Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini) moksleivė, šiuo metu esanti motinystės atostogose (iš jos žodžių), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas 2007-03-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, teistas 2007-09-19 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, Panevėžio apygardos teismo 2007-12-06 nuosprendžiu pastarasis nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, teistas 2007-12-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, teistas 2008-02-15 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui, teistas 2008-09-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. 2013 m. gegužės 2 d., apie 14 val., ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu į namus E. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), prisistačius jos anūku T. A. ir melagingai tvirtinant, kad jis padarė eismo įvykį ir norint, kad šiam nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nuvyko į E. Š. namus, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą prisistačius D. N. ir paėmus iš nukentėjusiosios E. Š. 1000 Lt, taip apgaule įgijo E. Š. priklausančius pinigus, padarydami jai 1000 Lt (289,62 eurų) turtinę žalą.

Kaltinamieji J. K., būdama nepilnametė, gimusi 1995 m., G. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. gegužės 2 d., apie 17 val., turėdami išankstinį tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus ir nurodžius adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti pinigus, nurodžius eiti į Z. L. namus ir melagingai prisistatyti D. M., sakyti, kad Z. L. sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo mergaitę, kaltinamoji J. K. nuėjo į nukentėjusiosios Z. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), paėmė iš Z. L. pinigus – 8000 Lt bei suklastojo dokumentą – pakvitavimą, kad D. M. gavo 8000 Lt iš Z. L., tokiu būdu, tyčia, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai Z. L. priklausantį turtą – 8000 Lt (2316,96 eurų).

Be to, kaltinamieji J. K., būdama nepilnametė, gimusi 1995 m., G. V. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. gegužės 15 d., apie 17.30 val., turėdami išankstinį tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu į namus D. Z. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), prisistačius jos anūku M. M. ir melagingai tvirtinant, kad jis padarė eismo įvykį ir norint, kad šiam nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia atlyginti žalą nukentėjusiajai, visi kartu nuvyko į D. Z. M. namus, kaltinamoji J. K. nuėjo pas D. Z. M., prisistatė D. B. ir paėmė iš nukentėjusiosios D. Z. M. 3000 Lt ir 1000 eurų, tokiu būdu bendrininkai pasisavino nukentėjusiajai D. Z. M. priklausančius 3000 Lt ir 1000 eurų, padarydami jai 3000 Lt (868, 86 eurų) ir 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji J. K. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta prisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, pažįstama M. V., pas kurią ji tuo metu gyveno J. miestelyje, P. rajone, pasiūlė važiuoti kartu į B. Ten dar buvo G. V., kuris buvo M. pažįstamas ir kuris važiavo kartu. Juos vežė jaunuolis pravarde „p.“, kurį taip vadino M. M. pasakė, kad važiuoja į B. tiesiog pabūti, pasivaikščioti kartu. B. jie visą laiką vaikščiojo, o M. laukė kažkokio skambučio. Kai M. paskambino, ji pokalbio negirdėjo. Po pokalbio M. iškvietė taksi ir visi važiavo į nuosavų namų rajoną, pas kažkokią močiutę, kurios ji nepažino, adreso nepamena. M., kalbėdama telefonu, pašnekovą vadino D. Kai nuvažiavo prie to namo, M. vėl kalbėjo telefonu su tuo D. ir kaip ji suprato, kad M. adresą, kuriuo reikia važiuoti, pasakė tas D. Po to M. padavė telefoną jai ir tas žmogus telefonu jai pasakė, kad nuėjus pas močiutę reikia prisistatyti vardu D., ar D., nepamena, sakė, kad ten jo močiutė, paimti iš jos pinigus, kiek pinigų, nesakė, ir laikyti įjungtą telefoną bei duoti telefoną pakalbėti tai močiutei. Jos pokalbį telefonu M. iš pradžių girdėjo. G. V. dar pasakė: „kam jai duodi“ ar „kam ją kiši, ko pati neini“. Ką jam atsakė M., ji nepamena. Kai ji nuėjo pas močiutę, M. ir G. liko laukti. Ji pasibeldė, močiutė atidarė duris, tada prisistatė, kaip buvo liepta, davė močiutei pakalbėti telefonu su D. Močiutė kalbėdama telefonu, nusivedė ją į kambarį, padavė 8000 litų ir paprašė pasirašyti lapelį, kurio ji neskaitė, tik pasirašė. Močiutė tuo pačiu metu kalbėjo ir laidiniu telefonu, nes ji matė, kad buvo nukeltas ragelis, jai atėjus. Paėmusi pinigus ir telefoną, ji išėjo į lauką ir nuėjo prie taksi, kuris laukė prie namo. Įlipusi į taksi, pinigus iš karto padavė M. G. V. matė, kaip ji padavė pinigus M. V. Kiek pamena, G. V. nieko neklausinėjo, nesakė. Visi važiavo į P. Atvažiavus į P., juos paėmė „P.“ ir visi važiavo į Šiaulius, kad G. ir M. nueitų į bankus ir išsiuntinėtų pinigus kažkam į sąskaitas. Apie pinigus sakė „čia jiems, čia jų“. M. jai pasakojo, kad skambina draugas iš „zonos“, sako, kur reikia nueiti pinigų, po to tuos pinigus reikia siųsti jo draugams į „zoną“. Iš Šiaulių jie važiavo į namus, degalinėje nusipirko valgyti, M. sumokėjo „P.“ už vežiojimą. Už taksi taip pat mokėjo M.. Grįžus pas M. į namus, M. ir G. gėrė ir G. jai papasakojo, kad jie apgaudinėja žmones, bet nieko jiems nebus, nes išvažiuos į užsienį. G. sakė, kad M. skambina draugas iš kalėjimo, jie randa „močiučių“, reikia nuvažiuoti paimti pinigus. M. jai sakė, kad ji jau įklimpo ir tegul nebando niekam sakyti, nes bus blogai, nes D. turi daug pažįstamų kalėjime, gali pasamdyti, kad jai ką blogo padarytų. Ji išsigando, nes buvo ketvirtą mėnesį nėščia.

Dėl antro epizodo kaltinamoji parodė, kad ėjo paimti pinigų Pakruojo rajone, L., kad paėmė pinigus litais ir eurais. Į L. juos vežė pagyvenęs vairuotojas iš J. Jie važiavo visi trys. Visą kelią M. kalbėjo telefonu su tuo pačiu D. M. pasakė vairuotojui, kur važiuoti, o daugiau viskas buvo taip pat, kaip B. Telefonu D. jai nurodė, kuo prisistatyti, taip pat pasirašė pas tą moterį raštelį, davė pakalbėti tai moteriai atsineštu telefonu. Grįžusi į automobilį, pinigus padavė M.. Dar jie visi trys vieną kartą buvo prie daugiabučio namo Pakruojyje, kur pinigų, sulaukusi D. skambučio, ėjo paimti M. V. Pakruojyje jie ilgai vaikščiojo, kol M. sulaukė skambučio iš D. Jai po kažkurio pinigų paėmimo karto M. davė 200 litų, davė ir G., o kiek nežino, M. neklausė. Be pinigų davimo, M. jai yra nupirkusi timpas, batus, maisto, vaišino kavinėse. Ji suprato, kad nupirko dėl to, kad važiavo kartu, ėjo paimti pinigų. Kai ji buvo pas M., G. ateidavo pas M. pastoviai, klausinėdavo, ar niekas neskambino, ar kur važiuos, bendraudavo visi kartu, jai girdint, o kai M. išeidavo pas G., jie bendraudavo dviese, jai negirdint ir nematant. Pats G. jai sakė, sakė ir M., kad jau „įklimpo“, kad padarė pirmą kartą, kad jau yra blogai, todėl ji ėjo ir antrą kartą paimti pinigų. M. ir G. jai negrasino, tik sakė, kad išvažiuos į užsienį ir išvažiavo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, su M. iš užsienio dar bendravo, paskambindavo ir M., ir G., o kai ji pasakė M., kad apie įvykius policija žino, kad kvietė ją apklausai ir kad policijoje ji pasakys visą teisybę, M. liepė jos „nekišti“ ir nuo to karto nei M., nei G. nebepaskambindavo. Supranta, kad blogai padarė, žalos neturi iš ko atlyginti, augina vaiką ir už vaiką gauna 98 litus. Sugyventinis dirba. Laukiasi kito vaiko. Stengsis ieškinius atlyginti. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Tardama paskutinį žodį, kaltinamoji nurodė, kad G. V. yra melagis.

Kaltinamasis G. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. V. jam pasiūlė kartu važiuoti į Pakruojį, dienos neatsimena, buvo gegužės mėnuo, sutiko, nes nepaaiškino priežasties, dėl ko važiuoja. Atvažiavus į Pakruojį, vaikščiojo, buvo kažkokioje kavinėje, nuėjo į turgų, buvo prie kažkokios upės, ar kanalo. M. sakė važiuoti namo, M. sakė dar palaukti ir praėjus gal valandai, gal mažiau M. V. išsikvietė taksi ir jie nuvažiavo prie daugiabučių namų. M. V. iš taksi išlipo kalbėdama telefonu, jis irgi išlipo ir nuėjo parūkyti. M. grįžus iš namo laiptinės, sėdo į taksi ir nuvažiavo į šašlykinę. Atrodo, kad jis paskambino M. Š., kad parvežtų juos į namus. Į B. pakvietė važiuoti M., atsisakinėjo, nenorėjo, neturėjo laiko, neleido mama, bet M. sakė, kad duos 200 litų, jeigu su ja kartu pabus. Į B. nuvažiavo jis, M. V. ir J. K., nuvežė R. M., vaikščiojo po parką, M. dažnai kažkas skambinėjo į telefoną. Kai paskambino po pietų, M. išsikvietė taksi ir taksi jie nuvažiavo prie kažkokių nuosavų namų. M. kalbėjosi telefonu ir K. paklausė, ar sutinka, ar ne. M. J. K. padavė telefoną ir M. priėjusi prie jo pasakė, kad „mes užkabinome“. Jis pasakė M., kad čia viskas baigsis blogai ir pirmas perėjo į kitą gatvės pusę. M. perėjo jam iš paskos ir pasakė, kad „nesijaudink, viskas bus gerai“. Jis tada garsiai pasakė „kam kiši J. K., kodėl pati neini, kodėl taip darai“. Po kurio laiko grįžo J. K., M. vėl iškvietė taksi ir jie išvažiavo į P. P. M. V. paskambino R. M. ir jis juos parvežė į namus. Grįžus namo, M. davė jam 200 litų. Jis pažinojo P. Š. dukrą, bendraudavo. Būnat prie Š. namų, besikalbant su P., atėjo M. V. ir J. K. ir M. paprašė P., ar negalėtų pavežti į kažkokį kaimą, kurio pavadinimo jis neatsimena. M. sakė, kad reikia pasiimti skolą. M. V. pakvietė jį važiuoti kartu, jis sutiko. Nuvažiavus į kažkokį kaimelį, ieškojo, klausinėjo to adreso, surado, tada M. kažkas paskambino ir ji telefoną perdavė J. K., kuri paėmusi telefoną nuėjo į kažkokį namą, o jie liko laukti mašinoje.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis G. V. papildomai parodė, kad į Pakruojį atvažiavo rytą, gal 10 val., juos paleido prie parduotuvės „Norfa“, kad jis neprašė Pakruojo taksistų telefonų numerių, kad negali atsakyti, kam ir už ką gegužės 2 dieną banke padarė pavedimą, nes jo prašė M. išsiųsti pinigus, o kodėl ji pati nesiuntė tų pinigų, nežino, kad M. jam 200 litų davė už tai, kad pabuvo kartu su ja, nes pastoviai su M. nebūdavo ir pastoviai pinigų ji jam už tai neduodavo, iš kur M. gaudavo pinigų, jis nesidomėjo ir nežino, kad su M. artimai nebendravo, buvo tik kaimynai, jis nueidavo pas M. atsigerti kavos, o M. ateidavo pas jį, kad atėjęs pas M. V., jis neklausinėdavo, ar kas neskambino, ar nevažiuos, to nebuvo, kad kai M. pasakė (B.), kad „mes užkabinome“, jis M. pasakė, kad „kodėl leidai jai eiti, kodėl nėjai pati“, nes suprato, kad kažkas yra ne taip, kad M. V. dabar turėtų būti Anglijoje, nes jie kartu išvažiavo į Angliją, tačiau gyveno atskiruose miestuose ir nebendravo, kad ryšių su ja nepalaiko, kad J. iš užsienio jis yra skambinęs du kartus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Š. parodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. į paprastą laidinį telefoną jai paskambino verkdamas anūkas T. A., kuris gyvena Šiauliuose, ir pasakė, jog jam reikia pinigų, nes jis sužalojo mergaitę. Pinigai jam reikalingi dėl mergaitės gydymo, o kitaip jam bus pradėta baudžiamoji byla. Po to telefonu kalbėjo, kaip jai prisistatė Šiaulių AVPK tyrėjas R. J., kuris liepė surinkti namuose turėtus pinigus ir parašyti sutartį, nes kai pinigų ateis paimti mergina D. N., joje pasirašys, o ji tai merginai paduos 1000 litų. Jai surašius sutartį tam tyrėjui sakant ką rašyti, suskambo durų skambutis. Atidariusi duris, ji pamatė prie durų merginą, kuri įėjusi į koridorių pasirašė ant sutarties ir paėmusi pinigus iš buto išėjo. Po to ji susisiekė su anūku ir suprato, kad sukčiai ją apgavo. Ji buvo girdėjusi apie tokius sukčius, tačiau ją įtikino, kad anūkas pateko į bėdą. Jai padaryta žala nėra atlyginta ir ji reiškia 1000 litų civilinį ieškinį. 1000 litų ji turėjo namuose susitaupiusi ir juos padavė atėjusiai merginai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. L. parodė, kad jai būnant savo namuose B., į laidinį telefoną paskambino vyriškas balsas ir paklausė su kuo kalba, ji atsakė, kad su močiute L. Tada pradėjo kalbėti toks jaunatviškas, verksmingas balsas, kuris pasakė, kad jam atsitiko nelaimė, kad partrenkė mergaitę. Ji pasakė, kad nepažįsta su kuo kalba, o paskui paklausė, ar čia V., jai atsakė, kad taip. Tada ji klausė, ar skambino tėvams, žmonai, tai jai atsakė, kad tėvų bijo jaudinti, o žmona žino. Tada telefonu pradėjo kalbėti jai prisistatęs pareigūnu, kuris pradėjo aiškinti, kaip sužalojo mergaitę, kad ir V. praskelta lūpa, išmuštas dantis. Pasakė, kad reikia pinigų, kad V. nepasodintų, paklausus, kiek reikia, paprašė 12000 litų, pasakius, kad tiek neturi, kad turi tik 8000 litų, liepė atsinešti pinigus, suskaičiuoti ir surašyti sutartį, pasakė sužalotos mergaitės pavardę, pasakė mergaitės pavardę, kuri ateis paimti pinigų. Tas vyriškis kalbėjo daug, pasakė, kad pinigų jis negali ateiti paimti, nes dirba, pinigų paimti ateis jo dukra, pasakė jos pavardę. Jai paprašius dar pakalbėti su V., pasakė, kad dabar jis yra operuojamas, kalbėti negali. Po to paskambino, kad jau atėjo paimti pinigų, liepė įsileisti, įsileidus, ta mergina visą laiką kalbėjo telefonu, sakė, kad kalba su sužalotos mergaitės tėvu. Jai paprašius duoti pakalbėti, balsas telefonu jai pasakė, kad mergaitė baisiai sužalota, ją operuoja. Ji patikėjo, padavė pinigus, ant lapelio mergina pasirašė ir išėjo. Po to ji paskambino V. tėvams ir suprato, kad yra apgauta. V. yra jos brolio sūnus. Skambinėdavo jai ir anksčiau, nepatikėdavo, žinojo, kad taip būna, bet šį kartą patikėjo, tiesiog su kalbomis ją užhipnotizavo. Žalos jai neatlygino, reiškia 8000 litų civilinį ieškinį. Pinigų buvo atėjusi ta mergina, kuri yra čia salėje (parodo į kaltinamąją K.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. M. parodė, kad 2013 m. gegužės 15 d., apie 18 val. suskambo laidinis telefonas, jai atsiliepus, pasakė, „labas močiute“, balsas buvo labai panašus į jos anūko M. M. balsą. Jai pasakius „labas M., ar tu jau namie“, nes jis žiemą buvo išvažiavęs dirbti prie statybų Anglijoje, pasakė, kad buvo namie, bet dabar vėl sugrįžo, nes pažadėjo nuolatinį darbą, skambina iš Anglijos, nes nutiko didelė nelaimė ir pradėjo sakyti. Tas balsas buvo grynai jos anūko, prašė padėti, pradėjo verkti, sakė, kad padarė avariją, nes su mašina prispaudė mergaitę prie kažkokio stulpo, kad jam išmušė du dantis, praskėlė virš lūpos, kad skambina iš ligoninės, kad iš jo policija paėmė telefoną, kad jam neskambintų. Pasakė, kad policija iškvietė Anglijoje Lietuvos ambasadorių ir tas ambasadorius yra atėjęs savo tautiečiams padėti, kad susuko numerį ir davė jam šnekėti, atseit, gal susitarsi, gal giminės atsiųs pinigų mergaitės gydymui, nes ta mergaitė yra komos būsenoje. Ji būdama labai jautri, pasimetė, gavosi šokas, drebėjo rankos, kojos, širdis, nebežinojo ką daryti. Paklausė, ar skambino mamai, ar mama neturi nė kiek pinigų, jai atsakė, kad mamytė atsiuntė 3000 litų, o dabar jeigu gali, tegul ji duoda, nes ateis sužeistosios mergaitės sesuo ir kaip nekeista ta mergaitė yra pakruojietė, ateis jos sesuo, o jos tėvas dabar yra atvažiavęs į Angliją ir būna kartu su vaiku, ambasadoriumi, policija. Ji turėjo susitaupiusi pinigų kojų sąnarių operacijoms, pasakė M., kad „turiu susitaupiusi, bet man gaila tavęs“, M. jai pasakė, kad jis turi pinigų ir jai grąžins, bet dabar jo sąskaitai uždėjo areštą. Namuose ji turėjo 1000 eurų, o draugės G. paprašė paskolinti 3000 litų, nes jos 3000 litų buvo banke, draugei atnešus pinigus, nieko nepaaiškino, pasakiusi, kad nieko neklaustų. Telefonu, atseit, M. jai diktavo, ką surašyti ant popieriaus lapo, liepė surašyti pinigų numerius. Ji surašė visa drebėdama, nes buvo ne sava. Jai sakė, kad ateis mergaitė, paims pinigus ir kažkokiu greituoju siuntimu išsiųs pinigus, o tada kai gaus pinigus, jis atiduos sužalotos mergaitės tėvui ir policija jį paleis. Paprašius, kad duotų pakalbėti su ambasadoriumi, davė pakalbėti, kalbėjo kitu balsu. Ta mergaitė pas ją pinigų atėjo apie pusę aštuonių vakaro, paskambino į duris, įėjusi pasisveikino, pasakė, kad D. B., užrašius jos pavardę, pasirašė ant to lapo, pasiėmė pinigus, kurių net neskaičiavo, pasakė, kad reikia skubėti, nes bankas dirba iki aštuonių ir išėjo. Po to nesulaukusi anūko skambučio, paskambino dukrai į Šiaulius, viską papasakojo ir dukra jai pasakė, kad ją apgavo sukčiai, ji dar net pyktelėjo, sakydama, kad už anūką galėtų ir numirti, nes jis jaunas, o ji sena. Tačiau dukra išsiaiškino su anūko motina ir tikrai pasakė, kad ji yra apgauta. Dukra iškvietė policiją ir pati pas ją atvažiavo. Policija ją apklausė, viską surašė. Iš nuotraukos ji atpažino mergaitę, kuri buvo atėjusi paimti pinigų. Ji nori, kad jai kuo greičiau grąžintų pinigus, nes reikalingi kelių sąnarių operacijai. Ji atidavė 1000 eurų ir 3000 litų, reiškia tokį ieškinį.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, jam paskambino pažįstama M. V., kuri gyvena J. miestelyje ir paprašė pavežti į Pakruojo miestą. Pasakė, kad nori apsipirkti. Jo dažnai daug kas prašo pavežti, sumoka pinigus ir jis paveža kur reikia, todėl sutiko ir ją pavežti. Tuo metu neturėjo darbo, todėl jeigu kas paprašydavo paveždavo, imdavo pinigus tik už sunaudotą kurą. Kiek pamena, tada nuvažiavo prie M. namo, nes ji gyvena toje pačioje gatvėje, kaip ir jis. M. prie namo stovėjo kartu su kažkokia šviesia mergina ir G. V. Tą šviesią merginą jis matė gal antrą kartą. Visi susėdo į jo automobilį „Passat“, kiek pamena, į priekį atsisėdo M., o gale sėdėjo šviesi mergina ir G. M. kalbėjo, kad Pakruojo mieste apsipirks. Prašė paleisti prie parduotuvės „Norfa“. Jis paklausė, gal reikės palaukti, jei jie greitai apsipirks. M. pasakė, kad jų laukti nereikės, jie ras su kuo grįžti. Jis juos paleido prie parduotuvės, o pats išvažiavo namo. Pamena, kad M. dar yra prašiusi vežti į B. ir į P. Kada tai buvo tiksliai nepamena. Pamena, kad į B. važiavo visi trys, tai yra šviesi mergina, G. ir M., o į P. vežė tik G. Kad daugiau kada būtų vežęs į Pakruojo rajoną M., G. ar tą merginą, nepamena. Kai gavo šaukimą į policiją, buvo sutikęs tą šviesią merginą ir klausė ar jie ko neprisidirbo, nes jį kviečia į Pakruojo policiją. Mergina pasakė, kad prisidirbo „maklių“, o daugiau nieko neaiškino. Žinojo, kad G. slapstosi nuo policijos, nes J. miestelyje girdėjo kalbas, kad jo ieškojo policija.

Liudytojas P. Š. parodė, kad ta mergaitė, kurios nėra tarpe kaltinamųjų, su juo kartu dirbo savivaldybėje viešus darbus, jos nei vardo, nei pavardės jis nežino. Ji atėjo pas jį ir paprašė nuvežti kitą mergaitę (parodo į kaltinamąją K.) pirkti telefono į L. Jis turėjo laisvo laiko, sutarė, kad sumokės už kurą, ir sutiko nuvežti. Nuvežė į L. ir ta mergaitė nuėjo nusipirkti telefono, bet labai greitai atbėgo atgal, pasakė, kad visi girti, telefonas „fuflo“ ir pasakė važiuoti į Šiaulius. Į Šiaulius nuvežė juos prie „Akropolio“, kur jie visi trys išlipo ir nuėjo į parduotuvę. Netrukus grįžo ir parvežė jis juos atgal į namus. Į L. jis vežė dvi merginas ir vaikiną (parodo į kaltinamąjį V.). Ta mergina, kurios salėje nėra, prašė nuvežti į L. pirkti telefono, ji sėdėjo šalia jo ir rodė kelią, kur važiuoti. Kada tai buvo neatsimena. Vaikinas (V.) sėdėjo ant galinės sėdynės. L. jie buvo labai trumpai, iš mašinos buvo išlipusi tik ta mergina (parodo į kaltinamąją K.), nuėjo ir greitai grįžo. Važiuojant nieko nešnekėjo, tik sakė, kad pigiai parduoda telefoną, kad sužinojo per internetą. Atėjusi iš to namo mergina telefono neatsinešė, tada važiavo į Šiaulius, jis suprato, kad pirkti telefono. Šiauliuose jie visi trys (merginos ir vaikinas) išlipo prie „Akropolio“, o jis liko laukti mašinoje, netrukus visi trys grįžo ir jis juos parvežė atgal į J.. Jis vežė juos tą vienintelį kartą. Jis pažįsta R. M., ar R. juos yra vežęs, nežino, nesidomėjo, R. pravardė yra „P.“. Jis jį daugiau ir žino, kaip „P.“, o ne kaip M. Kur yra ta mergina, kurios salėje nėra, jis nežino, J. jos nesimato, girdėjo, kad išvykusi į užsienį. Už tą kelionę jam atsilygino kuru, tai yra, davė pinigus, o jis užsipylė kuro. Pinigus davė ta mergaitė, kurios nėra, davė lyg 30 litų.

Iš 2013-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (1 t., 25-27 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2013-05-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedu (1 t., 28, 29 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji E. Š. pateikė sąsiuvinio lapą, kuris yra įvardintas sutikimo raštu ir kuriame yra parašyta sumokėta suma 1000 litų.

Iš 2013-05-13 tarnybinio pranešimo dėl atliktos telefonų išklotinių analizės (1 t., 37 b. l.) matyti, kad į nukentėjusiosios E. Š. fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8 (421) 51221 buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus, tai yra, 2013-05-02, 12 val. 56 min. 33 sek., pokalbis truko 2024 sekundes, ir 2013-05-02, 13 val. 30 min. 37 sek., pokalbis truko 516 sekundžių.

Iš 2013-09-23 tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės (1 t., 44 b. l.) matyti, kad pokalbių su nukentėjusiąja E. Š. metu, mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. 8 669 73619 buvo prisijungęs prie bokštų KYB01B, VIL18A, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš 2013-06-21 liudytojos J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 78-83 b. l.) matyti, kaip liudytoja parodo vietas Pakruojo mieste, kur ji su M. V. ir G. V. lankėsi bei ką veikė epizode dėl sukčiavimo nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu.

Iš 2013-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., 99-101 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2013-05-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedu (1 t., 102, 103 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji Z. L. pateikė popieriaus lapą.

Iš 2013-06-07 apžiūros protokolo su foto lentele (1 t., 104-106 b. l.) matyti, kas yra nukentėjusiosios Z. L. pateiktame lape parašyta ir kas pasirašė, kokią pinigų sumą padavė.

Iš 2014-06-26 specialisto išvados Nr. 11-605 (14) su priedais (1 t., 120-125 b. l.) matyti, kad pateiktame tyrimui dokumente 2013-05-02 pakvitavime dėl 8000 litų paėmimo – rankraštinius įrašus „D. M.“ ir „2013-05-02“ parašė J. K.

Iš 2013-06-14 tarnybinio pranešimo dėl telefono abonento išklotinės analizės (1 t., 131 b. l.) matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios Z. L. laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2 kartus: 17:15:37 val., pokalbis truko 2630 sekundžių, 17:59:50 val., pokalbis truko 998 sekundes.

Iš 2014-01-14 gautų dokumentų iš Šiaulių banko (1 t., 153-158 b. l.) matyti įtariamojo G. V. atliktos finansinės operacijos 2013 m. gegužės 2 d.

Iš 2014-04-24 rašto (2 t., 2 b. l.) matyti, kad K. pataisos namai siunčia mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E1081T“.

Iš 2014-06-04 apžiūros protokolo su foto lentelėmis (2 t., 3-7 b. l.) matyti, kad buvo apžiūrėtas iš K. pataisos namų atsiųstas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1081T“ ir SIM kortelė.

Iš 2014-02-24 rašto (2 t., 30 b. l.) matyti, kas buvo laikomi K. pataisos namuose 223 kambaryje.

Iš 2013-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su foto lentele (2 t., 51-53 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji Z. L. atpažino merginą, kuri atėjusi iš jos paėmė pinigus.

Iš 2013-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (2 t., 133-136, 137), matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas lapas su tekstu, pavadinimu „sutikimas“, kurį surašė nukentėjusioji D. Z. M., kad perdavė pinigus.

Iš 2013-05-26 rašto su priedu (2 t., 142, 143 b. l.) matyti, kad M. V. į K. pataisos namų depozitinę sąskaitą atliko piniginius pervedimus.

Iš 2013-07-19 tarnybinio pranešimo dėl telefono išklotinių analizės (2 t., 189 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajai D. Z. M. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. 8 669 71665, buvo skambinta 4 kartus, telefonas buvo prisijungęs prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš 2013-07-29 banko „Swedbank“ rašto su priedais (3 t., 3-10 b. l.) matyti M. V. ir G. V. turimos sąskaitos su išrašais.

Iš 2013-05-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (3 t., 58-59 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji D. Z. M. atpažino merginą, kuri buvo atėjusi pas ją į butą ir paėmė pinigus.

Iš 2013-06-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis ir planu (3 t., 108-113 b. l.) matyti, kad įtariamoji J. K. patvirtino savo duotus parodymus vietoje dėl D. Z. M. pinigų užvaldymo apgaule.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų G. V. ir J. K. kaltė dėl sukčiavimo yra visiškai įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės, arba ją panaikino.

Kaltinamieji G. V. ir J. K. apgaule įgijo svetimą turtą – Z. L. priklausančius 8000 litų bei D. Z. M. priklausančius 3000 litų ir 1000 eurų, o kaltinamasis G. V. dar ir E. Š. priklausančius 1000 litų, t.y., padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jų padarytos veikos atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaltinamieji G. V. ir J. K. veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamų veikų atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai. Būtent, kaltinamoji J. K. savo parodymais nuosekliai parodė, kad G. V. ir M. V. artimai bendravo, G. V. ateidavo pas M. V., klausinėdavo ar niekas neskambino, ar nevažiuos ir tai darydavo po kelis kartus per dieną, taip pat kai grįžus iš B. su paimtais iš Z. L. pinigais M. V. namuose buvo girtaujama, G. V. jai pasakė, kad dabar ir ji įkliuvo, kadangi jie apgaudinėja žmones ir vilioja pinigus iš žmonių, kuriuos persiunčia į įkalinimo vietą, tačiau nieko jiems nenutiks, kadangi jie išvyks į užsienį ir niekas jų nebesuras. Taip pat kaltinamoji J. K. savo parodymais nuosekliai nurodė, kad po pinigų užvaldymo B. iš Z. L. jai ir G. V. M. V. davė po 200 litų. Šios aplinkybės neneigė nei kaltinamasis G. V., tačiau už ką jam buvo duoti pinigai jis paaiškinti teismui negalėjo, sakydamas, jog už pabuvimą kartu. Tuo tarpu kaltinamoji J. K. aiškiai suprato, kad pinigus gavo už tam tikrą atliktą darbą.

Kaltinamasis G. V. kaltės nepripažino, nurodydamas, jog jis tik važiavo su M. V. į Pakruojį, po to su M. V. ir J. K. važiavo į B. ir į Pakruojo rajoną, kad M. jam davė 200 litų, nes jis pabuvo su ja, kad M. kažkas skambindavo į telefoną, tačiau jis nežino kas, nežino iš kur M. gaudavo pinigų ir kodėl ir kam M. prašė jo pinigus pervesti jis nežino, nes M. apie tai neklausinėjo ir nesidomėjo, kad kažkas yra ne taip jis suprato, kai atvažiavus į B., M. jam pasakė, kad „mes užkabinome“ ir tada M. pasakė, kam reikėjo kišti J. K., kad reikėjo pačiai eiti.

Tokie kaltinamojo G. V. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti visumos byloje ištirtų įrodymų, ir vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs kaltinamosios J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriuos ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamosios J. K. parodymus patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų E. Š., Z. L. ir D. Z. M. parodymai, kad jų turtas (pinigai), buvo užvaldyti, būtent taip, kaip pasakojo kaltinamoji J. K. Byloje yra nukentėjusiųjų Z. L. ir D. Z. M. rašteliai, kuriuos pasirašė kaltinamoji J. K. išgalvota pavarde, kurią jai nurodė į M. V. telefoną skambinęs asmuo. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kad kaltinamoji J. K. galėtų turėti kokių tai asmeninių paskatų kaltinamojo G. V. atžvilgiu ir jį apkalba. Taip pat kaltinamojo G. V. parodymus paneigia byloje pateikta specialisto išvada, atlikus rašysenos objektų tyrimą, telefonų išklotinių analizės, pateikti duomenys iš Šiaulių banko apie kaltinamojo G. V. atliktas finansines operacijas, iš K. pataisos namų pateiktas mobiliojo ryšio telefonas, K. pataisos namų raštas, kad M. V. atliko piniginius pervedimus į pataisos namų depozitinę sąskaitą, duomenys iš bankų apie turimas kaltinamųjų ir M. V. sąskaitas bei kaltinamojo G. V. ir M. V. sąskaitų išrašai, asmens parodymo atpažinti protokolai.

Kaltinamiesiems G. V. ir J. K. yra tikslintinos jų padarytų nusikalstamų veikų nustatomosiose dalyse aplinkybės, kadangi jų padaryme jie dalyvavo dar su trečiu asmeniu, kuris kaltinime įvardintas nepilnamete M. V., tačiau šis trečias asmuo šioje byloje neteisiamas, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, todėl nenurodoma kaltinime ir šio asmens vardas bei pavardė, nes teismas negali pasisakyti dėl konkretaus asmens kaltės, kai šis nėra teisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo duotais parodymais padėjo išaiškinti šias veikas ir jose dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Kaltinamųjų G. V. ir J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, o kaltinamajai J. K. dar ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje, bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-91 straipsniuose.

Kaltinamoji J. K. neteista (4 t., 4-5 b. l.), bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (4 t., 7-8 b. l., LITEKO duomenys), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruota (4 t., 9 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama, kaip buvusi probleminio būdo mergina, augusi probleminėje, įrašytoje į socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeimoje, pastaruoju metu gyvenanti pas dirbantį draugą, su kuriuo 2013-11-01 susilaukė sūnaus (4 t., 10, 12, 13 b. l.), nedirbanti (4 t., 14 b. l.), neregistruota darbo biržoje (4 t., 15 b. l.), iš jos žodžių mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose, padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė, būdama nepilnametė (4 t., 3 b. l.), atsiprašė nukentėjusiųjų, yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinanti aplinkybė, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir ji yra baustina laisvės apribojimo bausme (BK 41, 48, 90, 91 straipsniai).

Kaltinamajai J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis G. V. teisiamas šeštą kartą, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui, praėjus tik pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų (4 t., 23-33, 34-82 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (4 t., 83-85 b. l.), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas (4 t., 86 b. l.), nedirbantis (4 t., 88 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (4 t., 89 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija charakterizuojančių duomenų apie jį nepateikė, nurodydama, kad gyveno pas motiną (4 t., 87 b. l.), buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko buvo paskelbta ir vykdoma jo paieška, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis (1 t., 96 b. l., 3 t., 136-137, 140-146 b. l.), padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), neatsiprašė nukentėjusiųjų, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, iš ankstesnių nuosprendžių teigiamų išvadų nepadarė, nes ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme (BK 41, 50 straipsniai).

Kaltinamajam G. V. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis, 3 t., 149, 152-154, 158-160 b. l., 4 t., 97 b. l., 5 t., 39-40, 108-109 b. l.).

Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų E. Š. 289,62 eurų (1000,00 Lt), Z. L. 2316,96 eurų (8000,00 Lt), D. Z. M. 1868,05 eurų (6450,00 Lt) civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir tenkinami visiškai, priteisiant juos iš kaltinamųjų: E. Š. iš kaltinamojo G. V., Z. L. ir D. Z. M. solidariai iš kaltinamųjų G. V. ir J. K., kadangi žala nukentėjusiosioms buvo padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 straipsnis, BPK 112, 113, 115 straipsniai).

Kaltinamojo G. V. ekstradicijos išlaidos 1973,74 eurų pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. V. (4 t., 100-105 b. l., BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamiesiems G. V., kadangi jis buvo suimtas, ir J. K., kadangi ji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametė, buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl teismo nutartimi jiems buvo paskirti gynėjai iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kadangi jie patys gynėjų pasikviesti neturėjo galimybės, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taip pat numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, iš kaltinamosios J. K. šios išlaidos nepriteistinos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o iš kaltinamojo G. V. šios išlaidos nepriteistinos, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tai yra, kad jis yra nedirbantis, jokio turto ir pajamų neturi, jam reikės atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiosioms bei ekstradicijos išlaidas.

D ė l daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti i r

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E 1081T“ (IMEI (duomenys neskelbtini) SIM PILDYK Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (Z. L. epizode) – laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (D. Z. M. epizode) – laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti dalį nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos – po pusę nukentėjusiosioms Z. L. ir D. Z. M. priteistos žalos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (E. Š. epizode) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (Z. L. epizode)– laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (D. Z. M. epizode)– laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką G. V. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą G. V. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, 2316,96 eurų (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų 96 centus) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. L., ir 1868,05 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 5 centus) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. Z. M.

Priteisti iš nuteistojo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, 289,62 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Š..

Priteisti iš nuteistojo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, 1973,74 eurų (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 74 centus) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188785847, buveinė Saltoniškių g. 19, Vilniaus mieste, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E 1081T“ (IMEI (duomenys neskelbtini) SIM PILDYK Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.