- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1138-258/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. G., B. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės S.P. ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovei A. P., tretieji asmenys V. G., B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausantį 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/5 dalį kiemo statinių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 8/15 dalis kiemo statinių, o atsakovei priteisti 5 000 Eur kompensaciją iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. P. ieškinį atsakovei A. P., tretieji asmenys V. G., B. P..
Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), 160/100 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė ieškovei pateikė pasiūlymą pirmumo teise pirkti tiek jai priklausantį žemės sklypo, tiek statinių dalį, kurių bendra vertė 60 000 Eur. Pagal pastato pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į pastatą pardavėjas perduoda ir teisę į tą žemės sklypo dalį, kurią tas pastatas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas pastatas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi perkant pastatus turi būti aptartos ir teisės į žemės sklypą, teismas padarė išvadą, kad sprendžiant ginčą dėl teisės įsigyti pastatus, ginčas dėl teisės į žemės sklypą yra neatskiriama tokios bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Kadangi bendra ginčo dalyko vertė tokiu atveju yra 60 000 Eur, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (apeliantė) S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo 160/1000 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.80 straipsnio, o ne CK 6.394 straipsnio pagrindu. Priešingai negu nurodė teismas, ieškovė neketina pirkti žemės sklypo. Žemės sklypas priklauso ieškovei ir kitiems bendrasavininkams, tačiau atsakovei jis nepriklauso, todėl ieškovė neketina jo pirkti. Reikalavimu ieškovė iškėlė ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovė ieškiniu siekia, kad jos faktinis ir teisinis ryšys su atidalijamu daiktu – gyvenamuoju namu ir statiniais būtų grindžiamas ne bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise. Ieškovė, pateikdama ieškinį CK 4.80 straipsnio pagrindu, turi teisę įgyvendinti nuosavybės teisę jos pasirinktu, o ne teismo nurodomu būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį.
Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu ieškiniu suformulavo reikalavimą - atidalinti atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausantį 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/5 dalį kiemo statinių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 8/15 dalis kiemo statinių, o atsakovei priteisti 5 000 Eur kompensaciją iš apeliantės. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nes nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės sudaryti žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus m. . (duomenys neskelbtini), 160/100 dalies, kurio vertė 55 000 Eur, ir pastatų dalies, kurios vertė 5 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. CPK 26, 27 str. yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 str. (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 str. numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės ieškiniu, sprendžia, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo jos dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove CK 4.80 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovė prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove pasirinko kelis atidalijimo būdus: iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendraturčiams priklausančius statinius, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus bei atsakovei priteisiant 5 000 Eur kompensaciją iš ieškovės.
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Kaip pagrįstai apeliantė nurodo, ieškinio reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, o tik atidalinti ieškovės nuosavybę iš bendrosios nuosavybės ieškovės pasirinktu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo (atitikimo įstatymo keliamiems turinio ir formos reikalavimams) pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės S. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.