- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-522-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32414-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės – Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. B. paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat nuosprendžiu buvo patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. B. priteista nurodytam civiliniam ieškovui 523,93 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. B. 2018 m. liepos 8 d., apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš T. J. – R., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į dešinę akį, taip padarydamas T. J. – R. kraujosruvą su muštinėmis žaizdelėmis dešinės akies vokuose su kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad pataisos namuose dirbs ir atlygins civilinį ieškinį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas prašė nuteistojo A. B. skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už A. B. įvykdytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė kiek didesnį už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pripažino savo kaltę ir buvo galimybė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtiną bausmę sumažino vienu trečdaliu, tad apeliantui buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į pagrįstai konstatuotas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, vertino tai, jog A. B. praeityje net 23 kartus teistas, baustas administracine tvarka, pastaruoju metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas leido teismui padaryti išvadas, jog apeliantas yra linkęs ignoruoti visuotinai priimtinas taisykles, dėl ko parinko būtent laisvės atėmimo bausmę.
7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su žemesnio teismo parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jos dydžiu. Akivaizdu, kad nei skiriant nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bausmę, nei ją bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nebuvo nukrypta nuo bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių, numatytų BK 54, 62 ir 64 straipsniuose. Nors nuteistasis A. B. skundu ir prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, tačiau, kaip matyti, toks prašymas iš esmės nėra argumentuojamas. Apeliantas nedetalizuoja, konkrečiai kuri bausmė, jo manymu, buvo paskirta per griežta, t. y. ar nesutinka su už nežymų sveikatos sutrikdymą skirta bausme, ar mano, jog buvo netinkamai subendrintos bausmės. Kaip galima suprasti, apeliantas tiesiog pageidauja švelnesnės galutinės bausmės, tačiau akivaizdu, kad vien tik kaltininko noras sulaukti pageidaujamos bausmės nėra pagrindas ją keisti.
8. Apeliaciniame skunde nurodyta vienintelė aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis – buvo pagrindas bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atitinkamai skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taip pat tokia aplinkybė pagrįstai pripažinta kaip lengvinanti kaltininko atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, jog minima aplinkybė jau buvo įvertinta, vadovaujantis ja, nuteistajam pritaikytos nuostatos, turėjusios reikšmės skiriant švelnesnę bausmę. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarstant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės klausimą nėra jokios galimybės apelianto minimą aplinkybę vertinti iš naujo, juo labiau, tuo pagrindu švelninti bausmę.
9. Tiesa, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti provokuojantį nukentėjusiosios T. J.-R. elgesį, būtent kuris, anot gynėjo, ir nulėmė jo ginamojo nusikalstamus veiksmus.
10. Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė nukentėjusiojo provokuojantį (ar rizikingą) elgesį, turėjusį įtakos nusikaltimo padarymui, pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokia nuostata yra įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, gynėjas jau tąkart kėlė klausimą dėl minimos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo (1 t., b. l. 193-196). Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog apylinkės teismas šios aplinkybės nenustatė. Nors nuosprendyje ir nėra išdėstyti argumentai, kuriais būtų pasisakyta dėl baigiamojoje kalboje gynėjo kelto minimo klausimo, tačiau tai nereiškia, jog buvo pagrindas tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui.
11. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra toks elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398/2014, 2K-P-135-648/2016).
12. Iš nagrinėjamoje byloje užfiksuotų nuteistojo A. B. ir jo sutuoktinės liudytojos B. B. parodymų matyti, kad pastarieji tvirtino esą tai pati nukentėjusioji T. J. – R. pradėjo kabinėtis prie apelianto žmonos, o po to ir jį patį pavadino įžeidžiančiu žodžiu (1 t., b. l. 57-58, 92-93, 193-196). Tuo tarpu nukentėjusioji T. J. – R. ir jos sutuoktinis R. R. – J. davė priešingus parodymus, teigdami, kad neblaivus A. B. pradėjo lįsti prie nukentėjusiosios, o, kai šios sutuoktinis davė pastabą apeliantui, pastarasis užsimojo ir dešinės rankos kumščiui trenkė T. J. – R. į veidą (1 t., b. l. 20-21, 27, 53-54). Tokios skirtingai nurodomos aplinkybės dėl apelianto suduoto smūgio nukentėjusiajai nėra pagrindas išvadai, kad nukentėjusioji T. J. – R. elgėsi provokuojančiai. Net ir neatmetant nuteistojo A. B. ir liudytojos B. B. parodymų, jog nukentėjusioji galėjo pasakyti netinkamą frazę pastariesiems, tai nereiškia galimybės konstatuoti provokuojantį elgesį. Nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu vyko išgertuvės, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis vartojo alkoholį. Apklausiamas teisme nuteistasis A. B. pripažino, kad jo veiksmus nulėmė būtent išgertas alkoholis, ir, jam esant blaiviam, kilęs žodinis konfliktas būtų išsisprendęs be jokio smurto (1 t., 193-196). Laikytina, kad apelianto reakcija į kilusį nedidelį žodinį konfliktą tarp neblaivių asmenų buvo aiškiai neadekvati, nukentėjusioji jokio smurto nenaudojo, įrodymų, kad aktyviais veiksmais būtų bandžiusi išprovokuoti konfliktą ar teisei priešingą nuteistojo elgesį, byloje nėra.
13. Aptariant nuteistojo A. B. asmenybę, nurodytina, kad pastarasis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, jau yra teistas daugiau nei 20 kartų. Pirmasis nuosprendis jam paskelbtas, sulaukus vos 15 metų amžiaus. Netrukus po to sekė antrasis, po jo dar visa eilė kitų nuosprendžių. Galima matyti, kad A. B. nusikaltimus daro iš esmės nepertraukiamai; dar būnant nepilnamečiu pradėti vykdyti nusikaltimai nepaliaujamai tęsėsi ir sulaukus pilnametystės; nuo 2002 m. iki 2019 m. buvo vos keletas metų, per kuriuos jam nebuvo priimtas nuosprendis. Nuteistasis vykdo įvairius nusikaltimus – nemažai nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, taip pat padaryti nusikaltimai viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, teisingumui, 2018 m. teistas ir už dar vieną smurtinį nusikaltimą, nesunkiai sužalojant kito asmens sveikatą. Paskutinę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos mėnesiui nuo to, kai jam buvo paskelbtas 21 nuosprendis, kuriuo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Daugkartiniai teistumai, nusikaltimų sistemingumas rodo, jog A. B. yra akivaizdžiai pasirinkęs kriminalinį gyvenimo kelią, kurio keisti net ir neketina, nepaiso įstatymų ir nėra linkęs daryti jokių kritiškų išvadų. Praeityje nuteistajam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės rūšys, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai niekaip nesustabdė apelianto nuo naujų nusikaltimų darymo. A. B. yra įvykdęs ir administracinių nusižengimų, paskirtų baudų nemoka, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios niekur nedirbo. Visos šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja neigiamai ir neleidžia laikyti, jog paskirta bausmė yra per griežta.
14. Išdėstytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės subendrintos taikant apeliantui palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, iš 6 mėnesių pridedant tik 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, pilnai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Nors skunde konkrečiai ir neprašoma, tačiau, įvertinus apelianto siekį sulaukti palankesnės teisinės padėties, trumpai pasisakytina ir dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus nuteistojo asmenybę, ankstesnius daugkartinius teistumus, naujų nusikaltimų, taip pat ir to, kuriuo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, darymą, aiškiai negalima išvada, jog A. B. skirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta atidėjus bausmės vykdymą.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.