Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės T. T. rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovui S. R., jo atstovui advokatui P. R., atsakovui A. R., jo atstovei advokatei S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui A. R., dėl ieškovo pažeistų teisių atstatymo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovui S. R. dėl pažeistų teisių atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai paaiškino, kad dūmtraukį buvo įsirengęs pats prieš daugelį metų, kai namo dalies savininke dar buvo jo buvusi sutuoktinė - su gaisrininkais to veiksmo nederino ir jų konsultacijų neprašė. Sūnui tapus namo dalies savininkui per visą laikotarpį dūmtraukio nė karto neremontavo. Atsakovas dūmtraukio kanalą išgriovė apie 2017 m. spalio 28 d. per du kartus, o atstatė lapkričio 4 d. Ieškovas į tokius atsakovo veiksmus nesikišo. Dėl tokių jo veiksmų atkrito tinkas dalyje jam priklausančios patalpos. Teigė, kad metalinis intarpas, einantis per atsakovui priklausantį vonios kambarį yra 1 metro ilgio, 15 cm pločio, ant jo uždėta speciali izoliacija. Dūmai per jį į patalpą nesiskverbė, šį dūmtraukį dar buvo galima eksploatuoti.

Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai paaiškino, kad prieš remontuodamas dūmtraukį apie tai ieškovą buvo informavęs žodžiu. Remonto metu išėmė tik dalį vamzdžio - tą, kuri buvo išdegusi. Dūmų vamzdį atkurti turi ieškovas, nes jis juo naudojasi, atsakovas juo nesinaudoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio.

Iš 1999-11-02 Santuokinio turto pasidalijimo sutarties, notarinio registro Nr. 12739, matyti, kad S. R. ir A. R. pasidalijo santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą adresu J. T.-5T. T. m. Pagal minimą sutartį S. R. atiteko 41/100 šio pastato: kambarys „1-3“ 19,08 kv.m.; virtuvė „1-6“ 9,22 kv.m. A. R. atiteko 59/100 šio pastato: priestatas „1-1“ 4,94 kv.m.; vonia „1-2“ 1,80 kv.m.; kambarys „1-4“ 10,95 kv.m.; koridorius „1-5“ 3,84 kv.m.; kambarys „1-7“ 7,60 kv.m.; kambarys „1-8“ 12,10 kv.m.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 10-12) nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7792-0005-1012, esančio J. T.- T. T. mT. T. r. sav., bendrasavininkiai: ieškovui priklauso 41/100, atsakovui 59/100 minimo pastato. Atsakovas minimo namo dalies bendrasavininkiu tapo 2003-06-26 dovanojimo sutarties Nr. 5270 pagrindu.

Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą atstatyti išardytą dūmtraukio dūmų kanalą, esantį name adresu J. T.-T. T. m., einantį iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos į bendrą namo kaminą ir įpareigoti ateityje netrukdyti namo gyvenamųjų patalpų šildymui.

Byloje nustatyta, kad rašytinį reikalavimą atstatyti į pradinę padėtį išgriautą kamino intarpą ieškovas atsakovui surašė 2017-10-25 (b.l. 19). Jame nurodyta, kad per artimiausias 5 dienas nesutvarkius kamino intarpo S. R. bus priverstas kreiptis į teismą. Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad atsakovas kamino intarpą atstatė 2017-11-04. Ieškinyje dėl ieškovo pažeistų teisių nurodyta data 2017-11-17, tą pačią dieną jis T. T. rajono apylinkės teisme. Ieškovas, nors teisme ir nurodė, kad atsakovo veiksmais išgriaunant kamino intarpą jam padaryta žala dėl to, kad atkrito tinkas dalyje jam priklausančios patalpos, tai pagrindė fotonuotraukomis (b.l. 50), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nereikalauja, todėl darytina išvada, kad ieškinio pateikimo metu faktinio pagrindo kreiptis į teismą jau nebuvo.

Atsakovas nurodė, kad jam priklausančiame vonios kambaryje ieškovo įrengtas dūmtraukis per daugelį metų susidėvėjo, todėl paskutinius dvejus metus į jo gyvenamąsias patalpas veržėsi dūmai, todėl jis buvo priverstas atlikti dalinį dūmtraukio remontą saugant šeimos narių sveikatą bei tikslu išvengti gaisro. Paaiškino, kad pakeitė tik dalį sudūlijusio vamzdžio, o izoliacines medžiagas paliko tas pačias. Iš atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b.l. 28), darytos prieš atliekant dalinius dūmtraukio remonto darbus matyti, kad dalis izoliacinės medžiagos yra nukritusi ant grindų, folija, kuria ji apvyniota, sueižėjusi. Liudytoju T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas R. P. paaiškino, kad atvykęs dūmų nematė, nes tuo metu nebuvo kūrenama, tačiau ties sujungimais matėsi aprūkimai. Šie įrodymai patvirtina, kad dūmtraukis nebuvo sandarus. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atliko dalinį dūmtraukio remontą pakeisdamas dalį metalinio vamzdžio ir tokie jo veiksmai vertintini pozityviai. Nors teisme ieškovas nurodė, kad atsakovas jam anksčiau dėl iš dūmtraukio rūkstančių dūmų pretenzijų nereiškė, iš ieškinio tyrinio matyti, kad atsakovas jam ir anksčiau priekaištavo dėl blogai prižiūrimos šildymo sistemos. Kadangi ieškovas to gera valia nepadarė, atsakovas turėjo teisę savo iniciatyva imtis priemonių dūmtraukio veikimo kokybei pagerinti. Dėl aptartų priežasčių ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio

Atsakovas prašo teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti minimame name jungiamąjį dūmtraukį iš jam priklausančios gyvenamojo namo dalies per atsakovui priklausantį vonios kambarį, laikantis konkrečių priešieškinyje nurodytų reikalavimų, įtvirtintų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – Taisyklės). Būtinybė vadovautis minimo teisės akto nuostatomis, taip pat Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis (su vėlesniais pakeitimais), patvirtintomis tos pačios institucijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, nurodyta T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017-10-23 rašte ieškovui S. R. (b.l. 15). Kokie konkretūs Taisyklių reikalavimai turi būti įgyvendinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name adresu J. T.-T. T. m., T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017-11-22 rašte Nr. 4-569 atsakovui A. R. (b.l. 27). Šie konkretūs reikalavimai atsakovo nurodyti ir priešieškinyje. Minėtame 2017-11-22 rašte Nr. 4-569 nustatyta, kad apžiūrint dūmų kanalą matosi, kad medžiaga, kuria apvyniotas dūmų kanalas yra išbyrėjusi, lubos neapsaugotos nuo aukštos temperatūros ir užsidegimo, atstumas nuo dūmų kanalo iki lubų arčiausiame taške siekia tik 250 mm, pats dūmų kanalas įrengtas netinkamai ir neatitinka gaisrinės saugos keliamų reikalavimų. L. R. P. paaiškino, kad name įrengto dūmų kanalo izoliacija nėra tinkama, jis turi būti apsaugotas specialia vata. Medinės lubos apšiltintos plonu tinku, tokios apsaugos nepakanka. Sienos ir apačia ties dūmtraukiu irgi turi būti normaliai apsaugoti. Jungiamojo kanalo vamzdį reikia įdėti naują, jį bei lubas tinkamai izoliuoti. Esant dabartiniam jungiamajam vamzdžiui kyla gaisro pavojus. Jokių sankcijų iki šiol netaikė, tačiau jos būtų pritaikytos dūmtraukio eksploatuotojui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1 metro ilgio jungiamasis dūmtraukis iš ieškovui priklausančios patalpos (1990 metų gyvenamojo namo J. T.-Vaižganto 85 rekonstrukcijos plane pažymėtos indeksu „5“) išvestas į atsakovui priklausančioje namo dalyje esantį kaminą per jam priklausantį vonios kambarį (plane pažymėtą indeksu „2“). Minimą jungiamąjį dūmtraukį įrengė atsakovas dar tuomet, kada namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausė kartu su A. R.. Tiksli jungiamojo dūmtraukio įrengimo data nėra nustatyta, tačiau, įvertinant aplinkybę kad sutuoktinių turtas padalytas 1999-11-02, darytina išvada, kad jis yra eksploatuojamas ne mažiau kaip 17 metų. Duomenų, kad per šį laikotarpį jis būtų buvęs remontuojamas, nėra, todėl akivaizdu, kad per ilgą laiką jungiamasis dūmtraukis susidėvėjo – išdegė dalis jungiamojo vamzdžio, jį juosianti izoliacinė medžiaga išbyrėjo. Nors ieškovas teigia, kad iki tol, kol atsakovas išardė dalį jungiamojo dūmtraukio, jis veikė gerai, tai paneigia aukščiau minėti įrodymai.

Jungiamuoju dūmtraukiu naudojasi atsakovas, kuriam priklausančioje namo dalyje kamino nėra. Nors naudojimosi šiuo įrenginiu tvarka tarp šalių nėra nustatyta, akivaizdu, kad pareiga tinkamai jį eksploatuoti ir remontuoti tenka jo naudotojui. Jam kiltų ir atsakomybė už netinkamą jungiamojo dūmtraukio eksploatavimą, taip pat ir kilus gaisrui. Dėl aukščiau aptartų priežasčių darytina išvada, kad atsakovo pareikštas negatorinis priešieškinis ieškovui (CK 4.98) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovas, atsisakydamas geranoriškai tenkinti atsakovo pagrįstą reikalavimą tinkamai perstatyti jungiamąjį dūmtraukį, pažeidė atsakovo ir jo šeimos narių teises ir teisėtus interesus gyventi saugiai, nebijant gaisro pavojaus (CK 4.83 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad pareiga perstatyti jungiamąjį dūmtraukį tenka jam ir pažadėjo tai padaryti.

Atsakovas prašo nustatyti vieno mėnesio terminą ieškovui jungiamajam dūmtraukiui perstatyti. Teismas sprendžia, kad toks terminas yra per trumpas. Minimas darbas yra specifinis, reikalaujantis tiek specialiųjų žinių, tiek atitinkamų medžiagų, todėl neatmestina, kad šiam darbui atlikti reikės pasitelkti profesionalių specialistų pagalbos, kurie užsakymo atlikti per trumpą laiką gali nespėti. Be to, kad dūmtraukį perstatyti laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, gali tekti jį perkelti į kitą vietą, tai yra patraukti žemyn nuo lubų, dėl ko gali prireikti iškirsti naujas angas tiek kamine, tiek namo sienoje. Minimiems darbams atlikti reikės nemažai laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad šiuo metu vyksta šildymo sezonas, todėl darbus atliekant šildymo sezono metu ieškovas aplamai liktų be šildymo. Nei aukščiau T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko raštuose nei liudytojo R. P. parodymuose nėra imperatyvios nuostatos, jog jungiamasis dūmtraukis šiuo metu yra tokios būklės, jog jo kategoriškai nebūtų galima eksploatuoti, ieškovui jokių sankcijų už netinkamą priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi nėra pritaikyta. Nors atsakovas teigia, kad į jo gyvenamąsias patalpas per dūmtraukio kanalą veržiasi dūmai, objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, jis pats patvirtino, kad paremontavus dūmtraukį situacija pagerėjo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti įpareigojimo ieškovui perstatyti dūmtraukį terminą iki 2018 metų gegužės 1 dienos, o apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą – per vieną mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas prašo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo (b.l. 5-6) matyti, kad prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą S. R. minimai institucijai pateikė 2017-10-30, tai yra dar iki tol, kol atsakovas atstatė dalį išardyto kamino intarpo. Sprendimas jam skirti antrinę teisinę pagalbą priimtas 2017-11-07. Ieškovas paaiškino, kad ieškinį teismui pateikė tada, kai paskirtas advokatas surašė “popierius”. Įvertinus ieškovo garbų amžių bei aplinkybę, kad jis neturi teisinių žinių, teismas sprendžia, kad ieškovas nesuprato, jog po to, kai yra paskirta antrinė teisinė pagalba ir surašytas ieškinys, nebūtina kreiptis į teismą su ieškiniu, išnykus tam teisiniam pagrindui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovą atstovaujantis teisininkas nepasidomėjo, ar yra išnykęs pagrindas kreiptis į teismą, nepaaiškino galimo tokio veiksmo pasekmių ieškovui, todėl darytina išvada, kad baudos skirti ieškovui pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-11-07 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2-)-17-T-2213-20998 atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Minima tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant S. R. sudaro 188,50 Eur. Teismui ieškinį atmetus antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1100 eurų bylinėjimosi išlaidų: 100 eurų žyminį mokestį ir 1000 eurų atstovavimo išlaidų, bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 29-30,61-64).

Teismui atmetus ieškinį o priešieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas atsakovui priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1-3 d.). Teismas gali nukrypti nuo šios straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti iš ieškovo atsakovui priteistinos sumos dydį. Ieškovas yra senatvės pensininkas, iš Sodros duomenų bazės matyti, kad jo pensija iki 2017-12-31 sudarė 285,03 Eur, šiuo metu – 304,81 Eur. Šalių ginčas nėra turtinis, tai yra šalys neprašo priteisti konkrečios sumos viena iš kitos. Ginčo objekto – 1 metro ilgio jungiamojo dūmtraukio perstatymo suma negalėtų būti didelė, akivaizdu, kad ji bus žymiai mažesnė nei susidariusios bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinį teismas tenkino iš dalies. Iš Sodros duomenų bazės taip pat matyti, kad atsakovo pajamos nėra didelės, taigi darytina išvada, kad jis taip pat galėjo įgyvendinti teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, dėl ko bylinėjimosi išlaidos žymiai išaugo. Pažymėtina, kad ieškovas, civilinės bylos nagrinėjimo metu, įvertinęs šalių pateiktus teisinius argumentus, sutiko perstatyti jungiamąjį dūmtraukį, dėl ko teisme buvo padaryta pertrauka šalims sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, dėl ko byloje įvyko dar vienas teismo posėdis, kas irgi padidino bylinėjimosi išlaidas. Šalys yra artimi giminaičiai, duomenų, kad ieškovas būtų vengęs atlikti pareigas tuo metu, kai atsakovas buvo nepilnametis, nėra, todėl neatmestina, kad dabartinėje situacijoje ieškovas turėtų teisę reikalauti atsakovo pagalbos jo išlaikymui (CK 3.205 str.), todėl visos atsakovo reikalaujamos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas iš ieškovo prieštarautų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Aptartų aplinkybių pagrindu iš ieškovo S. R. atsakovo A. R. naudai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Teisingumo ir Finansų ministrų patvirtintos tvarkos nustatyto minimumo, todėl iš šalių nepriteistinos (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovą S. R. iki 2018 m. gegužės 1 d., arba per vieną mėnesį nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, perstatyti jungiamąjį dūmtraukį gyvenamajame name, unikalus Nr., esančiame J. T.T. T. mieste, iš jam priklausančios gyvenamojo namo dalies per atsakovui priklausančią gyvenamojo namo (vonios kambarį), laikantis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, nustatytų reikalavimų, o būtent:

Nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtraukio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1 ir kitų degių medžiagų;

Nuo keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtraukio išorinių paviršių, izoliuotų ne mažesnio kaip 50 mm storio, ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktais, turinčiais maksimalią eksploatavimo temperatūrą, ne žemesnę kaip 600 c (8.13), turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 250 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2-s1,d0, ir kitų degių medžiagų;

Jungiamieji dūmtraukio vamzdžiai turi atitikti 25 punkto reikalavimus arba jų sienelės turi būti daugiasluoksnio lanksčiojo metalo (8.10) – pagamintos iš ne žemesnio kaip L50 medžiagos tipo, ne plonesnės kaip 0,1 mm storio.

Ieškovui neįvykdžius aukščiau nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti atsakovui atjungti ir išardyti šį ieškovui priklausantį jungiamąjį dūmtraukį.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. R. atsakovo A. R. naudai 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.