Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-364-848/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
2-364-848/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21513-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
D. C., Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, A. P. V. Č.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Vytenis Gubavičius, Vytautas Gustas
Civilinė byla Nr. 2-364-848/2017Proceso Nr.2-69-3-21513-2015-0Procesinių sprendimų kategorija: (S) 2.1.5.;2.3.1.;3.1.3.3.;3.1.7.;3.2.4.;3.2.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 06 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė
sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vaidai Ambrozevičienei,dalyvaujant ieškovės D. K. atstovams R. D., advokatui Vytautui Gustui,

atsakovei D. C., atsakovų atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovei Justinai Gracijai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams A. P. V. Č., D. C., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretysis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija ir atsakovės D. C. priešieškinį dėl įrašų laidojimų registravimo žurnaluose pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovų veiksmus: Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių 7-4-14 kapavietės 2,71 m. ilgio dalies atidalinimą, suteikiant šiai atidalintai 2,71 m. ilgio daliai atskirą Nr.13, likusiai 14-os kapavietės daliai paliekant 1,55 m. ilgio dalį, atsakinga už šios atidalintos 2,71 m. dalies tvarkymą paskyrimą atsakovę D. C., taip pat teracinės pertvaros, atskiriančios šias atidalintas kapavietės dalis, įrengimą, savo giminaičių palaidojimą kairėje kapavietės dalyje, esančioje už vidurio linijos, vienodai nutolusios nuo kapavietės dešinės ir kairės pusių kraštinių lygiu atstumu, ten, kur palaidoti ieškovės 4 artimųjų palaikai ir įpareigoti atsakovus A. P. V. Č. ir C. D. atkurti iki ieškovės teisių pažeidimo buvusią padėtį: pašalinti Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengtą teracinę tvorelę ir patraukti jiems priklausantį paminklą į dešinę pusę nuo kapavietės vidurio linijos, vienodai nutolusios nuo kapavietės dešinės ir kairės pusių kraštinių lygiu atstumu, tiek, kad nei viena šio paminklo dalis, įskaitant ir jo pamatą, nekirstų nurodytosios kapavietės vidurio linijos, perlaidoti į dešinę kapavietės dalį, esančią už kapavietės vidurio linijos, tuos šioje kapavietėje palaidotus savo giminaičius, kurių palaikai neteisėtai palaidoti kairėje kapavietės dalyje, esančioje už kapavietės vidurio linijos, kurioje palaidoti ieškovės 4 artimųjų palaikai bei priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje bei jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse yra ieškovės šeimos kapavietė (duomenys neskelbtini), kurios bendras ilgis 4,26 m., kairėje kapavietės pusėje yra palaidoti 4 ieškovės giminės: 1952 m. ieškovės mamos brolis J. P., 1959 m. palaidota mamos sesuo J. Z. (P.), 1995 m. palaidotas tėvas V. D. ir 2007 m. - mama J. D.. Kauno savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“ (toliau - SĮ „Kapinių priežiūra“) ieškovė įregistruota kaip asmuo atsakingas už šios kapavietės tvarkymą, šias pareigas ieškovei perdavė jos mama J. D.. Taip pat nurodytoje kapavietėje 1952 m. lapkričio mėnesį buvo palaidota E. Z. R., kaip buvusi J. P. sugyventinė, kuri su ieškovės šeima nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad laidojant jų nurodytus artimuosius asmenis būtų gautas asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, sutikimas, bei, kad kapavietei suteiktas Nr.13. Ieškovė visada buvo įsitikinusi, kad tiek jos, tiek atsakovų teisės šioje kapavietėje yra lygios, t. y. jie negali užimti šioje kapavietėje vietos daugiau, negu iki jos vidurio ribos. Apie 2008 metus atsakovai be jokio derinimo su ieškove, kaip atsakingu už kapavietės tvarkymą asmeniu, padalino kapavietę savo nuožiūra į dvi dalis patraukdami vidurio ribą į kairę pusę, palikdami toje pusėje mažesnę kapavietės dalį. Per šią ribą atsakovai neteisėtai įsirengė teracinę tvorelę, tuo būdu neteisėtai suformuodami atskirą kapavietę. Atsakovė D. C. niekada nebuvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, laidojimo žurnale ji įrašyta kaip atsakinga už neegzistuojančią (duomenys neskelbtini) kapavietę, kurioje palaidoti jos artimieji. Atsakovai užgrobdami dalį svetimos kapavietės, laidodami savo artimuosius be ieškovės sutikimo, pažeidė kapinių tvarkymo taisykles, ieškovės kapavietės valdymo teises, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat nurodė, kad 1990 metų laidojimo žurnalo l. 72, palaidojus V. Z., atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą įrašyta S. Č., bet kapavietės numeris nenurodytas. 1995 m. žurnalo l. 125, palaidojus S. Č., už kapavietės priežiūrą įrašyta atsakinga D. C., tačiau kapavietės numeris nurodytas 13, o eilės skaičius „4“ užrašytas ant kito skaičiaus su akivaizdžiais klastojimo požymiais. 1995 m. žurnalo l. 123, palaidojus V. D., atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą įrašyta D. K. ir S. Z., kuri yra visiškai svetimas asmuo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus prašo ieškinį tenkinti (2 t., b. l. 56-58).

Atsiliepimas

Atsakovai D. C. ir A. P. V. Č. atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai kartu prižiūri Z. šeimos kapavietę. Kapavietė įrengta ir prižiūrima Z. šeimos lėšomis. Kapavietėje pradėta laidoti nuo 1952 m., kai mirė J. P., kuris buvo E. Z. R. sugyventinis. E. Z. R. su J. P. gyveno kaip šeima, nors ir buvo nesusituokę, Z. šeimos name. Mirus J. P. jo laidojimo rūpinosi E. Z. R. bei jos tėvas V. Z.. Po mėnesio mirus E. Z. R., ji buvo palaidota dešiniau nuo J. P. kapo, ją laidojo tėvas V. Z., kuris planavo kapavietėje laidoti kitus šeimos narius, todėl kapavietę apjuosė tvorele, tarp kapaviečių pastatė kryžių su mirusiųjų vardais. Šiuo metu kryžius yra patrumpintas ir ieškovės šeimos perkeltas į kairę pusę. 1953 m. kapavietėje buvo palaidotas V. Z., 1959 m. J. Z.. 1990 m. kapavietėje buvo palaidota V. Z., už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta S. Č., atsakovų mama. 1995 m., be S. Č. sutikimo, buvo palaidotas V. D., tačiau gerbiant mirusįjį, jokių veiksmų imtasi nebuvo. 1995 m., mirus S. Č., ji buvo palaidota ginčo kapavietėje, o atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą paskirta atsakovė D. C.. 2007 m., be atsakovės D. C. sutikimo, kapavietėje buvo palaidota J. D., tačiau gerbiant mirusiąją ir šį kart jokių veiksmų imtasi nebuvo, tačiau buvo įrengta teracinė tvorelė atskiriant kapus. Tvorelė buvo įrengta su Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ atstovo žinia, kuris naudodamas specialų metalinį strypą smaigstant žemę, patikslino kurioje vietoje kas yra palaidota ir nurodė, kur įrengti tvorelę. Nuo 1952 m. kapavietę prižiūrėjo V. Z. ir V. Z., kuri po V. Z. mirties kapavietę prižiūrėjo iki 1990 m. Nuo 1990 m. kapavietę prižiūrėjo jų dukra, atsakovų motina, S. Č., kuri oficialiai nurodyta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Po S. Č. mirties, nuo 1995 m. kapavietę prižiūrėjo ir oficialiai nurodyta, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, D. C.. Nors D. kapavietėje palaidoti be kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimo, S. Č., o vėliau D. C. neprieštaravo, kad ieškovės šeima lankytų bei prižiūrėtų jų kapus. Nuo 2007 m. kapavietės kairė ir dešinė pusės tvarkomos atskirai. Jog pirmasis kapavietėje buvo palaidotas J. P. nekeičia fakto, kad jis buvo palaidotas Z. iniciatyva ir lėšomis, kaip E. Z. R.s vyras. J. Z. taip pat buvo palaidota Z. šeimos, kaip jų šeimos narė, kadangi gyveno su Z., buvo E. Z. (V. Z. ir V. Z. sūnaus), sutuoktinė. Ieškovės artimieji negali būti palaidoti už teracinės tvorelės, kadangi ten 1995 m. yra palaidota S. Č., o laidoti ant kito kapo galima tik po 20 metų, tuo tarpu J. D. palaidota 2007 m. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovai prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Be nurodytų aplinkybių atsakovai pažymi, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti ieškinį, kadangi nėra teisėtu kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, taip pat teigia, jog ieškinys atsakovui A. P. . pareikštas nepagrįstai, atsakovas šioje byloje nėra tinkamas asmuo, nes nėra atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo (1 t., b. l. 161-162, 185-189).

Atsakovė Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad iki šių dienų nėra išlikusios informacijos apie pirminį kapavietės prižiūrėtoją, palaidojus pirmąjį mirusįjį – ieškovės dėdę arba atsakovų tetos sugyventinį, todėl kapavietę galėjo įrengti tiek ieškovės, tiek atsakovės artimieji. Kapinių registravimo žurnaluose ar kituose atsakovo turimuose dokumentuose nėra informacijos apie 1952-1959 palaidotų ieškovės ir atsakovų artimųjų kapavietes, t. y. registracijos žurnaluose Nr.43 ir 44 išvis nenurodytas joks kapavietės eilės ar vietos numeris. Atsakovė sutinka, kad vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais 1952-1959 m. proceso šalių artimieji buvo palaidoti Petrašiūnų kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu kapavietėje buvo palaidota po du ieškovės ir atsakovų giminaičius. Byloje nėra duomenų, kad šiuos laidojimus ieškovės mama, kuri, kaip pateikiama, buvo kapavietės prižiūrėtoja, būtų ginčijusi, jiems nepritarusi ar kitaip gynusi savo pažeistas teises į kapavietę. Galima ir situacija, kad ne ieškovės mama buvo teisėta kapavietės prižiūrėtoja, o kaip nurodo atsakovai, jų močiutė, mirusi 1990 m. ir palaidota kapavietėje šalia savo dukros ir vyro. Pažymėtina, kad atsakovų močiutė jau buvo trečias iš eilės Z. giminės atsakovų artimasis asmuo, palaidotas minėtame kape. Palaidojus atsakovų močiutę, 1990 m. Petrašiūnų kapinių žurnale Nr.45 padarytas pirmas įrašas apie kapavietę ir ją prižiūrinčiu asmeniu nurodyta atsakovų motina S. Č., būtent ji nuo 1990 m. turėjo teisę leisti į jos prižiūrimą kapavietę laidoti kitus asmenis. Po ieškovės tėvo mirties, Petrašiūnų kapinių žurnale Nr.45 l. 123, naujomis kapavietės prižiūrėtojomis nurodytos jau dvi moterys: buvusi prižiūrėtoja S. Č. (Z.) ir naujai įtraukta prižiūrėtoja D. K.. Į SĮ „Kapinių priežiūra“ dėl buvusio prižiūrėtojo pakeitimo nauju kreiptasi nebuvo ir nebuvo išduoti jokie prižiūrėtojo pakeitimą patvirtinantys dokumentai, todėl tokia situacija, kai dar viena prižiūrėtoja įrašyta ieškovė yra neteisėta ir negalima. Buvusio kapinių administratoriaus padaryta klaida, kapavietės prižiūrėtoju įrašant dar vieną asmenį, yra akivaizdi ir neginčijama. Atsakovų motinai, teisėtai kapavietės prižiūrėtojai, neperdavus prižiūrėtojos teisių ieškovei, ši nei iš savo motinos, nei iš kitų tariamų buvusių kapavietės prižiūrėtojų negalėjo tokios teisės perimti ar įgyti. 1995 m., mirus atsakovų motinai, šios turėtą kapavietės priežiūros teisę paveldėjo dukra D. C.. Pažymėjo, kad būtent už atsakovų motinos kapo priežiūrą, po jos mirties, kapinių žurnale įrašyta dukra atsakovė D. C., todėl dėl visų tolesnių laidojimų kapavietėje sutikimus turėjo duoti būtent atsakovė. 2007 m., mirus ieškovės motinai, ji į ginčo kapavietę motiną palaidojo nesikreipdama leidimo laidoti į atsakovę. Ieškovė prašymą laidoti į ginčo kapavietę parašė 2007-11-02, leidimus išduodanti savivaldybės institucija prašymą gavo tik 2007-11-30, kai ieškovės motina jau buvo palaidota, be atsakingos už leidimų išdavimą institucijos žinios ir sutikimo. Palaidojus ieškovės motiną, kapavietę prižiūrinčiais asmenimis buvo palikta ieškovė ir jau mirusi atsakovų motina, nors po jos mirties kapavietės prižiūrėtojos teisę buvo perėmusi dukra (atsakovė). Pirmoji kapavietės prižiūrėtoja buvo paskirta atsakovės motina, todėl vėliau lygiateise kapavietės prižiūrėtoja paskirti ieškovės kapinių administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo. Mirus atsakovų motinai, teisėta prižiūrėtoja buvo paskirta atsakovė, kuri ir turėjo išduoti 2007 m. leidimą ieškovei, norint palaidoti motiną. Nei atsakovė, nei SĮ „Kapinių priežiūra“, įstatymų nustatyta tvarka leidimų neišdavė, todėl ieškovė neturėjo teisės 2007 m. laidoti motinos bendrame kape. Taip pat nurodė, kad laikantis Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 88 d. apie kapavietėje statomus statinius privaloma informuoti kapinių prižiūrėtoją, atsakovai prieš įrengdami teracinę tvorelę į SĮ „Kapinių priežiūra“ nesikreipė, statinio nederino ir jam leidimo negavo (1 t., b. l.163-167).

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymo 6 str. 41 p. numato, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu T-474 521 p. numatyta, kad laidojimą organizuoja ir už jį atsako Savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas Kauno miesto viešųjų kapinių priežiūros sutartyje nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015-10-20 sprendimu T-565 pritarė, kad su Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ būtų sudaryta sutartis dėl Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir neatpažinto ar vienišo žmogaus palaikų laidojimo paslaugų pirkimo. Paslaugų teikimo sutartis su SĮ „Kapinių priežiūra“ buvo sudaryta 2015-11-06, todėl kapinių priežiūrą ir tvarkymą bei laidojimą organizuoja ir už jį atsako SĮ „Kapinių priežiūra“. Taip pat tretysis asmuo neturi duomenų, kad A. P. V. Č. būtų išduoti leidimai atlikti ginčo kapavietės rekonstrukcijos darbus (1 t., b. l. 157-158).

Šalies argumentai

Atsakovė D. C. teismui pateikė priešieškinį dėl įrašų laidojimų registravimo žurnaluose pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis laidojimų Kauno Petrašiūnų viešosiose kapinėse registravimo žurnalo įrašų Nr.98 ir Nr.250 dalis, kuriose už kapavietės, kurioje 1995-06-19 palaidotas V. D. ir 2007-11-03 palaidota J. D., priežiūrą atsakingu asmeniu įrašyta D. K. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodo analogiškus motyvus, kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, jog Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr.359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p. įtvirtinta, kad kapavietėje laidoti kitus asmenis leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu, tai reiškia, kad 1995 m. kapavietėje laidojant V. D. turėjo būti gautas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens S. Č. ir 2007 m. kapavietėje laidojant J. D. – D. C. sutikimai. Palaidojus nurodytus asmenis laidojimo žurnaluose buvo neteisėtai padaryti įrašai Nr.98 ir Nr.250, kur už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nurodyta D. K.. Atsižvelgiant į tai, kad įrašai padaryti neteisėtai, prašo juos panaikinti (1 t., b. l.179-181).

Ieškovė su pateiktu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė teigia, kad pirmasis kapavietėje buvo jos mamos J. D. palaidotas jos sūnus V. P., kurio laidojimo faktas ir buvo pagrindas jos mamai tapti atsakinga už tos kapavietės priežiūrą. Tame pačiame kape ieškovės mama leido palaidoti J. P. sugyventinę E. Z.. Atsakovai nurodo, kad E. Z. R. buvo J. P. sugyventinė, tačiau tai byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais, todėl ieškovės teigimu, kapavietėje palaidota E. Z. (Z.) yra visiškai kitas asmuo, su atsakovais nesusijusi jokiais giminystės ryšiais. Nors priešieškinyje atsakovė teigia, kad ji nuo 1995 m. po motinos S. Č. mirties tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą, tačiau laidojimo žurnale Nr.45 l. 72, V. Z. laidojimo kapavietė nenurodyta, o to paties žurnalo l. 125 esantis įrašas Nr.140, kuriame užfiksuotas S. Č. laidojimas ir įrašyta, kad ji palaidota kapavietėje (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai suklastotas ir teismas negali tokiu įrašu remtis. Taip pat laidojimo žurnale Nr.45 l. 123 įraše Nr.98, už kapavietės priežiūrą, palaidojus V. D., logiškai įrašyta atsakinga už kapavietės priežiūrą ieškovė D. K., už jos pavardės vėliau įrašyta S. Ž., t. y. akivaizdžiai vėliau, stengiantis dirbtinai įgyti reikalavimo teisę, todėl šis įrašas yra suklastotas (2 t., b. l. 25-26).

Atsiliepimas

Atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo sutinka bei prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovės tėvo laidojimo metu 1995 m. galiojo 1990-11-26 Vyriausybės nutarimas „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, o ieškovės motinos laidojimo metu 2007 m. galiojo 2006-02-13 Vyriausybės nutarimas „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Abiejuose aktuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu galėjo būti paskiriamas tik vienas asmuo, todėl Petrašiūnų kapinių registravimo žurnaluose 1995 m. ir 2007 m. nurodžius du už kapavietės Nr. 7-4-14 priežiūrą atsakingus asmenis - ieškovę ir atsakovų motiną, nebuvo paisoma tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis atsakovė turėtų būti pripažinta teisėta kapavietės 7-4-14 prižiūrėtoja, o ieškovė turėtų būti išbraukta iš Petrašiūnų kapinių žurnalų įrašų Nr.98 ir Nr.250, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo (2 t., b. l. 23-24).

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad už žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako paslaugų teikėjas, šiuo atveju SĮ „Kapinių priežiūra“, tretysis asmuo suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir prašo priešieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių 7-4-14 kapavietės atidalinimą į dvi dalis, atitveriant teracine tvorele, bei atidalintos dešinės dalies tvarkymą atsakingu asmeniu paskiriant D. C., neteisėtu ir įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki atidalinimo padėtį, pašalinti neteisėtai pastatytą tvorelę, patraukti paminklą nuo kapavietės vidurio linijos į dešinę pusę ir perlaidoti atsakovų giminaičius į dešinę dalį, esančią už vidurio linijos, jeigu jų palaikai neteisėtai palaidoti kairėje kapavietės dalyje, esančioje už kapavietės vidurio linijos. Tuo tarpu atsakovai, nurodo, kad atsakovė D. C. yra teisėtai paskirta asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą, todėl prašo priešieškiniu panaikinti kapinių registracijos žurnaluose neteisėtai atliktus įrašus, kuriuose atsakinga už kapo priežiūrą yra įrašyta ir ieškovė.

Iš suformuluotų šalių reikalavimų ir šiems reikalavimams pagrįsti nurodytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog šioje byloje iš esmės kilęs ginčas dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus nustatyta, kad ginčo kapavietėje 7-4-14 palaidoti šie asmenys: 1952-10-15 J. P. (kapinių registravimo žurnalas Nr.43, l. 75, įrašo Nr.338), 1952-11-21 E. Z. (kapinių registravimo žurnalas Nr.43, l. 78, įrašo Nr.378), 1953-10-15 V. Z. (kapinių registravimo žurnalas Nr.43, l. 99, įrašo Nr.297), 1959-11-26 J. Z. (kapinių registravimo žurnalas Nr.44, l. 50, įrašo Nr.330), 1990-03-26 V. Z. (kapinių registravimo žurnalas Nr.45, l.71, įrašo Nr.67), 1995-05-12 V. D. (kapinių registravimo žurnalas Nr.45, l. 122, įrašo Nr.98), 1995-06-19 S. Č. (kapinių registravimo žurnalas Nr.45, l. 124, įrašo Nr.140), 2007-11-03 J. D. (2007 m. kapinių registravimo žurnalas įrašo Nr.250, 1 t., b. l. 92-93). Palaidojus ginčo kapavietėje J. P., E. Z., V. Z. ir J. Z. kapinių registracijos žurnale už kapo priežiūrą atsakingas asmuo nurodytas nebuvo, taip pat nenurodytas ir kapavietės numeris, tačiau iš šalių paaiškinimų neginčytinai nustatyta, jog nurodyti asmenys yra palaidoti ginčo kapavietėje (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 08 min., nuo 56 min. 48 sek., nuo 06 min. 58 sek.). Nagrinėjant bylą teisme atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ sutiko su ieškovės skaičiavimais bei argumentais, jog ginčo kapavietės numeris yra 7-4-14, ji padalinta niekada nebuvo, numeris 7-4-13 kapavietei suteiktas taip pat nebuvo, todėl nors ir nėra nurodytas ginčo dėl kapavietės numeris darytina išvada, jog visi aukščiau nurodyti asmenys yra palaidoti kapavietėje 7-4-14, o ne 7-4-13. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kapinių žurnale Nr.45, l. 124, įrašo Nr.140 kapavietės numeris yra nurodytas netiksliai, galimai dėl neatsargumo ar rašymo apsirikimo. Kaip apklausos metu paaiškino SĮ „Kapinių priežiūra“ atstovė, kapinių žurnaluose žymėjimus vykdė paprasti žmonės, tai kartais darydavo net patys duobkasiai, todėl kapinių žurnaluose atlikti žymėjimai galėjo būti su klaidomis, netikslūs. Nesant ginčo dėl kapavietės numerio, byloje nevertinami ieškovų pateikti šiuo klausimu argumentai bei rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 37, 68-67, 104-119, 128-134, 2 t., b. l. 48-49).

Taip pat iš šalių paaiškinimų neginčytinai nustatyta, jog ginčo kapavietėje 1990 m. yra palaidota ir V. Z., nors kapinių registracijos žurnale Nr.45 (kapinių registravimo žurnalas Nr.45, l.71, įrašo Nr.67) kapavietės numeris nurodytas netikslus – „7-4-...“. 1990 m. palaidojus V. Z. (atsakovų močiutę) Petrašiūnų kapinių žurnale Nr.45 padarytas pirmasis įrašas apie kapavietę prižiūrintį asmenį. Žurnale Nr.45 l. 72, įrašo Nr.67 už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu yra nurodyta S. Č. (atsakovų mama). Taigi neginčytinai nustatyta, jog kaip pirmoji atsakinga už ginčo kapavietės priežiūrą nuo 1990 m. buvo S. Č. ir ji turėjo teisę leisti į jos prižiūrimą kapavietę laidoti kitus asmenis. 1995-05-12 į ginčo kapavietę buvo palaidotas V. D. (ieškovės tėvas) ir kapinių registracijos žurnale kaip atsakingi už kapo priežiūrą nurodomi jau du asmenys – D. K. (ieškovė) ir S. Z. (Č.). 1995-06-19 į ginčo kapavietę palaidojus buvusią atsakinga už kapo priežiūrą S. Č. kapinių registracijos žurnale atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu įrašyta atsakovė D. C.. 2007 m. į ginčo kapavietę palaidojus ieškovės motiną J. D. atsakingomis už kapo priežiūrą nurodytos K. D. ir S. Z. (Č.).

1990-11-26 Nr. 359 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.359 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 12 p. nustatyta, kad < ...Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant - kitam šeimos nariui...>, tai reiškia, kad 1995 m. laidojant ieškovės tėvą leidimą laidoti turėjo duoti tuo metu jau paskirta už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu S. Č., tačiau nei į ją, nei į kapinių priežiūros paslaugas teikiančią įmonę niekas nesikreipė ir V. D. buvo palaidotas į ginčo kapavietę be kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimo. 2007 m., mirus J. D., galiojusiame 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 21 p. numatyta, kad <... Kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu...>. Kadangi 1995 m., mirus už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui S. Č., bei atsakingu asmeniu už ginčo kapavietę paskyrus atsakovę D. C., laidojant ieškovės motiną turėjo būti gautas atsakovės leidimas. Tačiau, kaip byloje nustatyta, dėl leidimo laidoti nei į atsakovę nei į už kapinių priežiūrą atsakingą įmonę kreiptasi nebuvo, todėl darytina išvada, kad abu ieškovės tėvai ginčo kapavietėje buvo palaidoti pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovė su 2007-11-02 prašymu dėl leidimo laidoti į ginčo kapavietę J. D., į SĮ „Kapinių priežiūra“ kreipėsi tik 2007-11-30, t. y. kai ji jau buvo palaidota. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prašyme ieškovė prašo leisti palaidoti ir nurodo, kad „iškilus ginčams visą juridinę atsakomybę prisiimu sau“ (1 t., b. l. 168). Vertinant šią aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovei galimai buvo suprantama apie jai be pagrindo suteiktą kapavietės prižiūrėtojos teisę arba tai, kad dėl laidojimo į kapavietę turėtų būti gautas kapavietės priežiūrą atliekančio asmens sutikimas ir dėl to galimi ginčai ateityje.

Taip pat byloje kilęs ginčas dėl 1995 m. kapinių laidojimo žurnale Nr.45, ir 2007 m. kapinių registracijos žurnale, padarytų įrašų Nr.98 ir Nr.250, kuriuose už ginčo kapavietę nurodyti du atsakingi asmenys – K. D. ir Z. S., teisėtumo.

Kapinių tvarkymo taisyklės nustato, kad <...Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui...> (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau Taisyklių) 21 p., 22 p.). Analogiškas reikalavimas buvo numatytas ir 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 20 p. - <Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas žurnale padaro reikiamus pakeitimus>. Kad <...Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant - kitam šeimos nariui...> numatyta ir 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.359 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 12 p.

Sekant nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vertinant byloje surinktus įrodymus atmestinas ieškovės argumentas, kad ji atsakingo už kapo priežiūrą asmens teises perėmė iš savo motinos J. D.. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai – byloje nėra duomenų, jog J. D. būtų buvusi kada nors paskirta asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą, atitinkamai ir tokios teisės ieškovė neturėjo iš ko perimti. Priešingai, byloje pateikti duomenys, jog pirmu asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą buvo paskirta S. Č., po jos mirties – D. C.. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad dėl kapą prižiūrinčio asmens pakeitimo nei į S. Č. nei į D. C. ar kapinių prižiūrėtoją kreiptasi nebuvo.

Kaip nustatyta kapavietėje yra palaidota po keturis ieškovės ir atsakovų artimuosius. Pažymėtina, jog du iš ieškovės kapavietėje palaidotų giminaičių, t. y. J. P. (ieškovės mamos brolis) ir J. Z. (ieškovės mamos sesuo) buvo artimai susiję su Z. šeima – J. P. buvo E. Z. R. sugyventinis, jie gyveno kartu su Z. šeima, J. Z. buvo Viktoro ir V. Z. marti, jų sūnaus E. Z. sutuoktinė, taip pat gyvenusi kartu su Z. šeima. Konstatuotina, kad ginčo kapavietėje yra palaidoti 6 asmenys susiję su atsakovų šeima, todėl negalima visiškai atmesti galimybės, jog pirmasis kapavietėje palaidotas asmuo, galėjo būti laidotas buvusios jo sugyventinės E. Z. R. ir kapavietė buvo suteikta būtent atsakovų artimiesiems kaip šeimos kapas. Tačiau rašytinių duomenų apie tai, kam buvo suteikta kapavietė išlikę nėra, todėl teismas vadovaujasi pirmais rašytiniais išlikusiais duomenimis apie kapinių registracijos žurnaluose padarytą įrašą, kas buvo paskirtas pirmuoju ginčo kapavietę prižiūrinčiu asmeniu - tokiu asmeniu buvo paskirta S. Č., atsakovų motina, vėliau kituose įrašuose ją taip pat nurodant, bei po jos mirties atsakingu už kapavietės priežiūrą paskirta atsakovė D. C..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti aplinkybei, jog atsakovė asmeniu atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą yra paskirta neteisėtai, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p., 22 p., 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 20 p.).

Byloje iš šalių paaiškinimų bei esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad teracinė tvorelė kapavietėje įrengta neteisėtai, negavus atitinkamo leidimo (1 t., b. l. 7, 24-26, 91). Byloje nustačius, kad ieškovė nėra atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo konstatuota, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo prašant nugriauti kapavietėje neteisėtai pastatytus statinius, bei perlaidoti asmenis, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p., 22 p., 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 20 p.).

Liudytojų J. V. (2017-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 57 min. 59 sek.) bei R. D. (1 t., b. l. 126-127) parodymai vertintini kritiškai – J. V. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su ieškove, ieškovės atstove, su ieškovės atstove R. D. susituokęs nuo 2000 m., todėl kapinių suteikimo, ar atsakingo asmens už kapo priežiūrą skyrimo aplinkybės jam gali būti žinomos tik iš kitų asmenų pasakojimų, jų vertinimų, o aplinkybės dėl kapinių nepriežiūros nėra reikšmingos; R. D. laidojant į ginčo kapavietę pirmuosius asmenis buvo 10 m. amžiaus, todėl mažai tikėtina, kad jai buvo žinomos kapavietės suteikimo ar laidojimo aplinkybės, o kitos jos nurodytos aplinkybės ginčo išsprendimui nėra reikšmingos.

Kaip bylos išsprendimui neturintys reikšmės atmestini ieškovės pateikti įrodymai dėl kapinių tvarkymo (nepriežiūros) (2 t., b. l. 88).

Byloje nustačius, jog D. C. yra asmuo atsakingas už kapavietės priežiūrą bei vadovaujantis norminiais aktais, reglamentuojančiais atsakingo asmens už kapavietę paskyrimo tvarką, tenkintinas byloje pareikštas priešieškinys ir pripažintinos negaliojančiomis laidojimų Kauno Petrašiūnų viešosiose kapinėse registravimo žurnalų įrašų Nr.98 ir Nr.250 dalys, kuriose už kapavietės, kurioje 1995-06-19 palaidotas V. D. ir 2007-11-03 palaidota J. D., priežiūrą atsakingu asmeniu įrašyta D. K. (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p., 22 p., 2006 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 144 Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo 20 p.).

Dėl ieškinio senaties. Atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“ teismui pateiktame atsiliepime (1 t. b. l. 86) prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovė šį prašymą teismo posėdžio metu palaikė. Atsakovė nurodo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad kapavietėje Nr. 7-4-14 paskutinis asmuo buvo palaidotas 1995-06-19 ir dėl pažeistų teisių ieškovė niekur nesikreipė, todėl praleistas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė su prašymu nesutinka bei nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko su ta aplinkybe, jog teracinė tvorelė kapavietėje buvo pastatyta palaidojus J. D., atsakovų teigimu 2007 m. Ieškovė teigia, jog apie teracinę tvorelę ieškovei tapo žinoma apie 2008 metus. Vertinant, jog J. D. palaidota buvo 2007-11-03 tikėtina, kad apie teracinę tvorelę ieškovė galėjo sužinoti 2008 m., todėl darytina išvada, kad reikalavimui pašalinti teracinę tvorelę nėra suėjęs bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

Dėl reikalavimo į dešinę pusę perlaidoti atsakovų artimuosius asmenis, jeigu jie yra palaidoti kairėje pusėje už kapavietės vidurio linijos. Byloje nustatyta, kad pagal šalių pateiktas schemas (1 t. b. l. 22, 183) arčiausiai vidurio kapavietės linijos paskutinis atsakovų šeimos narys (atsakovų mama S. Č.) buvo palaidota 1995-06-19. Ieškovės atstovai teigė, jog jie kapavietę prižiūrėjo, ja rūpinosi, lankė, todėl darytina išvada, jog šis faktas ieškovei buvo žinomas 1995 metais. Jeigu vertinant, kad palaidojus nurodytą asmenį buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą, teisės ir į teismą su ieškiniu ieškovei kreipusis tik 2015-10-29 konstatuotina, jog šiam reikalavimui yra suėjęs bendras ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestinas vadovaujantis ir šiuo pagrindu (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Dėl netinkamo atsakovo. Atsakovų atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog A. P. V. Č. yra byloje netinkamas atsakovas, kadangi kapavietę prižiūri ir už ją atsakinga yra D. C.. Teismas sutinka su atsakovų atstovo argumentais, todėl ieškinys atsakovui A. P. V. Č. atmestinas CPK 45 str. numatytu pagrindu, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas A. P. V. Č. prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovė D. C. 991 Eur bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 950 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 89-91). Ieškinį atmetus, tenkinus priešieškinį bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės (CPK 88 satr., 93 str.).

Tenkinus priešieškinį iš ieškovės priteistinos 18,28 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis laidojimų Kauno Petrašiūnų viešosiose kapinėse registravimo žurnalo įrašų Nr.98 ir Nr.250 dalis, kuriose už kapavietės, kurioje 1995-06-19 palaidotas V. D. ir 2007-11-03 palaidota J. D., priežiūrą atsakingu asmeniu įrašyta D. K..

Priteisti iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, atsakovui A. P. V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Molėtų g. 15-1, LT-50174 Kaune, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, atsakovei D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno g. 12-5, LT-21375 Vievyje, 991 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 18,28 Eur (aštuoniolika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė