Kauno apygardos teismo nutartis

2024-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-293-1049/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
1S-293-1049/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-293-1049/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35837-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. RV-23-3707 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Š. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi subendrintos bausmės, A. Š. paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, ir jam nustatyta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi peržiūrėtos A. Š. minėtais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos, jas perkvalifikuojant, ir nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

3. Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. balandžio 19 d.) – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai ir 6 (šešios) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2024 m. balandžio 19 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-23-3707, nutarta atsisakyti nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šiuo metu stebimos asmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą (mokosi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bei keliose tikslinėse programose), tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Pažymėta, jog abejonių teigiamų nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu apsauginiai veiksniai nenustatyti. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

5. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetę nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį A. Š. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Šalies argumentai

6. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą ir suteikti galimybę įrodyti, kad jis gali būti naudingas visuomenei, ištaisyti savo klaidas. Nuteistasis skunde nurodo, kad sprendimas dėl atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą buvo priimtas neįsigilinus į Komisijos nutarime surašytus faktus, kad ankstesnes Komisijos nustatytas sąlygas jis vykdė, yra pakeitęs savo mąstymą, suvokė klaidas, laisvėje yra radęs darbą, darbdavys jam padės ir taip jis galės integruotis į visuomenę bei dengti teismo priteistus ieškinius. A. Š. nurodo, kad jis atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus, ir nesupranta, kodėl Komisija nors ir nurodo, kad jis viską įvykdė, bet atsisako taikyti lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, negauta.

8. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio. Proceso dalyvių prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis vykdė nustatytus nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, ką patvirtina pataisos įstaigai 2023 m. gruodžio 18 d. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, pateikti duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą – vyks gyventi pas tėvus, palaiko artimus santykius su artimaisiais, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ar Komisija pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

13. Abejonių dėl nuteistojo skunde nurodytų teiginių, kad būdamas laisvėje jis dirbs ir taip galės dengti priteistus ieškinius, kelia Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, o būtent, kad nuteistasis A. Š. nėra įgijęs jokios specialybės, turimais duomenimis asmens oficiali darbinė patirtis yra gana menka. Pats nuteistasis teigia, kad turi nemažą darbinę padėtį, yra dirbęs užsienio valstybėse, ką patvirtinančių duomenų nepateikė, o iš Sodros duomenų matyti, jog A. Š. Lietuvoje dirbęs keliose įmonėse po keletą mėnesių. Kalbėdamas apie darboviečių keitimo priežastis nurodo, kad netiko darbo pobūdis, ar nebuvo sudarytos palankios darbo sąlygos, kurios atitiktų jo sveikatos būklę. Bausmę A. Š. atlieka Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinyje dėl turimų sveikatos problemų (byloje yra pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 3 d.). Nors jis yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo, tačiau šiuo metu nėra įdarbintas. Atlikdamas bausmę kitose įkalinimo įstaigose jis taip pat nedirbo, nes arba nebuvo įdarbintas, arba nepateikė dokumentų įrodančių gebėjimo užsiimti prašyme vykdyti individualią veiklą nurodyta veikla. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis vykdė nusikalstamas veikas, kurių pagrindinis motyvas – finansinis. Įvertinus aptarus duomenis, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog poreikį nusikalsti galėjo įtakoti A. Š. nestabili darbinė veikla, kuri neužtikrino asmens finansinių poreikių.

14. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo A. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net aštuoniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme.

15. Paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

16. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas dar 2021 m. pradžioje, kas aukštesniajam teismui duoda pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis A. Š. nesistengia mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad vertinimo metu nebuvo nustatytas nė vienas nusikalstamo elgesio riziką mažinantis apsauginis veiksnys.

17. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad su A. Š. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savikritikos stoka, pasikliovimas savo asmenine patirtimi, negalėjimas rasti alternatyvų bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, dėmesį sutelkiant tik į teigiamas pasekmes, ignoruojant galimas neigiamas. Nuteistasis geba įvardinti tam tikrus tikslus, tačiau apie ilgalaikius kalba nekonkrečiai, negeba įvardinti konkrečių veiksmų jiems pasiekti. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis kol kas stokoja kritinio mąstymo savo elgesiui, kas iš esmės apsunkina tolimesnį jo resocializacijos procesą.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, taip pat už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą ir pan. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. A. Š. šiuo metu atlieka bausmę už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, anksčiau jis teistas dvylika kartų, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Iš teistumų istorijos matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais A. Š. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau vykdė nusikaltimus. Nuteistasis dvi iš nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, įvykdė po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, tuo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, A. Š. buvo paskirtos kardomosios priemonės. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taigi, nors sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, aptartos aplinkybės nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis