Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-667-775/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
2S-667-775/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11800-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
J. B., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-667-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11800-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. B. (toliau – pareiškėja) 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su dviem prašymais, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtintos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2, 4.3, 4.4 punktus.

2. Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) paaiškėjus aplinkybei, kad Kauno apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L-21346-254/2008 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. B., E. B. ir E. B. priteisimo, 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai pateikė prašymus sustabdyti procesą pagal pareiškėjos prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi sustabdė pareiškėjos J. B. 2022 m. spalio 7 d. prašymų išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-3131-1172/2023.

Šalies argumentai

5. Teismas nutarė tenkinti pareiškėjų prašymą, kadangi nagrinėjamas klausimas yra susijęs su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad teismo 2019 m. gruodžio 11 d sprendimu patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu sutartis jų aptartomis sąlygos, tarp kurių aptartas ir pareiškėjo išlaikymo teikimas jo nepilnamečiams vaikams. Tačiau 2008 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-21346-254/2008 iš pareiškėjo nepilnamečiams vaikams taip pat buvo priteistas išlaikymas. Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl svarbu nustatyti, kokias išlaikymo sumas pareiškėjas mokėjo nepilnamečiams vaikams ir kokio dydžio įsiskolinimas, kaip teigia pareiškėja, susidarė, kurį būtų galima išieškoti už trejus metus, ir ar šis įsiskolinimas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, sutampa su pareiškėjos prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu.

6. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje paaiškindama nurodė, kad pareiškėjas jai nemokėjo išlaikymo vaikams, kurie yra pilnamečiai, ji kreipėsi į teismą 2009 m., tačiau susitaikė, nes su sutuoktiniu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2009 m. kovo 23 d., sudarė santuokinio turto dalybų sutartį – 2009 m. kovo 31 d. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I., o šalių įgytą santuokoje žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pardavė 2022 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktorės R. Š., už kurį gavo papildomai nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje – 58 000 Eur sumą (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 38 000 Eur suma). Pagal minėtą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ji turėjusi sumokėti R. B. ½ dalį žemės sklypo vertės piniginę kompensaciją, tai yra 12 500 Eur už pareiškėjai atitenkantį žemės sklypą, tačiau nesumokėjusi.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų byloje pateikti duomenys nesutampa, teismo iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ pareikalauti pareiškėjo turimų sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 1 d. nebuvo pateikti, o iš AB „SEB“ pateikti tik iš dalies. Todėl, siekdamas nustatyti prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas nutarė išreikalauti iš AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ bankas visų pareiškėjo turimų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. sausio 1 d., o iš AB „Swedbank“ – už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. spalio 7 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo iš 2023 m. vasario 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „už kurį gavo papildomai nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje – 58 000 Eur sumą“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėja nesutinka su minėtais teismo motyvais, kadangi pagal byloje esantį garso įrašą 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad sklypą ji pardavė už 25 000 Eur. Reali sklypo pardavimo kaina yra 38 000 Eur., pareiškėja suklydo dėl sumos, nes neturėjo prie savęs sutarties, o sumos tiksliai neatsiminė.

8.2. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jo kliento žiniomis sklypas buvo parduotas už 50 000 Eur. Kadangi niekas iš pareiškėjų ar jų atstovų neminėjo 58 000 Eur sumos, juo labiau, kad ji buvo gauta papildomai nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Tokio neegzistuojančio fakto konstatavimas teismo nutartyje pareiškėjai gali sukelti neigiamas pasekmes (sandorio ginčijimas, pranešimas VMI inspekcijai ir kt.), todėl pareiškėja prašo iš nutarties pašalinti nurodyto motyvo dalį kaip neatitinkančią faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, kadangi tokios teismo motyvacijos palikimas gali užkirsti kelią tolimesniam pareiškėjos interesų gynimui, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai, šis faktas ir motyvas įgytų prejudicinę galią.

9. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais konstatuota, kad pareiškėja gavo papildomai nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje – 58 000 Eur sumą.

Atskirasis skundas tenkinamas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl yra suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 straipsnis). Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-968/2003, Nr. 2A-231/2007). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

14. Nagrinėjamu atveju, atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis, kurioje buvo pažymėta, kad už žemės sklypą pareiškėja gavo papildomai nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje – 58 000 Eur sumą.

15. Byloje nustatyta, kad teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1.2.1 punktą pareiškėjai susitarė, jog pareiškėjai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas 25 000 Eur vidutinės rinkos. Pareiškėja minėtu punktu įsipareigoja sumokėti ½ dalies žemės sklypo vertės piniginę kompensaciją, t. y. 12 500 Eur, už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį žemės sklypą.

16. Išklausius 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje pareiškėjos duotus paaiškinimus nustatyta, jog ji teismui nurodė ir patvirtino, kad šalių santuokoje įgytą žemės sklypą ji pardavė pagal santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas – 2022 m. balandžio 11 d. už 25 000 Eur. Atsakovo atstovas minėto teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo žiniomis, minėtas sklypas buvo parduotas už 50 000 Eur. Todėl sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad nei vienas iš pareiškėjų ar jų atstovų teismo posėdyje neminėjo teismo nutartyje nurodytos 58 000 Eur sumos.

17. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi priimtas pareiškėjo R. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, kuriuo be kitų reikalavimų, pareiškėjas kartu prašo pakeisti 1.2.1 punktą ir jame numatytą kompensacijos dydį padidinti iki 19 000 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta aplinkybė šioje byloje nėra patvirtinta, nes ginčijami teismo motyvai neatitinka 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje pareiškėjų ir jų atstovų teiktų paaiškinimų, taip pat nutarties motyvuojančioje dalyje nurodyta aplinkybė gali sukelti pareiškėjai atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų, todėl pareiškėjos prašomi motyvai pašalintini iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „už kurį gavo papildomai nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje – 58 000 Eur sumą“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė