03-07 JADIS įvesti 2020-02-07. VĮ Registrų centras 2020-03-09 raštu Nr. S-17000 (16.13E) „Dėl mažosios bendrijos nario duomenų” informavo, kad MB „(duomenys neskelbtini) ” atstovas K. J. duomenis apie K.A. narystę bendrijoje į JADIS pateikė 2020-02-05, t. y. vėliau nei per teisės aktų nustatytą duomenų pateikimo į JADIS terminą, todėl duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini) ” narį K.A. į JADIS buvo įrašyti 2020-02-05, o tapimo mažosios bendrijos nariu data buvo nurodyta bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre data – 2019-03-07.

Nurodo, kad 2019-05-27 iš Užimtumo tarnybos gavęs informaciją apie K.A. bedarbio statuso nutraukimą „Gavus bedarbio prašymą nutraukti jo registraciją Užimtumo tarnyboje (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 13 punktas)” nuo 2019-05-25, 2019-05-28 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-15951 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo” K.A. nedarbo išmokos mokėjimą nutraukė nuo 2019-05-25, o 2020-02-07 iš JADIS gavus informaciją apie K.A. tapimą MB „(duomenys neskelbtini)” nariu nuo 2019-03-07, 2020-03-13 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-8041 „Dėl K.A. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo” nustatė 2019-04-14 – 2019-05-24 laikotarpiu susidariusią 366,04 Eur nedarbo išmokos permoką.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Konstatuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini) ” yra kalta pažeidusi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, kuriuos privalėjo vykdyti, ir šie pažeidimai nulėmė žalos Fondo biudžetui padarymą. Taip pat konstatuoja, kad tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo padarytą žalą atlyginti. Tokie žalos atlyginimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnyje, apibrėžiančiame civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis.

Teigia, kad MB „(duomenys neskelbtini)” Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020-03-18 pretenzija dėl 366,04 Eur žalos atlyginimo Nr. (9.47) DV_S-9553, 2020-04-10 pretenzija Nr. (9.47) DV_S-11296, 2020-09-01 pretenzija Nr. (9.47) DV_S-26135 buvo informuota apie padarytą ir Fondo biudžetui neatlygintą 366,04 Eur žalą bei galimybę kreiptis su raštišku prašymu dėl žalos atlyginimo grąžinimo išdėstymo dalimis, tačiau K.A. nustatyta 366,04 Eur nedarbo išmokos permoka negrąžinta iki šiol. Pažymi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsta 2020-09-01 pretenzija Nr. (9.47) DV_S-26135 grįžo neįteikta su nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą”.

Atsakovė, trečiasis suinteresuotas asmuo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 366,04 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui K.A. nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos priteisimo iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus (NSDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 1 dalimi nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2019-04-16 sprendimu Nr. (9.26) NI-SP1-11747 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką” nusprendė K.A., laikotarpiu nuo 2019-04-14 iki 2020-01-13, skirti nedarbo išmoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K.A. 2019-01-30 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Nustatyta, jog pareiškėjas 2020-02-07 gavo duomenų iš JADIS, pagal kuriuos Registro duomenimis K.A. nuo 2019-03-07 tapo MB „(duomenys neskelbtini) ” narys. Fondo valdybos Utenos skyrius 2020-03-05 raštu „Dėl K.A. duomenų pateikimo” kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris yra JADIS duomenų tvarkytojas, su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių duomenys apie K.A. tapimą MB „(duomenys neskelbtini) ” nariu nuo 2019-03-07 JADIS įvesti 2020-02-07. VĮ Registrų centras 2020-03-09 raštas „Dėl mažosios bendrijos nario duomenų” patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini) ” atstovas K.J. duomenis apie K.A. narystę bendrijoje į JADIS pateikė 2020-02-05 (vėliau nei per teisės aktų nustatytą duomenų pateikimo į JADIS terminą), todėl duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini) ” narį K.A. į JADIS buvo įrašyti 2020-02-05, o tapimo mažosios bendrijos nariu data buvo nurodyta bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre data – 2019-03-07. Nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs informaciją apie K.A. bedarbio statuso nutraukimą 2019-05-28 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-15951 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo” nuo 2019-05-25 nutraukė K.A. nedarbo išmokos mokėjimą, o 2020-03-13 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-8041 „Dėl K.A. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo” nustatė 2019-04-14 – 2019-05-24 laikotarpiu susidariusią 366,04 Eur nedarbo išmokos permoką.

Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėse, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualiosios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje. Asmuo pagal Užimtumo įstatymą yra laikomas užimtu, jeigu jis yra įsteigęs šios teisinės formos juridinį asmenį arba yra jo dalyvis ar dalyvauja kitos organizacinės struktūros veikloje arba vykdo šią veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje: 1) yra individualios įmonės savininkas; 2) yra mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; 3) yra partneris pagal jungtinės veiklos sutartį, išskyrus ūkininko ar žemės ūkio valdos partnerį; 4) yra juridinio asmens valdymo organo narys ir už šią veiklą gauna atlygį; 5) yra kooperatinės bendrovės narys, kuris vykdo ūkines operacijas su kooperatine bendrove; 6) yra šeimynos dalyvis; 7) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus turi teisę į juridinio asmens pelno dalį (Užimtumo įstatymo 7 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad nedarbo draudimo išmokos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos pagal Užimtumo tarnybos Fondo valdybai teikiamus, taip pat Registro bei kitų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenys apie mažosios bendrijos narius Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo mažosios bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o pasikeitus nurodytiems duomenims – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 61 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už mažosios bendrijos narių duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui atsako mažosios bendrijos atstovas, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis NSDĮ 21 straipsnio 3 dalimi neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.237 straipsnio 1 dalis teigia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Fondo valdybos teritorinis skyrius, sužinojęs, kad asmeniui nedarbo išmoka buvo išmokėta nesant tam teisiniam pagrindui arba per klaidą, turi teisę išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat asmenys, kurie be teisėto pagrindo įgijo turtą, turi prievolę jį grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgytas šis turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką yra nurodęs, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs, tai ko negalėjo ir neturėjo gauti privalo visą, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla” (ex iniuria ius non oritur) išraiška (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai įrodyta, kad atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)” yra kalta pažeidusi anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, kuriuos privalėjo vykdyti, ir šie pažeidimai nulėmė žalos Fondo biudžetui padarymą. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų trečiajam suinteresuotam asmeniui K.A. nepagrįstai buvo išmokėta 366,04 Eur nedarbo išmoka.

Atsakovei buvo siųstos Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020-03-18 pretenzija dėl 366,04 Eur žalos atlyginimo, 2020-04-10 pretenzija, 2020-09-01 pretenzija, tačiau byloje nėra duomenų, kad pretenzijose nurodyta nedarbo išmokos permoka buvo grąžinta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 366,04 Eur dydžio trečiajam suinteresuotam asmeniui K.A. nepagrįstai išmokėta nedarbo išmoka.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)” pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 366,04 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 4 euro centus) trečiajam suinteresuotam asmeniui K.A. nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.