Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1139-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-10
Bylos Nr.
2S-1139-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Ozantis“
Ieškovas
UAB „Pergamas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1139-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ozantis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pergamas“ ieškinį atsakovui UAB „Ozantis“ dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Pergamas“ 2009-04-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ozantis“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutartys laikytinos preliminariomis sutartimis, nes parduotuvės plotas prekybos ir pramogų centre OZAS nėra suformuotas, nėra suformuotas nuomos sutarties dalykas, parduotuvės plotas apibrėžtas apytikriai, ieškovas nėra sumokėjęs nei vienos nuomos mokesčio įmokos ar atlikęs kitų mokėjimų pagal sutartis, tiksli prekybos centro atidarymo diena nenumatyta. Sutartys nutrauktinos dėl ieškovo sumažėjusios mažmeninės prekybos, įsiskolinimų kreditoriams, dėl to, kad ieškovas būtų nepajėgus sumokėti nuomos mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ozantis“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą vykdyti UAB „Pergamas“ ir UAB „Ozantis“ 2006-10-11, 2006-11-02 ir 2006-11-13 sudarytas nuomos sutartis dėl patalpų nuomos Prekybos ir pramogų centre Ozas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ieškovas siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors teismas nėra išsprendęs ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškovas visą ginčo nagrinėjimo laiką siekia nevykdyti nuomos sutarčių. Atsakovas yra pastatęs prekybos centrą, kuris 2009 m. rugpjūčio mėnesį bus atidaromas, todėl iki tol ieškovas privalo įrengti prekybos patalpas ir būti pasirengęs vykdyti veiklą, tačiau, pradėdamas nepagrįstą bylą, ieškovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl, atsisakius vykdyti nuomos sutartis, atsakovas patirs nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais apie galimus patirti nuostolius, nepagrįstas konkrečiais paskaičiavimais, teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovo teiginius. Atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nėra susijęs su aplinkybėmis, galinčiomis apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra galimas tik CPK 147 straipsnyje numatytais atvejais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ozantis“ prašo nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „Pergamas“ vykdyti tarp UAB „Pergamas“ ir UAB „Ozantis“ 2006-10-11, 2006-11-02 ir 2006-11-13 sudarytas nuomos sutartis dėl patalpų nuomos Prekybos ir pramogų centre Ozas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad teismas išsamiai neįvertino ieškovo reikalavimų, atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui turinio, neatsižvelgė į taikytinų teisės aktų, kuriais yra grindžiamas ieškinys, nuostatas. Teismas taip pat neįvertino to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui suteikiama teisė nevykdyti nuomos sutarčių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors teismas nėra išsprendęs šalių ginčo. Ieškovas, prašydamas nutraukti nuomos sutartis iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, vienašališkai atsisako vykdyti šias sutartis, kas suponuoja akivaizdžią grėsmę, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nuomos sutartys bus nevykdomos, o teismui, priėmus atsakovui palankų sprendimą, jis neturės jokių teisinių priemonių užtikrinti nuomos sutarčių vykdymo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutartys yra galiojančios, nenuginčytos ir nepanaikintos, todėl abi šalys privalo jas sąžiningai vykdyti. Teismui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negaus jokių mokėjimų pagal nuomos sutartis ir neturės jokių priemonių, kurios leistų užtikrinti šių įmokų sumokėjimą atmetus ieškinį, taip pat atsakovui palankaus sprendimo atveju procesinė ginčo baigtis neatitiks atsakovo teisėtų lūkesčių. Atsakovas yra įvykdęs savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, todėl pagrįstai siekia užtikrinti, kad ir ieškovas vykdytų savo įsipareigojimus. Netenkinus ieškinio ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vien tiesioginiai atsakovo nuostoliai apimtų negautus mokėjimus pagal nuomos sutartis, kurie sudarytų 545929 Lt per vienerius nuomos laikotarpio metus. Nuomos sutartyse aiškiai nurodyta nuomos mokesčio suma, kuri yra pakankamas atsakovo galimų nuostolių dydžio įrodymas. Teismo motyvas, jog atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo motyvuoti ir pagrįsti įrodymais, nevisiškai atitinka teismų poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pagrindas taikyti šias priemones gali būti tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio prielaidos, o tuo tarpu dėl ieškovo neveikimo ir galimų atsakovo nuostolių tiesioginis ryšys yra akivaizdus ir be papildomų įrodymų. Teismo pasiūlymas pasinaudoti CPK 147 straipsnio nuostata negalimas, kadangi ieškovas nepareiškė jokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl nuomos sutarčių nutraukimo (b.l. 6-12). Ieškovas prašymo užtikrinti pareikštą ieškinį nepateikė. Tuo tarpu atsakovas, nors priešieškinio ir nereiškė, tačiau, manydamas, kad ieškovas siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą vykdyti UAB „Pergamas“ ir UAB „Ozantis“ 2006-10-11, 2006-11-02 ir 2006-11-13 sudarytas nuomos sutartis dėl patalpų nuomos Prekybos ir pramogų centre Ozas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais apie galimus patirti nuostolius, taip pat nepagrįstas konkrečiais paskaičiavimais, teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovo teiginius, o taip pat prašymas nėra susijęs su aplinkybėmis, galinčiomis apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas neišsamiai įvertino ieškovo reikalavimų ir atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, neatsižvelgė į taikytinų teisės aktų, kuriais yra grindžiamas ieškinys, nuostatas, suteikė ieškovui teisę nevykdyti nuomos sutarčių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors tarp šalių sudarytos nuomos sutartys yra galiojančios, nenuginčytos ir nepanaikintos. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negaus jokių mokėjimų pagal nuomos sutartis ir neturės jokių priemonių, kurios leistų užtikrinti šių įmokų sumokėjimą atmetus ieškinį, o atsakovui palankaus sprendimo atveju procesinė ginčo baigtis neatitiks atsakovo teisėtų lūkesčių ir vien tiesioginiai atsakovo nuostoliai apimtų negautus mokėjimus pagal nuomos sutartis, kurie sudarytų 545929 Lt per vienerius nuomos laikotarpio metus. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad nuomos sutartyse aiškiai nurodyta nuomos mokesčio suma yra pakankamas atsakovo galimų nuostolių dydžio įrodymas. Teisėjų kolegija apelianto atskirojo skundo argumentus atmeta, kadangi vien nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, neesant kitų konstatuotų aplinkybių. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrįstas jokiais neabejotinais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas yra įvykdęs savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, o jo tiesioginiai nuostoliai apimtų negautus mokėjimus pagal nuomos sutartis per vienerius nuomos laikotarpio metus. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės tikimybę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negaus jokių mokėjimų pagal nuomos sutartis ir neturės jokių priemonių, kurios leistų užtikrinti šių įmokų sumokėjimą atmetus ieškinį, taip pat atsakovui palankaus sprendimo atveju procesinė ginčo baigtis neatitiks atsakovo teisėtų lūkesčių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra tinkamai parengęs nuomai patalpas. Be to UAB „Pergamas“ ieškinio padavimas neužkerta kelio atsakovui naudoti tas patalpas pagal paskirtį, išnuomoti jas kitiems asmenims, nes ieškovo kreipimasis į teismą dėl nuomos sutarčių nutraukimo yra akivaizdi ieškovo tikrųjų ketinimų išraiška. Tuo tarpu atsakovas, nereikšdamas savarankiško reikalavimo nagrinėjamoje byloje, siekia išankstinio ginčo išsprendimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąskaita, nors tokia pozicija prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.

Be to apeliantas skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pavyzdžiui dėl CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų ir pasekmių. Tokie apelianto motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu ir bus analizuojami, tiriami ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bei priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami. Pažymėtina, jog atsakovas, prašydamas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai siekia pasekmių, kurias gali sukelti tik būsimas teismo sprendimas. Tačiau taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti sprendžiami ieškinio (priešieškinio) reikalavimai ir jos negali sukelti daugiau pasekmių nei galimas būsimas teismo sprendimas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje priešinio reikalavimo nepareiškė, todėl teismas, atmesdamas atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui pranašumo prieš atsakovą nesuteikė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo pasiūlymas pasinaudoti CPK 147 straipsnio nuostata negalimas, kadangi ieškovas nepareiškė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, tuo tarpu teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kurių atsakovas ar ieškovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą. Tačiau toks teismo argumentacijos netikslumas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi nutartyje yra įvardinti esminiai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo argumentai ir motyvai, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.), kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos iš esmės pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski