Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2205-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
1-2205-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52322-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
M. Ž.
Nukentėjusysis
N. T.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2205-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52322-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajai M. Ž., jos gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajai N. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. 2018 m. spalio 31 d., apie 21.05 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,77 promilės girtumas), konflikto metu tyčia, rankoje laikoma keptuve sudavė ne mažiau kaip du smūgius į nugarą N. T., taip nukentėjusiajai N. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį, odos nubrozdinimu nugaros dešinėje, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji M. Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 31 d., apie 19.00 val., ji atėjo į butą, kuriame gyvena jos draugas K. K., kuris turėjo grįžti iš darbo apie 21.00 val. Bute yra trys atskiri kambariai, viename gyvena K. K., antrame – D. K., trečiame – N. T.. Virtuvė ir koridorius bendri. Ji gėrė alų (išgėrė 2 skardines), tvarkė butą, žiūrėjo televizorių. Apie 21.00 val. grįžo N. T. ir pasakė, kad ji čia nevaikščiotų ir ją pastūmė. Tada ji pastūmė N. T., o N. T. jai sudavė į antakį. Ji užsidengė veidą ranka, o N. T. sudavė vėl jai į ranką, spardė kojomis. Po ko N. T. nubėgo į kambarį ir užsidarė duris. Priėjusi prie durų keiksmažodžiais pasakė, ką apie N. T. sakė K. K., paskui nuėjo į vonią ir užsidėjo šaltą kompresą ant gumbo. Kai išėjo iš vonios, durys į laiptinę buvo atviros ir ji pradėjo mėtyti pasitaikiusius rūbus į koridorių. Tada atėjo N. T. draugė, su kuria ji susipyko, bei grįžo jos draugas K. K. ir pradėjo rinkti daiktus koridoriuje. Jos konflikto su N. T. niekas nematė, joks asmuo nebuvo išėjęs į bendrą koridorių. L. T. nematė konflikto. L. T. pamelavo, kad ji jam sudavė keptuve. Negalėjo keptuve daužyti, nes praeitų metų kovo mėnesį jai buvo lūžusi kairė ranka, kuria negali net puodelio pakelti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji M. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su K. K. kartu gyvena apie 5 metus jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet kartais, t. y. porą kartų per savaitę nakvoja sugyventiniui priklausančiame kambaryje bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 31 d., apie 18.00 val., atėjo į butą pas sugyventinį K. K., laukė jo sugrįžtančio iš darbo kambaryje, išgėrė atsineštą 1 l alaus. Minėtame bute, kitame kambaryje tuo metu buvo K. K. sūnėnas D. K., o kitame kambaryje – sesuo N. T. su sūnumi L. T.. N. T. buvo išgėrusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Apie 21.00 val. išėjo iš savo kambario ir einant link tualeto N. T. jai užstojo kelią, žodžiais varydama ją iš buto. Koridoriuje ji su N. T. susistumdė, po ko N. T. jai kumščiu trenkė į kairę akį liko mėlynė. Su N. T. dar pasibarė apie porą minučių ir išsiskirstė kiekviena į savo kambarius. Įvykio metu L. T. ir D. K. buvo savo kambariuose, tikriausiai įvykio nematė. Jau būdama savo kambaryje pamatė, kad atvažiavo policija ir ją sulaikė. Ji nesudavė keptuve nei N. T., nei L. T.. Papildomai parodė, kad lieka prie pirminių savo parodymų, kuriuos papildo, jog N. T. ir L. T. išėjus iš namų, į laiptinę mėtė N. T. rūbus, taip norėdama atkeršyti N. T., nes N. T. periodiškai pro langą išmeta jos ir K. K. rūbus. Supranta, kad buvo neteisi taip darydama. Jai 2018 m. vasario 21 d. buvo atlikta kairės rankos operacija (prideda medicininius dokumentus), todėl jos ranka iki šiol yra silpna, negali pakelti nieko sunkaus, beveik nesilanksto, o 2018 m. spalio 31 d. konflikto su N. T. metu, savo kaire ranka vos galėjo išlaikyti puodelį, todėl keptuvės ar kito panašaus svorio daikto pakelti negalėjo. Po šio įvykio bute nesilanko ir neketina lankytis. Konflikto metu N. T. buvo ką tik sugrįžusi į namus ir su pūkiniu paltu (minkštas rūbas), todėl niekaip negalėjo N. T. padaryti sužalojimų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą (1 t., b. l. 146, 160, 168).

Nukentėjusioji N. T. parodė, kad viskas prasidėjo 2018 m. spalio 31 d., po 18.00 val., kai jai paskambino sūnus L. T. ir prašė grįžti namo, nes namuose yra M. Ž., kuri virtuvėje daro netvarką ir vadina visokiais žodžiais. Sūnus bijojo būti namuose, ji dirbo (darbovietė netoli namų), todėl pasakė sūnui kviesti policiją ir telefonu viską įrašinėti. Policija atvažiavo labai vėlai, gal valandos bėgyje, tada jai paskambino sūnus ir ji atėjo iš darbo į namus. Namuose rado netvarką, buvo atvykusios dvi policijos pareigūnės. Ji bijojo sūnų palikti namuose, todėl kartu išėjo į darbą, kur buvo iki 21.00 val. Po darbo su sūnumi grįžo į namus, apsirengusi buvo darbiniais rūbais ir juoda demisezonine striuke. Tik įėjus į butą, iš kambario išbėgusi M. Ž., pradėjo ją stumti į virtuvės pusę, ji sustojo ir pasakė M. Ž., kad jos neliestų, tada M. Ž. ją stūmė ir ji atsisėdo ant kėdės. Sūnui pasakė imti telefoną ir filmuoti. M. Ž. įsiutusi ją puolė ir rėkė, tada ji M. Ž. nustūmė nuo savęs ir bėgo link lauko durų, sūnui sakė užsidaryti kambaryje. Tada M. Ž. įstūmė ją į virtuvę, ji M. Ž. nustūmė nuo savęs, tuomet M. Ž. pasiėmė keptuvę, ji pasilenkė, kad paslėptų galvą, bet M. Ž. jai sudavė keptuve kelis smūgius (tiksliai negali pasakyti), po paskutinio smūgio pradėjo linkti keliai. Smūgiams pasibaigus atsisukusi pamatė, kad M. Ž. smūgiuoja sūnui, paties smūgio nematė, nes sūnus išsisukinėjo nuo smūgių. Nuo smūgių labai skaudėjo, sunku buvo judinti ranką. Tada ji iš M. Ž. atėmė keptuvę ir trenkė M. Ž. per žandą, sūnus M. Ž. pastūmė ir M. Ž. atsidūrė prieškambaryje. Ji pasiėmė keptuvę (įsidėjo į rankinę) ir su sūnumi išbėgo į lauką, bijojo grįžti namo. Kai kaimynė paskambino ir pasakė, kad jau iškviesta policija, sugrįžo atgal į namus ir lauke ant suoliuko laukė policijos. Patvirtina, kad keptuvė, kuria trenkė M. Ž. yra užfiksuota (1 t., b. l. 5, 114-117). M. Ž. sako, kad ji ta ranka negali pakelti puodelio, tačiau M. Ž. pakėlė batų dėžę ir išmetė į laiptinę, garsas buvo labai stiprus. Kaimynes (S., E. ir A.) sutiko grįžusi iš darbo laiptinėje. Kiek žino, policiją iškvietė S. ir E.. Konfliktai su M. Ž. vyksta ne pirmą kartą.

Nukentėjusioji N. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme (1 t., b. l. 1-2, 41-42). Nurodytas aplinkybes N. T. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (1 t., b. l. 47-61).

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad jis nei kaltinamosios, nei įvykio neatsimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 95-96) jis paaiškino, kad, kiek atsimena, atvažiavus prie laiptinės sėdėjo dvi moterys, įėjo į butą ir ten daugiau aiškinosi M.. Neatsimena pristatytos į PK moters būklės.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 31 d. dirbo ekipažo V1748 sudėtyje kartu su I. M. ir Ž. A.. Tikslaus laiko pasakyti negali, antroje dienos pusėje, gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konfliktuoja kaimynai. Atvykus į įvykio vietą laiptinėje pasitiko dvi kaimynės (šiuo metu negali nurodyti pavardžių), kurios pasakojo, kad girdi šūksnius, vyksta konfliktas. Laiptinės durys buvo pravertos, nepamena ar girdėjo šūksnius. Daug nebendravo, nuėjo į butą, kurio durys buvo uždarytos. Nepamena ar buvo laiptinėje išmėtytų daiktų, taip pat nepamena, kaip pateko į butą. Atsimena, kad bute buvo trys žmonės – dvi moterys ir nepilnametis. Kaip jam atrodo, N. T. pasakė, kad jai ir jos nepilnamečiui sūnui buvo trenkta keptuve į galvą. Ant nepilnamečio kaktos matėsi nubrozdinimas, bet nepamena ar matėsi sužalojimai ant N. T.. Neatsimena ar bendravo su M. Ž. ir ar ji ką nors sakė. Taip pat neprisimena ką pasakojo nepilnametis. Gali pasakyti, jog į policijos komisariatą išvežė moterį (M. Ž.), kuri buvo išgėrusi alkoholio ir galimai smurtavo prieš N. T. ir nepilnametį L. T. (1 t., b. l. 95-96).

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. 2018 m. spalio 31 d., po 21.00 val., išgirdo triukšmą, kažkas daužėsi, dužo. Išėjusi į laiptinę suprato, kad konfliktas vyksta pirmame aukšte pas N. T.. Tuo metu atsidarė buto durys ir išgirdo, kaip buvo išmesta batų dėžė. Išėjo kita kaimynė, grįžo dar viena kaimynė. Ji (liudytoja) perlipo per dėžę, nufilmavo. Tame bute mėtė daiktus, daužėsi, buvo keiksmai, riksmai. Kažkiek laiko pastovėjo ir iškvietė policiją, taip pat policiją iškvietė kaimynė iš antro aukšto. Tada ji paskambino N. T. (N. T. su sūnumi buvo išėję) ir pasakė, kad iškvietė policiją ir, kad N. T. turi grįžti namo. Jos nusileido į apačią laukti. Pas vaiką buvo didelis guzas, vaikas paaiškino kas įvyko. Ji matė, kad batų dėžę kaltinamoji abiem rankom ištrenkė į koridorių. Kaltinamoji buvo viena bute, daužėsi, išėjo kiti kaimynai. N. T. atsirado tada, kai ji iškvietė policiją, nes galvojo, kad N. T. su vaiku namuose, o jie buvo išbėgę iš namų. Vaiko guzą pastebėjo lauke, kai laukė policijos. N. T. parodė nugarą, ant kurios buvo guzas ir paraudę. Kaltinamoji pastoviai ieško priekabių, ji pati su kaltinamąja turėjo konfliktų. Viskas yra užfiksuota policijoje, rašė skundus. Tai ne pirmas atvejis. K. K. sugrįžęs sutvarkė išmėtytus daiktus.

Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 31 d., apie 21.00 val., būdama namuose išgirdo triukšmą apačioje. Išėjusi į laiptinę pamatė savo kaimyno K. K. draugę M. Ž. mėtančią daiktus iš buto į laiptinę. Lauke pamatė savo kaimynę N. T. su sūnumi L. T.. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 88).

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad 2018 m. spalio 31 d. įvykio nematė, nes buvo darbe. Grįžo po 21.00 val., jau po konflikto. Užėjęs į laiptinę matė išmėtytus daiktus, kuriuos įnešė atgal į vidų ir pamatė, kad M. Ž. buvo sumušta (guzas kaktoje). Pasakė jai eiti į vidų, nes policija išveš išgėrusią. Žino, kad M. Ž. susimušė su seserimi N. T.. Su M. Ž. bendravo po įvykio, kuo sesuo trenkė M. Ž., nežino. Iki įvykio santykiai su seserimi buvo normalūs, kol ji neleido M. Ž. lankytis. Sesuo kišdavosi į jų reikalus, nors prašė jos nesikišti. Batų dėžė buvo nelengva (ne mažiau 10 kg). M. Ž. sakė, kad sesuo išmetė dėžę, o sesuo sako, kad M. Ž.. Jis įnešė dėžę atgal į butą.

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 5 metus susitikinėja su M. Ž., su kuria gyvena tai M. Ž. namuose, tai jo namuose. M. Ž. turi raktus nuo jo namų. Sesuo N. T. su M. Ž. nesutaria. Apie 2018 m. spalio 31 d. įvykį beveik nieko nežino, nes dirbo. Grįžęs namo rado į laiptinę išstumtą batų dėžę, išmestus rūbus, taip pat neblaivią M. Ž. buto prieškambaryje, kuriai po akimi buvo kraujosruva. Lauke prie laiptinės ant suoliuko matė savo seserį N. T. su L. T.. Su seserimi nekalbėjo, jam rūpėjo M. Ž.. Atvykę policijos pareigūnai išvežė M. Ž.. Po 2018 m. spalio 31 d. įvykio M. Ž. nesilanko jo namuose ir buvo vieną kartą kviesta policija į jo namus, kuomet jis išmetė televizorių ir kelis baldus, o tai nepatiko jo seseriai (1 t., b. l. 100).

Specialistė R. G. teismo posėdyje patvirtino N. T. atliktos apžiūros išvadą ir paaiškino, kad apžiūrą atliko pagal suformuluotą užduotį. Negali pasakyti su kuriuo daiktu ir kuria daikto dalimi buvo trenkta, nes nubrozdinimas minimalus. Sužalojimą nustatė pagal tai, ką rado fiziškai, anatomiškai ant žmogaus kūno. Vertino tai, ką matė. Dėl pūkinės striukės gali pasakyti, jog ekspertai analizuoja kūną ir fiksuoja, paklausia žmogų, kaip buvo apsirengęs. Jeigu būtų ne per drabužius suduota, tai smūgiai būtų užsifiksavę ant kūno paviršiaus. Skirtingi būtų sužalojimai dėl apsirengimo.

Liudytojas L. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2018 m. spalio 31 d. namuose buvo vienas. Apie 18.00 val. atėjo M. Ž. ir pradėjo rėkauti, kažką murmėjo, kalbėjo rusiškai, jis nieko nesuprato. Po kiek laiko išėjusi iš kambario pradėjo belstis į sieną, viską išvertė iš šaldytuvo, įjungė orkaitę, paliko įjungtas dujas, išvertė po stalu buvusį bulvių maišą, nuvertė pakabintus peilius, ir prieidama prie durų vis rėkė. Jis įjungė telefoną, kad įrašytų, paskambino mamai N. T., kad ateitų į namus. Mama ateiti negalėjo, nes dirbo, patarė paskambinti policijai. Policija atvažiavo gal po valandos, mama atsiprašė iš darbo ir sugrįžo į namus. Policija M. Ž. išprašė iš buto. Kai policija išvažiavo jis kartu su mama ėjo į darbą, nes nenorėjo likti vienas namuose. Po darbo su mama kartu grįžo į namus. M. Ž. išlindo iš K. K. kambario, pradėjo stumdyti ir rėkti ant jo mamos. M. Ž. pastūmė mamą, pradėjo kažką rusiškai rėkti. Kai M. Ž. priėjo prie mamos, mama M. Ž. nustūmė ir pradėjo bėgti link durų, tačiau mama niekaip nesugebėjo durų atidaryti, viskas vyko koridoriuje prie išėjimo durų. M. Ž. iš virtuvės išbėgo su keptuve pradėjo bėgti link mamos ir keptuve trenkė mamai vieną ar du kartus į nugarą, labiau prie kaklo. Kai M. Ž. bandė pataikyti keptuve mamai, jam pataikė į kaktą. Jis tuo metu stovėjo M. Ž. už nugaros ir M. Ž. bandydama trenkti mamai, atbulai mojuodama keptuve jam pataikė į galvą. M. Ž. pirma pataikė mamai su keptuve, po to jam. M. Ž., laikydama kairėje rankoje keptuvę, užsimojo link peties ir trenkė. Smūgiai buvo greiti. Mama buvo apsirengusi su juoda žiemine striuke. Jis, priėjęs prie M. Ž., nustūmė ją nuo mamos, atsirakino duris ir išėjo į lauką. Kaimynai iškvietė policiją, nes M. Ž. pradėjo mėtyti į laiptinę rūbus. Kai jis su mama grįžo į namus, kaimynai pykosi su M. Ž., K. K. grįžo iš darbo, surinko išmėtytus daiktus ir nuėjo su M. Ž. į kambarį. M. Ž. labai agresyviai elgėsi, todėl mano, kad buvo išgėrusi, nes išgėręs žmogus yra nemąstantis, agresyvus (1 t., b. l. 83-86).

Iš 2018 m. spalio 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad iš N. T. buvo paimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta - butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 1-5).

Prokuroro Manto Januškevičiaus 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-52322-18 dalyje dėl smurto prieš nepilnametį L. T., nes M. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 24-25).

Įvykio registracijos kortelėje nurodoma, kad privatus fizinis asmuo (nurodomas telefono numeris) 2018 m. spalio 31 d. 21.14 val. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaimynas iš savo buto į laiptinę mėto daiktus (1 t., b. l. 29).

Iš R. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė kaimynė (nurodomas telefono Nr.), smurtą patyrė asmenys – L. T. ir N. T.. Nubrozdinimas tik L. T., jis yra šoko būsenos, matosi didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – M. Ž., kuriai matosi guzas virš kairės akies. Vietoje gauti paaiškinimai – atvykus į įvykio vietą pasitiko N. T. ir L. T., kurie paaiškino, jog brolio K. K. draugė M. Ž. juos užpuolė su keptuve ir trenkė L. T. į galvą (akivaizdžiai matėsi ant kaktos guzas) nuo GMP atsisakė. Prieš N. T. M. Ž. taip pat naudojo smurtą – puolė keptuve ir daužė N. T.. Tada N. T. atėmė keptuvę ir M. Ž. trenkė į galvą. Aplinka netvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant grindų sumesta krūva skudurų ir indų šukės. Virtuvėje orkaitės durelės praviros, orkaitėje matyti dvi keptuvės (1 t. 30-36).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog buvo apžiūrėti L. T. pateikti garso įrašai (1 t. b. l. 173). Visuose 12-oje garso įrašų girdėti moters balsas, kalba nerišli, keikiasi necenzūriniais žodžiais, daug kartojasi, ne visi žodžiai yra aiškūs, moters balsas tai aukštėja, tai žemėja, kartais rėkia. Iš moters kalbos panašu, kad ji neblaivi, jos kalba neturi prasmės - girdisi įžeidimai, žeminimai. Tarp necenzūrinių žodžių ji kelis kartus pakartoja, kad ji yra „K.“ (manoma, kad kalba apie K. K.) žmona, kad jis yra jos ir mašina yra jos. Garso įrašuose girdėti kaip kažkas kartas nuo karto trinkteli, tačiau identifikuoti kas tai iš garso yra, nėra galimybės (1 t., b. l. 44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3919/2018 (01) nurodoma, kad remiantis 2018 m. lapkričio 5 d. N. T. ir medicinos dokumentų apžiūra, nustatyta, kad N. T. padaryta odos nubrozdinimas nugaros dešinėje, kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu, prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3920/2018 (01) nurodoma, kad remiantis 2018 m. lapkričio 5 d. L. T. ir medicinos dokumentų apžiūra, nustatyta, kad L. T. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti du vaizdo įrašai pateikti E. L., kuriuose girdisi moteriški balsai, keiksmažodžiai, pokalbis su atvykusiu policijos pareigūnu (1 t., b. l. 89-92).

Specialisto paaiškinimų protokolas patvirtina, kad nugaros nubrozdinimo galimybė suduodant keptuve per pūkinę striuke pridengtą nugarą neatmetama (1 t., b. l. 104).

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2018 m. spalio 31 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti ir pateikti du skambučiai (1 t., b. l. 111), susiję su įvykiu dėl (duomenys neskelbtini) (nurodomi telefono Nr.), kuriais buvo prašoma iškviesti policiją, nes kaimynas su neadekvačia moteriške mėto daiktus iš buto į laiptinę. Kitame pranešime nurodoma, kad kaimynai laužo savo buto duris, ten brolis su kažkokia moteriške įsikėlė pas seserį gyventi ir tarp jų dabar vyksta karas, spintelė išmesta į laiptinę. Sesuo su vaiku išbėgo, nes vaikui nesaugu (1 t., b. l. 109-110, 111).

Apžiūros protokolu apžiūrėta keptuvė, kuri buvo paimta iš įvykio vietos - buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad keptuvės skersmuo 27,2 cm, viršutinės briaunos storis – 8,7 cm, rankenos ilgis apie 21 cm, . Keptuvės išorinis dugnas išraižytas smulkių trijų sluoksnių grioveliais. Po apžiūros keptuvė grąžinta N. T. (1 t., b. l. 112-117, 123).

Asmens patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad M. Ž. 2018 m. spalio 31 d. 22.11 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas (1 t., b. l. 137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4002/2018 (01) nurodoma, kad remiantis 2018 m. lapkričio 6 d. M. Ž. apžiūros duomenimis, nustatyta, kad M. Ž. padaryta poodinės kraujosruvos veido srityje su linijiniu nubrozdinimu kaktos-antakio srityje (prieš 5-8 paras iki apžiūros) ir kairėje blauzdoje (prieš 5-8 paras iki apžiūros), odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje (6-11 parų iki apžiūros) ir kairėje blauzdoje (prieš 5-8 paras iki apžiūros), kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 155).

Iš 2019-03-08 ir 2019-02-21 M. Ž. medicininių dokumentų matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. ji buvo operuota dėl kairio žastikaulio distalinio galo lūžio. Pooperacinė eiga sklandi, taikyta reabilitacija. Rekomenduota konsultacijai po 1 metų dėl konstrukcijų pašalinimo. Judesiai kiek riboti, kontraktūra. Jutimai, motorika ir kraujotaka nesutrikę, lūžis sugijęs (1 t., b. l. 163-164).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog M. Ž. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. spalio 31 d., apie 21.05 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, konflikto metu tyčia, sudavė ne mažiau du smūgius rankoje laikoma keptuve į nugarą N. T. ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. T. sveikatą.

Kaltinamoji M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad į butą atėjo apie 19.00 val., laukdama draugo K. K. tvarkė butą, gėrė alų, žiūrėjo televizorių. Apie 21.00 val. grįžusi N. T. pradėjo konfliktą, įvyko susistumdymas, N. T. jai trenkė į veidą ir spardė, po ko N. T. nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Ji priėjusi prie N. T. durų keiksmažodžiais paaiškino ką apie N. T. mano K. K., po ko nuėjo į vonią užsidėti kompresą ant guzo. Jai išėjus iš vonios durys į laiptinę buvo atviros, buvo supykusi, todėl pradėjo pasitaikiusius daiktus mėtyti į laiptinę. Konflikto niekas nematė, nieko nebuvo bendrame koridoriuje, L. T. pamelavo, kad ji sudavė keptuve. Dėl praeitais metais turėtos operacijos, kaire ranka negalėjo pakelti net puodelio. Tačiau tokius kaltinamosios M. Ž. teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. Ž. kaltė įrodyta nukentėjusiosios N. T. pareiškimu ir parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų L. T., E. L. parodymais, tarnybiniais pranešimais, garso įrašais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei specialisto paaiškinimais. M. Ž. parodymai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Visų pirma M. Ž. nurodė, kad į butą atėjo apie 19.00 val., tvarkė namus, gėrė alų ir žiūrėjo televizorių iki 21.00 val. kol grįžo N. T., tačiau teismas tokiais kaltinamosios paaiškinimais netiki ir vadovaujasi liudytojo L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei nukentėjusiosios N. T. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad M. Ž. po 18.00 val. atėjus į butą elgėsi agresyviai – vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, žemino, daužė daiktus virtuvėje. Dėl to N. T. paskambino sūnus L. T., kuris tuo metu buvo savo kambaryje ir N. T. paprašius padarė garso įrašus telefonu, bei paskambino policijai. Atvykus policijai N. T. atėjo iš darbo, M. Ž. buvo išprašyta iš buto, o N. T. kartu su sūnumi L. T. grįžo į darbą, kur kartu buvo iki 21.00 val., kol N. T. baigėsi darbas. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina L. T. daryti garso įrašai. Po to kaltinamoji nurodė, kad apie 21.00 val. grįžusi N. T. pradėjo konfliktą, kurio metu įvyko susistumdymas, ji N. T. nemušė, tik pastūmė, N. T. jai sudavė į veidą ir spardė. Konflikto niekas nematė, keptuve nei L. T., nei N. T. nesudavė, nes dėl silpnos kairės rankos negali nulaikyti puodelio. Nukentėjusiosios N. T. ir liudytojo L. T. parodymus atitinka ir specialisto išvados, kad L. T. ir N. T. nustatyti sužalojimai: L. T. poodinė kraujosruva kaktoje ir N. T. odos nubrozdinimas nugaros dešinėje, padaryti tuo pačiu metu, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Analizuojant specialisto išvadas, L. T. sužalojimą užfiksuotą fotonuotraukoje (1 t., b. l. 33), bei N. T. ir L. T. parodymus, matyti, kad L. T. sužalojimas yra kaktos kairėje pusėje, o N. T. sužalojimas yra dešinėje pusėje, t. y. atitinka būtent liudytojo L. T. ir nukentėjusiosios N. T. nurodytas aplinkybes, kad N. T., būnant nusisukusiai nuo M. Ž., pasilenkusiai prie išėjimo durų, o L. T. stovint M. Ž. už nugaros, M. Ž. iš kairės į dešinę keptuve trankė N. T. į nugarą, o stovinčiam už nugaros L. T., užsimojusi trenkti keptuve N. T., netyčia pataikė į kaktą. Šią aplinkybę patvirtina ir prokuroro nutarimas, kuriuo M. Ž. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl L. T. sužalojimo. M. Ž. nurodo, kad kaire ranka smogti negalėjo, nes po kairės rankos lūžio ir operacijos, kaire ranka negalėjo nulaikyti net puodelio, paneigia liudytojos E. L. parodymai, bei medicinos dokumentai. Liudytoja E. L. nurodė, kad dėl didelio triukšmo išėjo į laiptinę, išėjusi į laiptinę girdėjo, kaip buvo išmesta dėžė, matė, kaip M. Ž. mėtė daiktus iš buto. Iškvietė policiją ir po to sutiko nukentėjusiąją N. T. su sūnumi L. T. lauke, kur pasiliko laukti policijos. Aplinkybę, kad batų dėžė buvo išmesta į koridorių, patvirtino ir liudytojas K. K., kurio teigimu dėžė svėrė ne mažiau, kaip 10 kg. Taigi tokią dėžę viena ranka stipriai išstumti ar su triukšmu išmesti neįmanoma, todėl akivaizdu, kad M. Ž. valdė abi rankas. Be to, po kairės rankos operacijos buvo praėję kiek daugiau nei 8 mėnesiai, o praėjus metams po operacijos bei 2019-02-21 ir 2019-03-08 lankantis pas specialistus nustatyta, jog po operacinė eiga sklandi, ranka sugijusi, judesiai kiek riboti, motorika ir kraujotaka nesutrikusi, lūžis sugijęs. Liudytojas L. T. nurodė, kad matė, kaip M. Ž. sudavė keptuve nukentėjusiajai N. T. vieną ar du smūgius, nukentėjusioji N. T. negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau dėl to jų parodymai netampa neteisingais ar nepatikimais, nes šiuo atveju nėra svarbu tikslus smūgių skaičius, svarbu tai, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje kaltinamosios M. Ž. veiksmai buvo sąmoningai nukreipti į nukentėjusiąją ir nusikalstamą veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Specialistų paaiškinimai patvirtina, kad neatmetama galimybė tokiam sužalojimui atsirasti dėvint striukę, nes sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu, kas šiuo atveju atitinka keptuvės briauną. Kaltinamosios M. Ž. parodymai, kuriais ji neigia savo kaltę yra nenuoseklūs, nelogiški ir nepatikimi, prieštarauja nukentėjusiosios N. T., liudytojų L. T., E. L. ir K. K. parodymas bei kitiems bylos duomenims, todėl teismas jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad M. Ž. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamosios M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Skirdamas bausmę M. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta žala, kuri nėra atlyginta, buvo veikiama esant didelei agresijai, kurią matė ir nepilnametis asmuo), į kaltinamosios asmenybę (daugiau nei metus laiko nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog atėjusi į savo draugo namus, viena vartojo alkoholį, jai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai nustatyti draudimai ir įpareigojimai, kurie darytų teigiamą įtaką jos elgesiui.

Ikiteisminio tyrimo M. Ž. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. spalio 31 d. 22.12 val. iki 2018 m. lapkričio 1 d. 13.50 val. (vieną dieną), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 142, 151).

M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 75,45 Eur turtinės žalos, t. y. dėl nukentėjusiosios N. T. gydymo išlaidų, kurios sudaro – 20,08 Eur, ir L. T. gydymo išlaidų, kurios sudaro – 55,37 Eur, atlyginimo (1 t., b. l. 126-128). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (1 t., b. l. 190-192).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 3 dalie 1 punkte nustatyta, kad civilinis ieškinys yra atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. dalyje dėl nukentėjusiosios N. T. 20,08 Eur gydymo išlaidų, kadangi yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių M. Ž. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl L. T. 55,37 Eur gydymo išlaidų atmestinas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl smurto prieš nepilnametį L. T. panaudojimo, kadangi M. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 24-25), t. y. buvo nustatyta, kad ji sudavė keptuve L. T. netyčia, nesiekdama jo sužeisti ar sukelti fizinį skausmą. Tuo tarpu šioje byloje jai taikoma baudžiamoji atsakomybė už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, todėl civilinis ieškinys dėl L. T. 55,37 Eur gydymo išlaidų negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nukentėjusioji N. T. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), nebendrauti su N. T. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 31 d. 22.12 val. iki 2018 m. lapkričio 1 d. 13.50 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Ž. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 20,08 Eur (dvidešimt eurų 08 ct) žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti M. Ž., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis paskirtų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas