- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- 1-425-874/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G. kaltinama tuo, kad 2020 m. vasario 16 d., apie 12 val. 15 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjusi iš nugaros prie nukentėjusiosios D. K., tyčia sugriebė ir patempė nukentėjusiajai už plaukų, sudavė vieną kartą ranka jai į nugarą, dėl ko D. K. pargriuvo ant žemės, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, paėmė D. K. alkūninį ramentą ir gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai sudavė dešimt smūgių rankomis, kojomis, alkūniniu ramentu į galvą, krūtinę, nugarą, rankas ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą: dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžius; poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje; ūminį ir praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą.
Kaltinamoji J. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 11 val. jos mama ruošėsi į bažnyčią. Ji pasiėmė tortą ir išėjo pas G. B. Su G. B. kalbėjo apie uogas, nes kartu uogauja. Ten bebūnant skambėjo bažnyčios varpai, buvo 11 val. 30 min. Kiek pabuvusi, išėjo pas V. M. Pas M. nuėjo apie 12 val. tvarkyti buto, nes ten buvo švenčiamas jos jubiliejus. Grįžo į namus 17 val. D. K. tą dieną nematė. Grįžusi vedžiojo šunį, nukentėjusioji tai matė ir girdėjo, todėl galėjo iškviesti policiją. Konfliktai su D. K. prasidėjo gal praeitą vasarą dėl čigonų vištų, šuns nunuodijimo, gyvūnų daužymo lazda. Pamačiusi D. K. skriaudžiant gyvūnus, ji netylėdavo, o D. K. kerštinga, prieš 2019 m. Kalėdas nunuodijo jos šunį. Veterinarai darė kraujo tyrimus, švietė vidurius. pasakė, kad į vandenį buvo įpilti sąnarių vaistai, šuo lakė ir apsinuodijo. Tai patvirtinančių dokumentų neturi. Norėjo šunį vežti ekspertizei, bet šis numirė. Buvo konfliktas su D. K., nes šios prašymu nėjo į savivaldybę skųsti, kad čigonų vištos eina į kiemą. Liepos 30 d. konfliktas įvyko dėl eilinio katinų daužymo. D. K. kvietė policiją, pasakė, kad ji neblaivi, kad puolė. Ji gina benamius gyvūnus, o D. K. „puola“ ant jos žodžiais, fizinio kontakto, apsistumdymo nebuvo. Gal praeidamos pečiais kliudė viena kitą, nebepamena, nes daug laiko praėjo. D. K. katinus mušdavo savo lazda, yra sužalojusi, vienas katinas buvo perdurtas. Pas veterinarą sužalotų katinų nevežė, nes katinai laukiniai, negalėjo sugauti. Ji maitina aštuonis katinus. Įrodymų, kad jie buvo sužaloti, neturi. Dėl D. K. žiauraus elgesio su gyvūnais į policiją nesikreipė, nes neturi įrodymų. Tik ji su mama mato, kad katinai žalojami, liudininkų nėra. Matė vaikštantį perdurtą katiną, kuris paskui pradingo. Kad jį būtų perdūrusi D. K., nematė, tačiau matė numestą prie malkinių iešmą su krauju, įtarė, kad nukentėjusiosios. D. K. visą gyvenimą taip elgėsi, kaip tik ji atsikėlė gyventi prieš 13-14 metų. Ji per tuos metus į policiją nesikreipė, o D. K. kreipėsi – visi pastarąją „skriaudė“. Dėl išdaužto D. K. buto lango nieko nežino, net negirdėjo kaip dužo, gal vėjas, audra išdaužė. Jų gatvėje daug išdaužytų langų, nes gyvena daug romų tautybės žmonių, yra išgeriančių. 2020 m. vasario 15 d. konfliktas vyko dėl katinų. D. K. išeina lauk ir su ramentu maisto laukiantiems katinams daužo per kojas, galvas. Nepamena ar matė nukentėjusiąją 2020 m. vasario 16 d. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymu. Gal ir matė iš ryto nešančią malkas, nes kasdien neša. Pamena, kad nebuvo susitikusios tą dieną. D. K. gali apibūdinti kaip aferistę, kuri elgiasi kaip žvėris, be gailesčio. Su visais kaimynais taip elgiasi, tuoj kviečia policiją, visus kaltina. Pradžioje M. vis kviesdavo policiją. Kai susirado sugyventinį, kelis mėnesius pagyveno tvarkingai, paskui pastarąjį išvarė, sugyventiniui ėmė kviesti policiją. Su kaimyne norėjo įsirengti kameras, bet D. K. nesutiko. Daugybę kartų matė kaip D. K. griuvo, paskui vaikščiojo „mėlyna“. Paskutinį kartą griuvo koridoriuje. Jų kiemo danga nelygi, akmenuota. Jos mama buvo susilaužiusi šonkaulius, kai kieme griuvo užkliuvusi už šuns grandinės. Nukentėjusioji po kiemą laksto, o į gatvę išeina su lazda, vaidina. Ji nematė, kad D. K. gyvūnus žaloja, nes dirba, bet jos mama matė. Ji D. K. neužkabinėja, tik perspėja, kad taip nesielgtų. D. K. kelis kartus yra vedžiojusi jos kalę, kai ji buvo išvažiavusi uogauti. Tada su K. nebuvo tokių konfliktų, nesielgė taip žvėriškai su gyvūnais. Prieš šuns nunuodijimą D. K. vaikščiojo naktį. Minimą šunį ji priglaudė, kai mirė šeimininkai. Šuo buvo 8 metų, nugaišo po 1,5 metų buvimo pas ją, niekada nebuvo sirgęs. Nukentėjusioji yra ją pastūmusi praeidama su pečiu. Pripažįsta, kad abi nepraeina viena pro kitą, neprasilenkia koridoriuje. Vasario 15 d. barėsi, nes K. trenkė katinui, o jos mama pamatė per langą. Ji liepė D. K. baigti, nenaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinių žodžių, tik sakė „žvėrie“. Mano, kad tai tinkamas žodis, nes nukentėjusioji elgiasi kaip žvėris. Mano, kad D. K. kaltina ją, nes nori pinigų. Anksčiau nueidavo pas nukentėjusiąją suleisti vaistų, pykčiai prasidėjo, kai nėjo dėl čigonų vištų į seniūniją.
Nukentėjusioji D. K. posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta daug metų. Anksčiau J. G., pareidama iš darbo, užeidavo pas ją, pasėdėdavo po valandą, jokių konfliktų nebuvo. Santykiai pablogėjo tada, kai J. G. švaistėsi su peiliu, datos nebepamena. Praeitų metų vasario 16 d. ji su giminaite, kuri jai visada padeda apsipirkti, grįžo iš parduotuvės. Giminaitė padėjo jos „tašes“ ir išėjo namo, o ji ėjo atsinešti malkų. Tai buvo apie 12 valandą. Pasiskaldžiusi malkų, prisidėjo į kibiriuką. Matė, kad J. stovi ir rūko ant „brikelio“. Jai keliant koją ant to „brikelio“, kaltinamoji čiupo jai už plaukų. Jos rankos buvo užimtos: vienoje – lazda, kitoje – malkos. Ištrukusi ėjo į gatvę. J. G. ją pasivijo, iš nugaros sudavė ranka į sprandą ir ji suklupo. Tada J. G. ėmė ją nugriuvusią spardyt. Ji prašė padėti atsikelti, bet kaltinamoji atėmė alkūninę lazdą ir ėmė ta lazda ją „vanoti“. Ji nugriuvo ant pilvo, po to, pasisuko ant šono, matė, kad kaltinamoji ją spardo į šonus, lazda mušė į visur. Šiaip taip atsikėlusi, išėjo į gatvę, bet ten nebuvo nei vieno žmogaus. Tada ji nuėjo pas savo giminaitę ir paskambino į policiją. Jai liepė eiti namo. Tik parėjus į kiemą, atvažiavo ir policija. Jai pareigūnai liepė neliesti nei lazdos, nei malkų, policininkai iškvietė greitąją pagalbą. Iš karto gatvėje neskambino policijai, nes buvo labai išsigandusi, labai skaudėjo šoną. Jos giminaitė gyvena per šešis namus nuo jos namo. Iki giminaitės nueina maždaug per 10 minučių. Tą dieną malkas nešė vieną kartą, apie 12 val. Mano, kad kaltinamoji buvo namuose, kai atvyko pareigūnai. J. G. bute būdavo du šunys, bet policijai beldžiant į duris nė vienas šuo nesulojo. Vadinasi, kaltinamoji laikė šunis, kad šie nelotų. Mano, kad J. G. buvo neblaivi, nes iš vakaro šventė savo gimtadienį, todėl ir bijojo įleisti pareigūnus. Koridoriuje gal ir yra pabaidžiusi katinus, bet tikrai nėra mušusi ar smeigusi, kaip sako kaltinamoji. J. G. šuniuką jau ligonį parsivedė, kai šeimininkai abu „nugaravo“. Šuo buvo senas, pasiligojęs. Ji šuns nenuodijo. 2019-07-30 kvietė policiją. Pareigūnai fotografavo jos rankas, nes J. G. suspaudė ir buvo likusios žymės. Tada J. dviračiu grįžo iš miesto. Ji tada atsisėdusi pastogėje prieš saulę karpėsi nagus, apsimetė nematanti kaltinamosios, tačiau pastaroji ėmė jai grasinti, sugriebė už rankų. Ji šiaip ne taip atsikėlė nuo kėdės ir spruko į gatvę, o J. G. juokėsi. Jai grįžtant į namus, J. G. atsidarė duris, čiupo už peilio, pridėjo jai prie krūtinės ir sakė „dabar gausi“. Ji įbėgo į savo kambarį ir paskambino policijai. Pareigūnai kieme kalbėjo su J. G., po to, atėjo pas ją, klausė ar rašys pareiškimą, bet ji pasakė, kad nori susitaikyti ir gyventi kaimyniškai. J. G. tada pasakė „Kur aš su tokiu brudu taikysiuos“. Tada pareigūnė jai sakė, kad daro didelę klaidą, dovanodama J. G. Vasario 16 d. jai buvo suduota daug smūgių, buvo „mėlynės“ galvoje, kaktoje, šonas mėlynas, du šonkauliai įlaužti. Savo bute gyvena 40 metų, tame name gyveno ir išgeriančių žmonių, bet tokių įvykių nebuvo. Su M. nekonfliktuodavo, nėra niekam kvietusi policijos ar rašiusi pareiškimų, tik su G. ir pastarosios mama prasidėjo nesutarimai. Ji į koridorių nebegali išeiti, ėmė ją apstoti, kaltinti nunuodijus šunį. Jai niekas nesiūlė įsirengti vaizdo kameras, dabar pirmą kartą išgirdo. Dėl išdaužto lango policininkams nurodė ką įtaria, nes konfliktas jau buvo. Vasario 16 d. J. mama išėjo į bažnyčią, o kaltinamoji liko. Nematė kaltinamosios mamos išeinančios, bet žino, kad pastaroji kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią. Kai ją apie 16-17 val. parvežė iš ligoninės, girdėjo kaimynes kalbančias, buvo namuose. Policijai apie tai nepranešė, nepagalvojo. Yra ne kartą griuvusi, nes abi kojos operuotos. Paskutinį kartą griuvo neseniai koridoriuje, J. juokėsi pradariusi duris, sakė „galėsi sakyti, kad vėl mušiau“. Seniau, kai dar gerai sutarė, yra buvusi pas J. G., vedžiojo kalę, nes kaltinamosios mama sena, negali nulaikyti.
Liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta, o nukentėjusioji yra jos mamos pusseserė. 2020-02-16 abi su D. K. išėjo apsipirkti, nes ji visada padeda. Parnešusi D. K. pirkinius, išėjo į savo namus. Gyvena už kelių namų. Parėjusi nuėjo į malkinę tvarkyti malkų. Po kiek laiko, buvo po 12 val., D. K. atėjo visa išvoliota, išsigandusi, kruvina kakta. Parėjo pas ją į kambarį. Liepė D. K. skambinti į policiją, kol ji persirengs. D. K. paskambino 112. Pastarajai pasakė, kad policijos ekipažas yra (duomenys neskelbtini) ir liepė eiti į namus. Joms tik nuėjus pas K., iškart atvažiavo policijos ekipažas. Tą rytą iš parduotuvės pas K. grįžo apie 11 val., tiksliai laiko negali pasakyti. Nukentėjusioji buvo sveika, jokių sužalojimų nebuvo, o kai po valandos D. K. atėjo, pastarosios puspaltis buvo išvoliotas, apkibęs, purvinos kelnės, batai. Sakė, kad skauda šoną, policija iškvietė greitąją. D. K. sakė, kad J. ją mušė lazda, spardė. D. K. sakė, kad nešė pasiskaldžiusi pagaliukų, ėjo su alkūnine lazda. Viskas buvo prie namo kampo. D. K. sakė, kad J. sėdėjo, rūkė, po to, atsistojusi laukė. Einant K. į butą, J. pradėjo kabinėtis, D. K. bėgo į tarpuvartį ir ten viskas įvyko. Įvykio vietoje yra žemė, senais laikais buvo berta skalda, yra šipuliukų, nes krūmai netoli. Buvo nedidelių akmenukų, bet kelio danga lygi, duobių nėra. Toje vietoje buvo pagaliukai išbirę, K. raktas ir lazda. Policijos pareigūnai tada beldėsi į J. G. buto duris, bet ši neįleido. Du šunys yra kaltinamosios namuose ir nė vienas šuo nelojo. D. K. į ligoninę neguldė, apžiūrėjo, sakė šonkauliai laužti, peršvietė ir išleido. Prieš tai kaltinamoji buvo puolusi nukentėjusiąją su peiliu. D. K. tada jai paskambino, ji buvo atėjusi. D. K. buvo išsigandusi, pastarajai buvo griebta už riešų, policininkai fotografavo. J. G. tada prisipažino, kad puolė su peiliu. Tada D. K. dovanojo J. G., sakė norinti ramiai gyventi. Tada jokio tyrimo nebuvo. Dėl kitų įvykių D. K. jai nėra skundusis, tik sakydavo, kad bijo J. G., bijo išeiti į koridorių, į tualetą. Ji pas D. K. nueina kiekvieną dieną, žino apie išdaužtą langą, rado ant kilimo akmenį. Eidama pas D. K. yra sutikusi J. G., yra girdėjusi G. koliojant nukentėjusiąją. J. G. yra pikta, kai supyksta net dreba. D. K. jai nėra sakiusi, kad dar kas nors pastarąją skriaustų. Prieš savaitę D. K. buvo nugriuvusi koridoriuje, nes sunkiai vaikšto. Gal prieš 5-7 metus yra griuvusi garaže. Kad D. K. būtų griuvusi darže, nematė. J. G. šeria katinus, o D. K. tas nepatinka, nes visur dvokia šlapimu, išmatos. Pykčiai prasidėjo, kai J. G. ėmė sakyti, kad D. K. nunuodijo jos šunį. Tas šuo buvo jau senas, sergantis, bet J. jai sakė, kad niekas kitas negalėjo taip padaryti, tik D. Tada jos jau buvo susipykusios po incidento su peiliu. Apie nudurtą katinėlį nėra girdėjusi.
Liudytoja Z. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją pažįsta, važiuodavo kartu uogauti, santykiai draugiški. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta, bet santykių nepalaiko. 2020 m. vasario 16 d. J. G. buvo pas ją atėjusi 10 val., gėrė arbatą, kalbėjo apie uogas, mišką. 11 val. 40 min. J. G. išėjo pas V. M. Girdėjo mieste, kad D. K. yra labai agresyvi, užsikabinėja, nė su vienais kaimynais nesugyvena. S. M., kuri dabar jau mirusi, skundėsi, kad ją užkabinėja, negali išeiti į kiemą net šuns pašerti. Su kitais gyventojais jai neteko bendrauti. Tą dieną J. G. pas ją atėjo pasikalbėti apie mišką ir uogas, prieš ateidama neskambino. Nedažnai J. G. ateina pas ją, nes yra dirbanti. Ateidama J. G. nieko neatsinešė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė teisingus parodymus, atmintimi nesiskundžia. D. K. nesutaria su J. G., užkabinėja pastarosios seną mamą, kolioja necenzūriniais žodžiais.
Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos draugė, nukentėjusiąją pažįsta, yra prieš 30 metų kartu dirbę parduotuvėje, nebendrauja. J. G. buvo atėjusi pas ją apie 11 val. 30 min. po savo gimtadienio sekančią dieną. Tarėsi iš vakaro, kad susitiks, eis apsitvarkyti po gimtadienio. J. G. pas ją atėjo laikotarpiu nuo 11 val. iki 11 val. 30 min. Ji persirengė ir abi išėjo tvarkytis. Prieš kelis metus D. K. buvo apsivogusi parduotuvėje, pavogė likerio butelį ir šokoladų. Ji tada stovėjo eilėje ir pati matė įvykį. J. G. yra sakiusi, kad šeria katinus, kad dėl to pykstasi su D. K. Kai mirė jos sesuo, J. G. priglaudė šunį. Šuo buvo sveikas, bet ilgai nepagyveno. J. vežė šunį gydyti į (duomenys neskelbtini), bet šuo vis tiek nugaišo. Girdėjo, kad šuniui buvo duota nuodų. Šuo nugaišo po poros savaičių nuo tada, kai apsigyveno, jis lauke būdavo prie būdos. J. G. labai myli katinus, daug kur (duomenys neskelbtini) juos šeria. Su J. G. bendrauja nuo 3 klasės, kartu mokėsi mokykloje, yra draugės, švenčia kartu šventes.
Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji yra buvusios jos kaimynės. Praeitų metų birželio mėnesį ji išsikėlė gyventi į savo namą. Ankstesniame name gyveno 18 metų. Kol pataikavo D. K., santykiai buvo geri. Vėliau pradėjo ją šmeižti, sakyti, kad sėdi jos kišenėje, kad išlaiko visą jos šeimą. Dabar miestelyje D. K. skleidžia kalbas, kad ji negalės parduoti buto be nukentėjusiosios sutikimo, nes visi yra namo dalių savininkai ir be kaimynų sutikimo negalės parduoti savo dalies. Nesutarimai su D. K. prasidėjo prieš daugiau, nei du metus. D. K. užkliuvo liftas, kurį savivaldybė buvo pastačiusi jos neįgaliam vyrui. Kai vyras mirė, savivaldybė pasakė, kad tokio lifto pritaikyti niekur negali ir ji galinti jį padovanoti kokiam nors žmogui su negalia. D. K. bėgo į savivaldybę, kad nugriautų liftą ir išmestų į sąvartyną. Būdama ligoninėje, D. K. įsigijo planšetę, internetą. Kai ji nepaaiškino D. K., ko ši norėjo, ją išvadino kvaile. Prasidėjo konfliktai. Gyvūnai užkliūdavo D. K., jos vaikai, pačios D. K. anūkė. Ir dabar grįžusi D. K. anūkė ateina pas ją, o ne pas močiutę. Praeitų metų vasario 16 d. ji nebuvo namuose, buvo išėjusi į remontuojamą namą. Kad D. K. naudotų fizinį smurtą prieš kitus, nėra mačiusi, bet visada pradeda konfliktus, tai tas negerai, tai tas ne vietoje, tai triukšmaujama. Tokie priekaištai visiems kaimynams. Gyveno tokie B., M., su jais D. K. konfliktuodavo. Pastaroji sugalvoja nebūtus dalykus ir eina per miestelį apkalbėdama, provokuoja žmones, tai vaikai jai kliūna, tai vėl kas. J. G. pažįsta kaip kaimynę, artimiau nebendravo. Kieme šuniukas buvo nunuodytas, bet kas tai padarė neaišku. Ji buvo priglaudusi katinėlį, jai išsikėlus, D. K. prisiviliojo tą katiną. Kai kažkas gatvėje nutrenkė tą katiną, ji turėjo palaidoti. Mano, kad D. K. turėjo palaidoti katiną, nes apie metus juo rūpinosi. D. K. nuolat mėto į katinus ką randa koridoriuje, vaiko juos. Nežino tokio atvejo, kad būtų padurtas katinas. Kad J. G. su peiliu būtu puolusi D. K., nematė, tik girdėjo kalbas. Jos dukra, būdama balkone, matė, kad buvo konfliktas kieme, bet D. K. pati pradėjo. Atvykus policijai, D. K. kaltino J. Ar pasitvirtino kaltinimai, nežino. Norėjo kieme įsirengti kameras, bet D. K. niekada nesutiko, kad būtų stebima kas vyksta kieme. Yra du kartus mačiusi kaip D. K. nugriuvo, nes pastarajai operuoti sąnariai, skauda keliai. Yra darže griuvusi, koridoriuje, kai koja užkliuvo už slenksčio. Su D. K. 16 metų neturėjo konfliktų, nes tylėjo, taikėsi prie pastarosios.
2020-02-16 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-02-16 12 val. 31 min. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik pareiškėją kojomis suspardė kaimynė. Atvykus į vietą, D. K. nurodė, kad ją sumušė kaimynė J. G. D. K. iškviesti medikai, J. G. nerasta (1 t., b. l. 19).
Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad D. K. įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 21–23).
2020-02-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti D. K. parodymai, kad 2020-02-16 apie 12 val. 15 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nešant į butą malkas, ją sumušė akivaizdžiai neblaivi to paties namo gyventoja J. G.: parvertė ant žemės, mušė iš jos atimta neįgaliojo lazda, spardė kojomis (1 t., b. l. 26–30).
2020-05-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiosios D. K. parodymai kur ir kaip ją sužalojo kaimynė J. G. (1 t., b. l. 53–62).
Iš 2020-05-22 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. K. patvirtino duotus parodymus akistatos su J. G. metu (1 t., b. l. 66–68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 265/2020(04) nurodyta, kad D. K. padaryti dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais (1 t., b. l. 74).
2020-04-03 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl pokalbio telefonu su teismo medicinos specialistu nurodyta, kad telefonu bendraujant su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistu, pateikusiu išvadą dėl D. K. sužalojimo masto, specialistas nurodė, jog D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje, vienam jų paveikus dešinės krųtinės ląstos sritį, o kitam paveikus kairę kaktos pusę (1 t., b. l. 75).
2020 m. gruodžio 1 – gruodžio 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-293/2020 nurodyta, kad D. K. dėl savo psichikos būklės, amžiaus tarpsnio ypatumų, individualių psichologinių savybių, emocinės būsenos bei situacijos ypatumų galėjo suvokti 2020 m. vasario 16 d. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti. Po 2020 m. vasario 16 d. įvykio D. K. išsivystė ūminis ir praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 99–102).
2020-02-16 savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė savo neįgaliojo lazdą (1 t., b. l. 139–141).
2020-02-25 apžiūros protokole aprašyta D. K. pateikta alkūninė neįgaliojo lazda (1 t., b. l. 142–144).
Iš policijos registruotų įvykių išrašo matyti, kad 2020-02-16 12 val. 29 min. buvo gautas D. K. pranešimas apie tai, kad ją ką tik kojomis suspardė kaimynė (1 t., b. l. 160).
2020-04-01 apžiūros protokole aprašytas D. K. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 172–173).
2020-07-25 apžiūros protokole aprašytas D. K. 2020-07-15 pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 178–180).
Nors kaltinamoji nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinama, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. K., liudytojos J. Č. parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2020-02-16 apie 12 val., jai nešant iš malkinės į butą paskaldytas malkas, prie įėjimo į namą ją užsipuolė kaimynė J. G., čiupo už plaukų, o jai ištrukus ir einant į gatvę, kaltinamoji ją pasivijo, sudavė ranka į sprandą ir ji suklupo. Tada kaltinamoji ją gulinčią spardė bei mušė iš jos atimtu alkūniniu ramentu. Kad D. K. nurodytu laiku buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvada ir ekspertizės aktas. Liudytoja J. Č. taip pat nurodė, kad pas ją tuojau po įvykio atėjusi D. K. buvo išsigandusi, išvoliotais, purvinais drabužiais, kruvina kakta, pasakė buvusi sumušta J. G. ir skambino 112 bei pranešė apie įvykį policijai. Liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020-02-16 apie 11 val. su nukentėjusiąja grįžo iš parduotuvės, parnešė pastarosios pirkinius, D. K. paliko sveiką, nesužalotą. Iš policijos įvykių registracijos duomenų matyti, kad 2020-02-16 12 val. 29 min. jau buvo gautas D. K. pranešimas apie tai, kad ją ką tik kojomis suspardė kaimynė (1 t., b. l. 160). Į įvykio vietą nedelsiant atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio vietoje išbarstytas malkas ir ištryptą grindinį (1 t., b. l. 28). Nors kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino savo kaltės, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. G. nurodė, kad 2020-02-16 su D. K. susitikusi nebuvo, tik matė per langą kaip pastaroji ėjo per kiemą nešina malkomis, nurodė, kad apie 11 val. išėjo pas pažįstamą Z. B. (2 t., b. l. 28). Kitos apklausos metu (2 t., b. l. 35) ir akistatos su nukentėjusiąja metu (1 t., b. l. 67) J. G. jau nurodė, kad 2020-02-16 su D. K. prasilenkė, bet jokio fizinio kontakto su pastarąja neturėjo, tarpusavyje nebendravo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad nepamena ar 2020-02-16 matė nukentėjusiąją, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, gal ir matė nukentėjusiąją iš ryto, nešančią malkas, tačiau su pastarąja neprasilenkė, ikiteisminio tyrimo metu gal suklydo (2 t., b. l. 117). Liudytojos Z. B. ir V. M. patvirtino, kad kaltinamoji J. G. 2020-02-16 lankėsi pas jas. Tačiau liudytoja Z. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad J. G. pas ją netikėtai, iš anksto nepranešusi, atėjo 2020-02-16 apie 11 val., atnešė iš po gimtadienio likusio torto ir apie 12 val. išėjo pas V. M. (1 t., b. l. 123). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. B. jau nurodė, kad J. G. pas ją 2020-02-16 atėjo 10 val. ir nieko neatsinešė, atėjo pasikalbėti apie mišką ir uogas, išėjo 11 val. 40 min., pas ją ateina nedažnai, nes yra dirbanti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja Z. B. jau nurodė, kad J. G. pas ją atėjo vis tik 11 val. (2 t., b. l. 100). Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. G. pas ją 2020-02-16 atėjo laikotarpiu nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 15 min., tiksliai laiko nepamena (1 t., b. l. 129). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. nurodė, kad 2020-02-16 J. G. pas ją atėjo po 11 val., gal 11 val. 20 min. ar 11 val. 30 min. Kaip matyti iš liudytojų Z. B. ir V. M. duotų parodymų, jos negalėjo nurodyti tikslaus laiko kada pas jas atėjo kaltinamoji, todėl galima daryti išvadą, kad kaltinamoji 2021-02-16 lankėsi ir pas Z. B., ir pas V. M., tačiau jau po to, kai konflikto metu nesunkiai sutrikdė D. K. sveikatą. Teismas vertina ir tai, kad Z. B. ir V. M. yra kaltinamosios draugės, todėl gali būti suinteresuotos duoti kaltinamajai palankius parodymus. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp jų santykiai yra konfliktiški, įtempti ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus. Kaltinamoji ir teisiamojo posėdžio metu rodė priešiškumą nukentėjusiosios atžvilgiu, vadino pastarąją „žvėrimi“, nes ši skriaudžianti kaltinamosios globojamas benames kates, nors nurodė, kad nei karto nesikreipė į jokias institucijas dėl D. K. netinkamo elgesio su gyvūnais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji buvo namuose, kai nukentėjusioji 2020-02-16 nešė iš malkinės malkas, susitiko nukentėjusiąją prie įėjimo į namą ir, kilus eiliniam konfliktui, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Po to, nedelsdama pasišalino iš įvykio vietos, iš anksto nepranešusi nuėjo pas draugę Z. B., o vėliau ir pas V. M. Iš J. G. pripažino mačiusi kaip D. K. 2020-02-16 nešė malkas, vadinasi tuo metu dar buvo savo namuose. Jei D. K. būtų griuvusi nešdama malkas ir tokiu būdu susižalojusi, kaip teigė kaltinamoji, tai J. G., eidama pas Z. B. į svečius, būtų mačiusi prie namų išbarstytas malkas, kurias užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę, teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji D. K. per laiko tarpą nuo 11 val. (laikas, kai J. Č. matė D. K. nesužalotą) iki 12 val. 29 min. (užfiksuotas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui) D. K., patyrusi specialisto išvadoje nustatytą sveikatos sutrikdymą, būtų sugebėjusi sukurti planą kaip apkaltinti J. G., kieme pribarstyti malkų, nueiti pas J. Č. ir pranešti apie įvykį policijai, melagingai apkaltinant J. G. J. G. pareikštame kaltinime nurodoma, kad ji nukentėjusiajai D. K. sudavė dešimt smūgių rankomis, kojomis, alkūniniu ramentu į galvą, krūtinę, nugarą, rankas. Kaltinime nurodytas suduotų smūgių skaičius nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis, tik nukentėjusiosios parodymais. Apklaustas išvadą dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto teikęs specialistas nurodė, kad D. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje, vienam jų paveikus dešinės krūtinės ląstos sritį, o kitam paveikus kairę kaktos pusę. Nukentėjusioji taip pat negalėjo įvardinti tikslaus jai suduotų smūgių skaičiaus, todėl tikslinga kaltinime nurodytą D. K. suduotų smūgių skaičių tikslinti. Taigi teismas konstatuoja, kad J. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes ji 2020 m. vasario 16 d., apie 12 val. 15 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjusi iš nugaros prie D. K., tyčia sugriebė ir patempė nukentėjusiajai D. K. už plaukų, sudavė vieną kartą ranka pastarajai į nugarą, dėl ko D. K. pargriuvo ant žemės, po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, paėmė D. K. alkūninį ramentą ir gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai sudavė nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du smūgius kojomis, alkūniniu ramentu į galvą, krūtinę, nugarą ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, ūminį ir praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – J. G. neteista (1 t., b. l. 187), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebausta (1 t., b. l. 189), dirba (1 t., b. l. 190), darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 195). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies dydžio vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi kaltinamajai J. G. 99,03 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriame nurodo, kad už nukentėjusiajai D. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su įvykiu, sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 99,03 Eur (2 t., b. l. 90-92). J. G. pripažinus kalta dėl nukentėjusiajai D. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes įrodyta, kad D. K. pas medikus po įvykio kreipėsi ir medicinines paslaugas gavo būtent dėl J. G. jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamosios J. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 99,03 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 03 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.