Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. F. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad sudavė nukentėjusiajam E. G. smūgius, bet ne dėl to, kad norėjo išreikalauti D. K. pinigus iš E., o dėl to, kad E. važiuodamas atgal jo vos nepartrenkė automobiliu. Nukentėjusysis E. G. yra jo kaimynas, jie pažįstami nemažai metų. Iki šio įvykio tarp jų jokių konfliktų nebuvo. D. K. taip pat yra jo kaimynas. Jis jam 2012 m. vasaros pabaigoje papasakojo, kad vasaros pradžioje jis E. paskolino 4000 Lt. D. minėjo, kad E. žadėjo skolą grąžinti po poros mėnesių ir su procentais, tačiau praėjus sutartam terminui E. skolos negrąžino, žadėjo ją atiduoti kiek vėliau. Tuo pokalbis su D. tą kartą ir baigėsi. Po kurio laiko, tikslios datos atsiminti negali, buvo susitikęs su D. ir jis pasakė, kad E. vis dar nėra grąžinęs pinigų. D. paprašė jo pagalbos, norėjo, kad jis su E. pakalbėtų, kaip nors jį paveiktų, kad jis greičiau atiduotų D. skolą. Tuo metu, kiek žino E. nuo D. slapstėsi, vengė su juo susitikti, nekėlė telefono ragelio. 2012-12-30 vakare jie su D. išėjo į lauką prie laiptinės parūkyti. Pamatę prie namų stovintį E. automobilį, suprato, kad namuose yra E.. Jie nuėjo pas jį į namus, tačiau buto durų niekas neatidarė. Tada paskambino jam telefonu, tačiau E. telefono ragelio nekėlė, todėl nusprendė jo palaukti D. automobilyje, atrodo, (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jie su D. pastebėjo, kad iš namų išėjo E., kuris įsėdo į savo automobilį VOLVO. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie E. automobilio ir atsistojo už jo, tačiau E., kuris jį tikrai turėjo matyti, važiuodamas atbulas, partrenkė jį automobilio galu. Buvo slidu, E. G. jį tiesiog numušė nuo kojų, jis suklupo ant kelio. Jam koją skaudėjo, bet stipriai sužalotas nebuvo. Jis atsistojo, o E. G. tuo metu sėdėjo automobilyje. D. K. buvo savo automobilyje. Jis priėjo prie E. G. automobilio ir paprašė, kad jis išliptų. E. G. išlipo. Kai E. išlipo iš mašinos, D. K. ėjo link jų. Jis E. tuo metu paklausė, ar jis aklas, kad jį numušė su mašina. Nežino, ar D. girdėjo jų pokalbį. Po to, kadangi jį tas numušimas automobiliu išvedė iš pusiausvyros, jis kairės rankos kumščiu sudavė E. du smūgius. D. pribėgo ir pradėjo juos skirti. Tuo metu, kai smūgiavo E. nieko nesakė, tik po to, kai sudavė smūgius, nueidamas pasakė, kad nepamirštų pinigų grąžinti D.. Po smūgių E. nenukrito, o tik susmuko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad D. K. pažįsta nuo vaikystės, tai kaimynas. V. F. taip pat kaimynas. Nei su D. K., nei su V. F. iki šio įvykio jokių konfliktų nėra buvę. 2012 m. liepos mėn., tikslios datos pasakyti negali, jis iš D. pasiskolino 3000 Lt. Jie sutarė, kad pinigus grąžins po mėnesio, bet sutartu laiku pinigų grąžinti negalėjo, todėl sutarė, kad skolą grąžins vėliau, kai gaus atlyginimą. 2012 m. gruodžio 30 d. apie 18.00 val. išėjo iš namų, kadangi ruošėsi važiuoti pas draugus. Eidamas link savo automobilio, kuris stovėjo ne prie jo namo laiptinės, o kiek toliau, aikštelėje, prie parduotuvės, pastebėjo, kad šiek tiek atokiau nuo jo automobilio stovi D. mašina. Jis priėjo prie savo automobilio VOLVO, atsisėdo ir, kai jau ruošėsi važiuoti, pastebėjo, kad prie automobilio priėjo V., kuris pareikalavo, kad jis išliptų iš automobilio. Vos tik jis spėjo išlipti iš automobilio, V. paklausė, kur pinigai ir iš karto buvo pirmas smūgis. Jis pasakė, kad gaus algą sumokės, vėl buvo smūgis, V. trenkė jam kairės rankos kumščiu į dešinį skruostą, tada sekė gal dar 2-3 smūgiai į dešinės pusės skruostą. Po ketvirto smūgio jis pritūpė. V. apsisuko ir nuėjo į viršų, namų link. Kai V. jam smūgiavo, pastebėjo, kad D. buvo užsimojęs ranka į juosmens sritį, tačiau, ar sudavė, pasakyti negali, nes nejuto jokio skausmo. Po V. smūgių jam iš nosies bėgo kraujas, D. jam dar padavė suglamžytą lapą popieriaus, kad galėtų apsivalyti, kadangi servetėlės jis, matyt, neturėjo. Po to pasakė „matai, kaip būna“ ir atsisėdęs į savo automobilį, nuvažiavo. Konflikto metu jam buvo sulaužytas dešinės pusės žandikaulis, nosis. Jis apie savaitę gydėsi Žalgirio ligoninėje, jam buvo atlikta operacija. Po to dar gana ilgai teko tęsti gydymą namuose. Nukentėjusysis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad jo transporto priemonė nebuvo užvesta, jis iš vietos nepajudėjo, daugiausia, ką galėjo padaryti, tai įjungti bėgį. Kaltinamojo teiginys, kad važiuodamas atbulas jį užkliudė ir partrenkė automobilio galu, netiesa. Jis tik spėjo atsisėsti į automobilį, o V. jau buvo šalia. Jis pasakė, kad liptų iš automobilio. Jis išlipo, tada buvo frazė, kur pinigai ar kada pinigai ir pasipylė smūgiai. Jis pasiskolino iš D. 3000 Lt, turėjo grąžinti 4000 Lt. Skolos jis neneigia. Kai V. priėjo prie automobilio, suprato, kad tai dėl pinigų. Įvykio metu buvo sulaužyta nosis, lūžęs žandikaulis, sukabinti kabėmis žandikaulio nebuvo galima, teko operuoti, buvo įdėta titaninė plokštelė. Paskui buvo dar viena operacija, kurios metu buvo atstatyti nosies kaulai. Ligoninėje buvo apie 10 dienų, nedarbingumo lapelį turėjo du su puse mėnesio, bet paskui, kadangi darbe daug dulkių, o jam reikėjo saugotis infekcijų, teko išeiti iš darbo, todėl byloje pareiškė 15 000 Lt ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala – tai išlaidos vaistams, kelionėms į gydymo įstaigas ir atgal, negautos pajamos. Kadangi jam buvo įdėta titaninė plokštelė, jam kyla daug sunkumų, jeigu nori skristi lėktuvu, jis privalo pateikti notaro patvirtintus dokumentus apie tai, jog jam yra atlikta operacija, kurios metu įdėta plokštelė. Tai pasekmės visam gyvenimui. Po operacijos liko liekamųjų reiškinių – gauburėlis ant nosies, bet jis netrukdo, sukandimo tokio paties neįmanoma padaryti. Po žandikaulio operacijos iš pradžių negalėjo nieko kramtyti, nes žandikaulio raumenys atrofavosi, ligoninėje vartojo tik skysčius, paskui dar porą savaičių tik trintus produktus, su laiku raumenys atsistatė, bet labai kietų daiktų kramtyti negali iki šiol. Būna, kad pasiskolina pinigų, azartinių lošimų nežaidžia, nors kazino yra buvęs. Pinigus skolinosi gal telefonui ar lietiems ratlankiams. Paskui juos būtų perpardavęs, užsidirbęs kiek pinigų.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja O. G. (nukentėjusiojo motina) paaiškino, kad E. G. yra jos sūnus. 2012 m. gruodžio 30 d. apie 18.00 val. jis išvažiavo pas draugus pasitarti dėl Naujųjų metų šventimo. Sūnus nežadėjo ilgai užtrukti, todėl, kai jis ilgokai negrįžo, ji jam paskambino, tačiau sūnus neatsakė. Po kurio laiko gavo iš sūnaus žinutę, kad jis Žalgirio ligoninėje ir prašė, kad atvežtų jam rūbus, kadangi jam sulaužytas žandikaulis. Ji nuvažiavo į ligoninę. Sūnus buvo sumuštas, sutinęs, sunkiai galėjo kalbėti, todėl ji tąkart jo nieko ir neklausinėjo. 2012-12-31 d., kadangi sūnui buvo padaryti nosies kaulų bei apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžiai, jis buvo operuotas. 2013 m. sausio 6 d. į namus atėjo D. K.. Jie su E. seniai draugavo. Jis pasidomėjo, ar ji nežino, kur dingęs E.. Ji pasidomėjo, kodėl jis to klausia. Tada D. paklausė, ar ji žino, kad E. turi skolų įvairiems žmonėms. Ji paklausė, ar jis yra ir jam skolingas, D. pasakė, kad ne. Tuo pokalbis ir baigėsi. Po to ji paskambino sūnui ir paklausė, ką tokie D. pasakymai reiškia. Sūnus atsakė, kad D. su V. jį sumušė, tačiau kodėl jie taip pasielgė ir kuris jį konkrečiai mušė, sūnus nekonkretizavo, o ji labai ir nesidomėjo. Neseniai pas juos į namus buvo atėjęs V., kuris norėjo su sūnumi pasikalbėti dėl susitaikymo. Sūnus pasakė, kad pagalvos. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino, sūnus nepasakojo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas D. K. paaiškino, kad E. G. yra jo kaimynas. V. F. - draugas. 2012-06-10 jis paskolino E. G. 4000 Lt. Jis tiek pinigų neturėjo, bet po mėnesio jis žadėjo grąžinti, todėl jis paėmė paskolą. Sutartu laiku E. skolos negrąžino, sakė, kad palauktų dar savaitę, tada grąžins daugiau, t.y. 5000 Lt. E. pats pasakė, kad grąžins daugiau negu pasiskolino, kad už kiekvieną pavėluotą dieną pridės po 300 Lt. E. visada žadėjo, kad pinigus grąžins, kad gal pasiskolins iš mamos arba kai gaus atlyginimą. Jeigu jis jam skambindavo, E. nekeldavo ragelio arba telefonas būdavo išjungtas, buto neatidarydavo, į SMS žinutes kartais atsakydavo rašydamas, kad vėliau parašys ar paskambins, bet taip skambučio jis ir nesulaukdavo. 2012 m. rudenį jis apie tai papasakojo V. F. (kadangi V. su E. draugavo) ir paprašė, kad jis su juo pakalbėtų. Tikėjosi, kad galbūt V. pavyks įkalbėti E. jam greičiau grąžinti skolą. 2012-12-30 jis susitiko su V., kuris vaikščiojo lauke su vaiku ir žmona. Tuo metu jie pamatė kieme stovintį E. automobilį, todėl pagalvojo, kad E. bus namuose ir gali bet kada išeiti iš namų, todėl su V. nusprendė E. palaukti. Jie sėdėjo jo automobilyje ir po kurio laiko pastebėjo E.. Jis ėjo savo automobilio link. E. E. matė, kad jie jo laukia, tačiau jis prie jų nepriėjo, o nuėjo į savo automobilį. Jis tuo metu kalbėjo telefonu, langas buvo atidarytas. V. greičiau sureagavo, šūktelėjo E., kad jis palauktų, kad jie nori pasikalbėti, tačiau E. nubėgo į savo automobilį. V. išlipo iš mašinos ir nuėjo prie jo. Jis su savo automobiliu pajudėjo, pavažiavo link nukentėjusiojo ir pastatė savo automobilį už jo automobilio. Tada išlipo iš automobilio. V. tuo metu jau buvo prie E. ir jis eidamas link jų girdėjo kaip V. E. paklausė, kur pinigai, paskui pasakė, žiūrėk, kur tu važiuoji, ir iš karto sudavė du smūgius E.. V. buvo piktas, bet kaip paskui suprato iš V., jis pyko už tai, kad jį E. kliudė automobiliu. Kai jis pamatė, kad V. smūgiuoja E., pribėgo ir juos išskyrė. V. nuėjo namo. E. irgi išvažiavo. Kitą dieną jis su V. buvo susitikęs, klausė, kodėl jis sudavė E., jis jam sakė, kad dėl to, jog jis jį, važiuodamas atbulas, užkliudė automobiliu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad E. laukė dėl skolos, nes jis pinigų laukė metus. Su V. apie skolą kalbėjo gal 2-3 kartus. Pinigų po to įvykio iš E. atgauti nebandė, nes neverta. Jis nemėgino atgauti skolos, tegu kitiems pinigus atiduoda, kadangi jis yra prasilošęs ir turi skolų daugiau. Jis iš jo pasiskolino 4000 Lt. Kiek jam žinoma, E. ne pirmą kartą nosis ir žandikaulis buvo lūžę. Jo automobilis buvo gal 5-6 m atstumu. Jis ėjo link jų ir matė, kaip V. trenkė E. du kartus. Smūgiai buvo vienas po kito, gal 20 s skirtumu. Neprisimena, ar tarp smūgių dar kas nors buvo kalbama. Pirmiau buvo pasakyta apie pinigus, o paskui jau V. paklausė E., ar jis mato, kur važiuoja. Kai V. išlipo iš keleivio pusės, apėjo jo mašiną iš galo, E. tuo metu važiavo ir jį palietė. Buvo smūgis, bet jis nežino, ką tuo metu jautė V., jis gal kiek suklupo, viskas vyko labai greitai. V. E. automobilis galu atsirėmė į pilvą, į liemenį. Iš stovėjimo vietos E. galėjo išvažiuoti tik atbulas, nes priekyje buvo siena, o iš šonų automobiliai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Henrieta Kličiūtė paaiškino, kad ji atpažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Viskas įvyko labai seniai, tuo metu dirbo kriminalinėje policijoje. Šiuo metu ji ten nebedirba. Pamena, kad paskolino nukentėjusiajam pinigų, bet laiku neatidavė. Tada paprašė F., kad padėtų atgauti pinigus. Daugiau detalių neprisimena. Liudytojų apklausos protokole rašė tai, ką jie pasakojo. Su įtariamuoju bendravo tuo metu lietuvių kalba. Jautėsi kad asmuo rusakalbis, bet sunkumų bendraujant lietuvių kalba nebuvo. 2013 metų sausio 8 dienos (tomas 1, b.l. 67) V. F. apklausa iš pradžių buvo vykdoma pasakojimo būdu. Ji vertėjo nepakvietė, kadangi žmogus supranta lietuvių kalbą, jie puikiai susišnekėjo, gynėjas nedalyvavo. Jis nieko neminėjo, kad būtų lengviau rusų kalba bendrauti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. paaiškino, kad nepamena, ar teko kaltinamąjį apklausinėti. Pačių aplinkybių neatsimena, bet viskas išsamiau bus nurodyta liudytojo apklausoje, jeigu yra protokolas pareiškimas. Pareiškime jie surašo tik trumpą įvykio fabulą, o visas aplikybes jie nurodo liudytojo apklausos protokole. Liudytojo apklausą atliko pagal protokolą pareiškimą ( b.l. 15-16 ) surašė iš jo žodžių, taip kaip pasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. F. paaiškino, kad E. G., gim. 1988 m. yra jo draugas ir kaimynas, kuris gyvena adresu Vilniuje, Liepkalnio g. 32-3. E. jis pažįsta jau apie 10 metų. Su E. sutardavo gerai, niekada nekonfliktuodavo. D. K., gim. 1989-08-20, taip pat yra jo kaimynas. Su D. jie pažįstami jau apie 13 - 14 metų. 2012 m. vasaros pabaigoje D. K. jam papasakojo, kad 2012 m. vasaros pradžioje iš jo E. pasiskolino 4000 Lt ir pasakė, kad skolą grąžins, atrodo, po poros mėnesių, su procentais. Praėjus porai mėnesių jis pinigų negrąžino. E. sakė, kad skolą grąžins vėliau, ir su kiekviena pavėluota diena prisideda 100 Lt. Šios skolos, kiek jis žino, E. neatidavė D. iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Daugiau smulkmenų jis nežino. Kiek žino, E. iš daug žmonių yra pasiskolinęs didelių sumų, kurių iki šiol nėra grąžinęs. Tikslios datos pasakyti negali, bet susitikus su D., D. papasakojo apie tai, kad E. vis dar nėra grąžinęs pinigų. D. paprašė pagalbos, kad jis su E. pakalbėtų, jog pastarasis greičiau atiduotų D. skolą. Tačiau, kaip jam pakalbėti, ar jį paskubinti D. nenurodė. Kiek žino, E.s nuo D. slėpėsi, kad nereiktų atiduoti skolos. 2012-12-30, tikslaus laiko pasakyti negali, jis su D. išėjo į lauką prie laiptinės parūkyti. Pamatę prie namų stovintį E. automobilį, suprato, kad namuose yra E.. Buvo nuėję pas jį į namus, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kai skambino į jo telefono numerį, kurio dabar nežino, jis neatsiliepė, todėl nusprendė jo palaukti D. automobilyje, atrodo, (duomenys neskelbtini). Sėdint automobilyje, po kurio laiko iš namų išėjo E., kuris įsėdo į savo automobilį VOLVO. Kai jis išlipo iš D. automobilio, užstojo kelią E., atsistodamas už jo automobilio, tačiau E. važiavo ir nesustojo, todėl jį partrenkė automobilio galu. Tada jis surėkė D., kuris sėdėjo savo automobilyje, kad D. užstatytų E. automobilį savo automobiliu, kad E. negalėtų išvažiuoti. Kai D. užstatė E. automobilį, tada jis priėjo prie E., kuris sėdėjo prie vairo ir buvo atsidaręs langą. Prie E. automobilio, šalia jo priėjo ir D.. Jis E. pasakė, kad E. išliptų iš automobilio ir pastarasis išlipo. Jis paklausė E., kur yra pinigai. E. pradėjo teisintis, kad pinigus atiduos vėliau. Dėl to jis supyko ir sudavė 2 kartus savo kairės rankos kumščiu E. į veido dešinę pusę. Po šių smūgių E. nenukrito, o tik susmuko. Ar D. sudavė E., jis nežino, kadangi buvo supykęs ir dar dėl to, kad jį E. partrenkė. Po šio konflikto jis parėjo namo. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. Dėl šio įvykio jis gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau tokio pobūdžio konfliktų nepasikartos (t. 1, b. l. 67). Vėlesnėje apklausoje (dalyvaujant advokatui Edmundui Jonušui) jis taip pat pripažino kaltę dėl pareikšto nusikaltimo pilnai (t. 1, b.l. 72-73). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 294 str. 2 d. ir papildomai apklaustas įtariamuoju V. F. paaiškino, kad pripažįsta iš dalies, nori patikslinti aplinkybes ir paaiškinti, kad smūgius E. G. sudavė ne dėl to, kad norėjo išreikalauti D. K. pinigus iš E. G., o dėl to, kad E. G. važiuodamas atgal, jo vos nepartrenkė savo automobiliu. Apie tai, bei visas kitas įvykio aplinkybes parodymus davė ankstesnių apklausų metu. Papildomai parodyti neturi ko, tiesiog norėjo akcentuoti auksčiau paminėtą momentą (t. 1, b. l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, iš D. K., kuriam apie 22 metai, gyv. Liepkalnio g. 32, atrodo, 26 bute, Vilniuje, pasiskolino savo reikmėms 3000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti liepos mėn., tikslios datos nepamena. Tą dieną pinigų negražinus su D. K. sutarė, kad skolos grąžinimą atidės, už tai jau bus skolingas 4000 Lt. Jam nesugebėjus atiduoti, sutarė kad jis pinigus atiduos, kai tik galės, tikslios datos nesutarė. D. K. jam žodžiu yra minėjęs, kad jei pinigų neatiduos, jam bus negerai Jis suprato, kad su juo susidoros fiziškai. Maždaug prieš mėnesį D. K. jam pasakė, kad pinigus jis turi atiduoti ,,V.“, kuris gyvena Liepkalnio g. 32-30, Vilniuje. 2012-12-30 apie 18.00 val. jis išėjo iš namų, adresu Liepkalnio g. 32-3, Vilniuje ir įsėdo į automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam užvedus automobilio variklį, prie jo automobilio privažiavo ir užstatė pravažiavimą (duomenys neskelbtini) F. Valst. Nr. nepamena, tik raides SKL, iš automobilio išlipo D. K. ir anksčiau minėtas „V.“. Jie priėję prie jo automobilio pasakė, kad jis išliptų. Jis išlipo, ,,V.“ ar D., kas tiksliai nepamena, paklausė, kada grąžins pinigus, jis pasakė, kad tik gavus atlyginimą. ,,V.“ pasakė, kad jam yra „pochui“ ir pastarasis trenkė jam ranka į veidą, kaip jis įtaria, su kastetu ar kažkuo panašiu, bet kuo nematė, nes smūgis buvo labai stiprus. Tada ,,V.“ dar 2 kartus trenkė į veidą. D. jam taip pat trenkė ranka į veido sritį 1 kartą. Viso jam trenkė 4 kartus, tada ,,V.“ kažkur išėjo, o D. sėdo už MAZDA automobilio ir jį patraukė. Jis įsėdo į savo automobilį, kadangi po smūgių labai pradėjo skaudėti veidą, žandikaulį, nosį jis nuvažiavo į GMPOL, ten diagnozavo nosies kaulų lūžius ir nusiuntė į Žalgirio ligoninę, kur buvo nustatytas žandikaulio lūžimas, paskui jis buvo operuotas. 2013-01-02 į mobiliojo ryšio telefoną Nr. 863330222 iš D. Nr. 860505918 gavo SMS, kurioje buvo parašyta: „nachui tu vėl išsipisinėji“. Tokių žinučių jis gauna nuolatos, jam yra grasinama. Jį minėti asmenys yra tik sumušę, nieko neatėmė. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, ištirti šį įvykį ir kaltus asmenis nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 14-15). Papildomai liudytoju apklaustas E. G. paaiškino, kad nori papildyti 2013-01-04 apklausos protokolą. 2012 m. liepos mėn., tikslios datos pasakyti negali, iš D. pasiskolino 3000 Lt. D. jam pinigus davė į rankas, jis D. pasakė, kad skolą grąžins po mėnesio, tačiau jau daugiau. Jų susitarimas buvo žodinis. Minėtos skolos po mėnesio jis negrąžino. Susitikus su D., pratęsė skolos grąžinimo laiką, kadangi neturėjo tuo metu pinigų ir negalėjo jam jų atiduoti, tačiau to tiksliai nurodyti negali. D.s su jo pasiūlymu sutiko. Po kurio laiko, tačiau tiksliai nurodyti negali, susitikus su D. pastarasis jam pasakė, kad jis turi atiduoti pinigus, bet jis pinigų neturėjo, todėl D. jų neatidavė. D. toliau iš jo reikalavo pinigų. 2012 m. spalio mėnesį D. jų susitikimų metu pradėjo reikalauti iš jo jau apie 18 000 Lt. Jis sutiko grąžinti jam pinigus, tačiau tikrai ne tokią didelę sumą. 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje jis grąžino 2000 Lt V. F., kadangi prieš tai D. jam buvo sakęs, kad pinigus perduotų V.. Pinigus V. davė į rankas, susitarimas buvo žodinis. Atidavęs šiuos pinigus, likusią sumą jis pažadėjo grąžinti, kai gaus atlyginimą. Su tuo D. sutiko. 2012 m. gruodžio 30 d. apie 18.00 val. išėjęs iš namų jis nuėjo į savo automobilį VOLVO S 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie kito daugiabučio. Pasiruošęs važiuoti, jis pastebėjo, kad prie jo automobilio priėjo D. su V.. Kažkuris iš jų pasakė, kad jis išliptų iš automobilio. Jam išlipus, pasakė „kur yra pinigai?“, tačiau kuris tai pasakė jau neatsimena. Atrodo, kad tai buvo V. žodžiai. Tada jis pasakė, kad kai bus atlyginimas, tada ir grąžins. Po šių jo žodžių V. trenkė kairės rankos kumščiu jam į dešinį skruostą, tada trenkė dar gal 3 smūgius savo kairės rankos kumščiu jam į dešinės pusės skruostą. Visų šių smūgių metu jis pajuto fizinį skausmą. Po ketvirto smūgio jis pritūpė, nes jautė didelį skausmą dešinės veido pusės srityje. Jis mano, kad smūgių metu buvo panaudotas kastetas ar kažkoks į jį panašus įrankis. Šio konflikto metu, tačiau ar jau po smūgių ar smūgių metu, pastebėjo, kad D. buvo užsimojęs jam savo dešine ranka į juosmens sritį, tačiau, ar sudavė, pasakyti negali, nes nejuto jokio skausmo. Po šių smūgių jie nieko nesakę pasišalino iš įvykio vietos. Jokių daiktų, galinčių sužaloti žmogų, kuriuos konflikto metu galėjo turėti D. ar V., nematė. Ar šį konfliktą kažkas galėjo matyti, nežino, nieko nurodyti negali, apie tai niekam nepasakojo. Dėl patirtų sužalojimų jis pretenzijų turi, kadangi jam konflikto metu buvo sulaužytas dešinės pusės žandikaulis, nosis. Nuo 2012-12-30 iki 2013-01-06 jis buvo paguldytas į Žalgirio ligoninę. Tuo metu D. jam siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes iš telefono Nr. 860505918, t.y., kad gali kilti pavojus jo sveikatai ar jo turtui. SMS žinutes jis pateiks vėliau. Taip pat nori papildyti dėl D. smūgių. Pastarasis buvo užsimojęs ir sudavė jam 1 kartą, kuria ranka pasakyti negali, į kairės pusės šoną. Fizinio skausmo nejuto. Apie šį konfliktą niekam nepasakojo (t. 1, b.l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. paaiškino, kad E. G. yra jo kaimynas, kuris gyvena adresu Liepkalnio g. 32-3, Vilnius, o jis gyvena bute Nr. 25. V. F. yra jo draugas, gim. 1986, jį pažįsta maždaug 8 metus. 2012-06-10 jis paskolino E. G. 4000 Lt duodamas jam pinigus į rankas, tačiau kam jis skolinosi neminėjo. E. G. pažadėjo, kad skolą atiduos po mėnesio, t.y. 2012 m. liepos mėnesį, konkrečios dienos nenurodė. Praėjus mėnesiui, E. jam skolos negrąžino, sakė, kad palauktų dar savaitę, tada grąžins daugiau, t.y. virš 5000 Lt, tikslios sumos dabar jau neatsimena. E. pats pasakė, kad grąžins daugiau negu pasiskolino, nes jie susitarė, kad nuo pavėluotos dienos skolos grąžinimo, auga procentai, t.y. 300 Lt vienai pavėluotai parai. Taip tęsėsi iki 2012-12-30. Iki šio laikotarpio E. visada jam žadėjo, kad pinigus grąžins, kai mama grįš iš darbo arba kitą savaitę. Jei jis E. skambindavo telefonu pastarasis nekeldavo ragelio arba telefonas būdavo išjungtas. Grasinančio pobūdžio žinučių E. nesiuntė, jam negrasino. Į jo skambučius E. neatsiliepdavo, į SMS žinutes kartais atsakydavo rašydamas, kad vėliau parašys ar paskambins, bet taip skambučio ir nesulaukdavo. 2012 m. lapkričio viduryje jis apie tai papasakojo V. F., kuriam pasakė, kad E. iš jo pasiskolino 4000 Lt ir pažadėjo, kad grąžins po mėnesio, tačiau iki šiol E. jam skolos negrąžino. Jis paprašė, kad V. su E. pakalbėtų, tačiau be jokių grasinimų ar smurto. V. su tuo sutiko. 2012-12-30 jis susitiko su V., kuris vaikščiojo lauke su vaiku ir žmona. Tuo metu jie pamatė kieme stovintį E. automobilį, todėl pagalvojo, kad E. bus namuose ir gali bet kada išeiti iš namų, todėl su V. nusprendė E. palaukti automobilyje. Po kurio laiko jiems sėdint automobilyje iš namų išėjo E.. E. E. pamatė, kad V. F. kartu su juo sėdi pastarojo automobilyje. E. nuskubėjo į savo automobilį. Tada staiga iš automobilio išlipo V., kuris ėjo link E.. Jis V. nieko nesakė ir jokių nurodymų nedavė. E. tuo metu staigiai važiavo atbuliniu bėgiu ir užkliudė V., V. suklupo. Atsistojęs V. nuėjo prie E. automobilio lango, kuris buvo pravertas. Tada jis irgi išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie E. ir V.. Kai jis priėjo E. jau buvo išlipęs iš automobilio. Jis girdėjo ir matė tarp jų vykstantį konfliktą, kurio metu jie vienas ant kito rėkė ir tada staiga pamatė, kaip V. du kartus savo ranka, tačiau kuria pasakyti negali, sudavė E.. Vieną smūgį sudavė į veidą, o kur sudavė antrą smūgį tiksliai pasakyti negali. Jis tiesiog stovėjo šalia ir nieko nedarė, bet kaip pamatė, kad V. suduoda smūgius E., tada jis atitraukė V. nuo E. ir spyrė savo dešinės kojos priekine dalimi (pirštais) vieną kartą E. į kairės kojos sulenkimą. Po šio smūgio E. ant žemės nenukrito. Spyrė dėl to, kad norėjo išskirti E. su V., kad nesitęstų konfliktas. Specialiai jo žaloti nenorėjo. Apie tai, kad reikalaus grąžinti skolą iš E., su V. nieko nesitarė, manė, kad jie tiesiog pasikalbės. V. mušė E. savo nuožiūra. Po viso šio konflikto visi išsiskirstė į namus (t. 1, b.l. 26-27).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad laukelyje „Įvykio data ir laikas“ užfiksuota 2012-12-30, 18:00, laukelyje „Aplinkybės“ Žalgirio ligoninės slaugytoja Anusevičienė telefonu pranešė, kad 2012-12-30 19.35 val. į ligoninę kreipėsi E. G., gim. 1988, gyv. Liepkalnio g. 32-3, kuris paaiškino, kad Vilniuje, Liepkalnio g. jį sumušė pažįstamas (t. 1, b.l. 3).

Paminėtina, kad kaltinamasis V. F. pripažįsta smūgių sudavimą nukentėjusiajam E. G., t. y. pripažįsta specialisto išvadoje nurodytus nukentėjusiojo sužalojimus, nors ir nurodo, kad smūgius sudavė ne dėl D. K. negrąžintos skolos, o dėl to, kad važiuodamas atbulas nukentėjusysis jį užkabino savo automobiliu. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jų nuosekli ir logiška grandinė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad smūgių sudavimo priežastis buvo būtent laiku negrąžinta skola (slapstymasis, vengimas grąžinti skolą) ir naudodamas smurtą kaltinamasis siekė priversti nukentėjusįjį grąžinti D. K. skolą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nukentėjusiojo parodymais tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis pripažįsta, kad pasiskolino pinigus ir jų negrąžino. Jis paaiškino, kad iki įvykio t. y. 2012-12-30 jo buvo prašoma, o vėliau reikalaujama grąžinti skolą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad „vos tik jis spėjo išlipti iš automobilio, V. paklausė, kur pinigai ir iš karto buvo pirmas smūgis“. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad pokalbis prie automobilio prasidėjo reikalavimu grąžinti skolą, o po to suduoti smūgiai. Įvykį matęs liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad „V. tuo metu jau buvo prie E. ir jis eidamas link jų girdėjo kaip V. E. paklausė, kur pinigai, paskui pasakė, žiūrėk, kur tu važiuoji, ir iš karto sudavė du smūgius E.“. Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų liudytojo paaiškinimų akivaizdu, kad jis su kaltinamuoju V. F. laukė nukentėjusiojo būtent norėdami pakalbėti dėl negrąžintos skolos. Šio liudytojo (D. K.) parodymais nustatyta kad, nukentėjusysis nekeldavo ragelio arba telefonas būdavo išjungtas, buto durų neatidarydavo, į žinutes neatsakydavo. Galiausiai ir pats kaltinamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog D. paprašė pagalbos, kad jis su E. pakalbėtų, jog pastarasis greičiau atiduotų D. skolą. Nukentėjusysis nuo D. slėpėsi, kad nereiktų atiduoti skolos. Prie automobilio jis paklausė nukentėjusiojo, kur yra pinigai. Pastarasis pradėjo teisintis, kad pinigus atiduos vėliau. Dėl to jis supyko ir sudavė 2 kartus savo kairės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido dešinę pusę. Taigi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo, tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą D. K. teisę į 4000 Lt skolą. Jis suvokė savo veiksmų (smūgių sudavimą kumščiu E. G. į veidą) neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai, kad buvo prieš nukentėjusįjį pavartotas fizinis smurtas atskleidžia ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai - specialisto išvada, bet ir pats kaltinamasis bei betarpiškai įvykį matęs liudytojas D. K..

Paminėtina, kad nukentėjusiojo parodymus teismas nelaiko nuosekliais, nes jis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog 2012 m. pradžioje grąžino 2000 Lt V. F., kai tuo tarpu teisme pripažino, jog iki šiolei nėra grąžinęs skolos. Vis dėlto teismas pažymi, kad nukentėjusiojo aiškinimas dėl smūgių sudavimo prie mašinos priežasties ir kitų aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi ir pilnai atitiko liudytojo D. K. bei paties kaltinamojo aukščiau minėtiems parodymams.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis įvykdė kvalifikuotą savavaldžiavimą, kadangi panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis patyrė didelę žalą - jis patyrė didelį skausmą (jam lūžo nosies kaulai bei apatinis žandikaulis, buvo reikalinga operacija).