Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vitai Beleckaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui adv. Tomui Vildžiūnui, nukentėjusiems S. P., O. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Užusalių kaime, Jonavos rajone, gyvenantis Patrimpo g.9, Kaune, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9p., 311 str. 1d, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. padarė nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Būtent, 2004 m. spalio 30 d. apie 20 val. Neries upės pakrantėje, prie Kauno futbolo mokyklos, esančios Neries kr.7A, Kaune, stadiono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, R. I. siekdamas užvaldyti A. S. priklausantį 40 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ”Alcatel”, kurį su savimi turėjo nukentėjusioji D. D., tyčia ranka užspaudė jai kaklą, nuo ko įvyko asfiksija ir nukentėjusioji mirė. Nužudžius D. D. R. I. pagrobė jos turėtą mobilaus ryšio telefoną ”Alcatel”.

Taip pat R. I. buvo kaltinamas tuo, kad nužudžius D. D. suvokdamas, kad pastaroji yra mirusi, peiliu nupjovė jos galvą, kurią išmetė Neries upės pakrantėje esančiuose krūmuose, ir tokiu būdu išniekino mirusios palaikus. Tokioje R. I. padarytoje veikoje nėra nusikaltimo požymių.

R. I. kaltu padarius tyčinį nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų neprisipažino ir paaiškino, kad 2004 metais sugalvojo susitikinėti su merginomis ieškančiomis auklės darbo ir iš jų atiminėti mobilaus ryšio telefonus. Taigi 2004 m. rugsėjo mėnesį pagal skelbimą laikraštyje ”Noriu” jis pirmą kartą susipažino su ieškančia auklės darbo mergina, su ja susitiko ir pokalbio metu paprašė duoti pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu. Gavęs pasinaudoti telefoną jis pabėgo ir taip jį pavogė. Grįžęs į namus telefono aparatą parodė savo sugyventinei Jolantai ir pasakė, kad tai jo draugo telefonas ir šis jį pardavinėja. Taip pavogtąjį telefoną už 60 litų perdavė savo draugei. Tikslu susipažinti su kita auklės darbo ieškančia mergina 2004 m. spalio 25 d. jis nuvyko į įdarbinimo agentūrą ”Darbinta” ir ten gavo ieškančios darbo T. G. duomenis. Taip jis telefonu paskambino T. G., prisistatė jai Tomu ir pasiūlė susitikti Varnių gatvėje prie pašto aptarti auklės darbo sąlygas. Susitikęs su T. G. pasiūlė jai eiti kartu link jo namų ir pasišnekėti apie būsimą darbą. Taip einant gatve jis paprašė Tatjanos duoti pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu, ir kai ši telefoną ”Siemens” padavė jis iškarto pasileido bėgti. B. P. gatvės 76 namo kiemu prie jo prišoko du nepažįstami vaikinai, vienas iš jų sudavė kumščiu į veidą, o kitas iš rankų ištraukė telefono aparatą ir pabėgo. Netrukus prie jo pribėgo ir T. G. su nepažįstamu vyriškiu ir sulaikė. Vėliau prie jų privažiavo nepažįstamas jam T. G. draugas ir taip pat pradėjo reikalauti grąžinti pavogtąjį telefoną. Kadangi pavogtojo telefono jis neturėjo, nepažįstamasis iš jo paėmė odinę striukę kaip užstatą ir sutarus, kad už telefoną jis atlygins 200 litų, jie išsiskyrė. Visą tą laiką jis galvojo, kad T. G. apie įvykį praneš policijai ir taip jį sulaikys. Tačiau kadangi policija jo neieškojo, jis nutarė toliau tokiu pat būdu iš kitų merginų (auklių) vogti telefonus. 2004 m. spalio 30 d. pagal skelbimą laikraštyje ”Noriu” jis paskambino telefonu naujai merginai ieškančiai auklės darbo – tai buvo D. D.. P. T. jis susitarė su (duomenys neskelbtini) susitikti 16 val. Dainavos mikrorajone prie parduotuvės ”Pasimatymas”. Iki šio nusikaltimo jis išgėrė du butelius stipraus alaus. Apie 16 val.30 min. jis nuėjo į sutartą vietą ir susitiko su D. D. bei kartu su ja atėjusia drauge. Besišnekant apie būsimas darbo sąlygas jis pasiūlė Danguolei važiuoti pas jį į namus susipažinti su sūnumi bei sugyventine Jolanta. K. D. paklausė ar gali vykti kartu su drauge, jis atsakė, kad nesutinka, nes žmona pamačiusi dvi merginas gali kelti pavydo scenas. T. D. išsiskyrus su drauge jie abu nuėjo iki Kalniečių poliklinikos stotelės ir iš ten mikroautobusu nuvažiavo į Vilijampolę, kur išlipo Varnių gatvėje prie buvusio prekybos centro. Būnant prie stotelės jis paprašė Danguolės duoti pasinaudoti jos mobilaus ryšio telefonu, kad galėtų išsiųsti ”SMS” žinutę. K. D. padavė telefoną, jis pradėjo bėgti link ”Norfos” parduotuvės. Bėgdamas per vidurinės mokyklos stadioną griuvo ir susižeidė dešinę koją. Po to jis nuėjo į alaus kioską, esantį Varnių-Panerių gatvių sankryžoje, ten nusipirko alaus ir susitikęs iš matymo pažįstamą vyriškį kartu jį išgėrė. Išgėrus alų, apie 20 val. 30 min. jis sugrįžo pas save į namus Patrimpo g. 9 val. užmigo. Sekančią dieną vakare per žinias jis išgirdo, kad prie Vilijampolės tilto buvo rasta jaunos merginos galva, o dar kitą dieną- 2004 m. lapkričio 2 d. per televizijos žinias jis pamatė nužudytos merginos nuotrauką ir suprato, kad tai ta pati Danguolė, taip pat jis išgirdo, kad nerastas nužudytosios kūnas. Žinodamas, kad Danguolės kūnas nerastas ir norėdamas, kad jį susietų su jos nužudymu, kad jis galėtų garantuotai prisiimti šį nusikaltimą, jis nutarė surasti jos kūną ir jį užkasti, o tuomet nuėjus į policiją prisipažinti dėl nužudymo. Tuo tikslu 2004 m. lapkričio 3 d. anksti ryte, pasiėmęs mažą kastuvėlį jis išėjo ieškoti nužudytosios kūno. Nuėjo prie Vilijampolės tilto, kur per žinias girdėjo, kad buvo rasta Danguolės galva. Kūno jis ieškojo eidamas Neries upės pakrante, taip priėjo Neries- Nemuno upių santaką. Neradus nužudytosios kūno, jis nutarė vis tiek nueiti į policiją ir melagingai prisipažinti nužudžius Danguolę. Einant link naujojo Vilijampolės tilto, norėdamas nusišlapinti jis nuėjo į krūmus ir ten rado žmogaus kūną be galvos. Supratęs, kad tai Danguolės kūnas, jis iškasė pakrantės smėlyje duobę ten įmetė nužudytosios kūną, prieš tai nuėmęs nuo jos rūbus, ir jį užkasė. Nurengtus rūbus ir kastuvėlį išmetė į Nerį. Grįžus į namus jis ketino sekančią dieną eiti į policiją, bet sekančią dieną, anksti ryte atvykusi į namus policija jį sulaikė. Iš pat pradžių ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis papasakojo išgalvotą nužudymo istoriją. Taip elgėsi, nes norėjo, kad policija jį sulaikytų ir jis galėtų liautis vartoti alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia padaręs inkriminuojamą nužudymą, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

N. T. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2004 m. spalio mėnesį ieškojo darbo, buvo kreipusis į įdarbinimo firmą. 2004 m. spalio 25 d. apie 17 val. jai telefonu paskambino vyras ir pasiūlė susitikti prie Varnių pašto pasikalbėti dėl darbo. Taip sutartoje vietoje ji susitiko su jaunu, apie 20 metų amžiaus vyru ir jie aptarinėjo būsimas darbo sąlygas. Taip besikalbant ir einant link Stulginskio gatvėje esančios mokyklos, vyriškis paprašė paskolinti mobilaus ryšio telefoną, nes norėjo išsiųsti žinutę. Kai ji vyriškiui padavė savo ”Siemens ” markės telefoną, šis iškarto pradėjo bėgti. Besivejant ji paprašė pagalbos iš netoliese esančių kitų vaikinų ir šie taip pat nusivijo telefono pagrobėją. Pabėgusi toliau ji rado tą patį vaikiną sukniubusį, suprato, kad jį sumušė pasiviję nepažįstami vaikinai. Tuomet su kitu į pagalbą atėjusiu vaikinu ji sulaikė pagrobėją, bet šis telefono jau neturėjo, o kišenėje pas jį rado lapelį su užrašytais anketiniais duomenimis. Neužilgo po šio įvykio per televiziją ji sužinojo, kad buvo rasta merginos galva, o pamačiusi įtariamojo ”fotorobotą” atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris iš jos pagrobė telefoną.

Perskaičius nukentėjusios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 21-23) T. G. patvirtino, kad pas sulaikytą asmenį paimtame lapelyje buvo užrašyta R. I. pavardė ir asmuo, kurį ji pamatė per televiziją, kaip įtariamą merginos nužudymu bei kurį ji atpažino, kaip jai darbą siūliusį vaikiną, taip pat buvo įvardintas kaip R. I..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.4 b.l.29-36) matyti, kad T. G. tas pačias aplinkybes patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš daiktų pateikimo protokolo (t.4 b.l.25) matyti, kad T. G. policijos pareigūnams pateikė iš sulaikyto asmens paimtus daiktus- popieriaus lapą, išankstinio mobiliojo ryšio apmokėjimo paslaugų pakuotę, taksofono kortelę. Apžiūrėjus minėtą popieriaus lapą (t.4 b.l. 26-28) nustatyta, kad jame padaryti įrašai: ”R. I., registracijos vieta (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paso numeris, buvusi darbovietė UAB ”VP Market”. Šie duomenys pilnai atitinka kaltinamojo ankstesnius duomenis.

N. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad nužudytoji D. D. yra jos dukra. Ji žinojo, kad dukra ieškojo darbo, norėjo dirbti vaikų aukle. 2004 m. spalio 30 d. dukra išėjo iš namų pasakiusi, kad su drauge A. S. eina pas kitą draugę, žadėjo grįžti per pietus, bet į namus nesugrįžo. Tik vėliau iš A. S. ji sužinojo, kad dukra buvo nuvažiavusi ieškoti darbo. Dar vėliau per televizijos reportažą pamačiusi ir išgirdusi apie surastą moters galvą, ji nuvyko į policiją ir ten atpažino savo dukros Danguolės galvą. Ji žino, kad dukra tuo metu naudojosi draugės A. S. telefonu. Ji prašo priteisti iš kaltinamojo turėtas dukros laidojimo išlaidas 3362 litus ir 50 000 litų neturtinę žalą.

N. O. (duomenys neskelbtini) parodė, kad nužudytoji D. D. yra jo dukra. Apie dukros dingimą jis sužinojo tik 2004 m. lapkričio 1 d. iš S. P.. 2004 m. spalio 30 d. jis mėgino paskambinti telefonu savo dukrai, bet jos telefonas buvo išjungtas, skambino jai ir į kitą telefono numerį, bet ir šis buvo išjungtas. Apie dukros nužudymą jis sužinojo tik vėliau iš žiniasklaidos.

Iš lavono parodymo atpažinti protokolų (t.1 b.l. 36,17) seka, kad parodžius atpažinti surastą moteriškos lyties kūną, bei atskirai galvą, nukentėjusieji šias kūno dalis atpažino kaip savo dukters D. D..

Liudytoja A. S. parodė, kad nužudytoji D. D. buvo jos draugė. 2004 m. spalio 30 d. ji kartu su D. D. išėjo pasivaikčioti ir tuo metu jai paskambino telefonu vyras, teiravosi dėl darbo, siūlė susitikti. Taip jos abi apie 16 val. nuvyko prie ”Pasimatymo” parduotuvės, kur maždaug už 10 minučių atėjo ir jaunas vyras, kuris prisistatė Tomu ir pasakė, kad atėjo dėl auklės darbo. V. D. pasiūlė kartu važiuoti pas jį į namus, o kai jos pasakė, kad važiuos abi kartu, tam paprieštaravo, jog dėl to užpyks jo žmona. Taip jas nuraminęs vaikinas kartu su D. D. nuėjo link maršrutinių autobusų pusės ir jie išsiskyrė. Minėto vaikino elgesys jai pasirodė ramus, taip pat pastebėjo, kad jis neblaivus. Maždaug po valandos ji telefonu skambino Danguolei, bet jos telefonas buvo išjungtas, nuėjusi į namus iš motinos taip pat sužinojo, kad Danguolė negrįžusi. Kad D. D. nužudyta ji sužinojo tik vėliau iš jos motinos. Taip pat laikraščiuose pamatė ir to paties vaikino, kuris Danguolei siūlė darbą, nuotraukas, jį atpažino ir teismo posėdžių salėje kaip kaltinamąjį R. I.. Jai žinoma, kad D. D. tuo metu naudojosi A. S. mobilaus ryšio telefonu ”Alcatel”.

Liudytojas K. V. parodė, kad 2004 m. spalio 31 d. jam budint sargu buvusiame Dailės kombinate, adresu Jurbarko g. 2, Kaune, atbėgo išsigandęs vaikinas ir pasakė, kad jo šuo atkasė moters kūną. Apie tai vaikinas telefonu pranešė policijai.

Liudytoja J. B. (ikisantuokinė pavardė Pliaskytė) parodė, kad minimu laiku ji kartu gyveno su kaltinamuoju Patrimpo g. 9, Kaune augino ir bendrą jų vaiką, galvojo vėliau pasisamdyti auklę. Perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.4 b.l. 92-95) liudytoja patvirtino šių parodymų tikrumą. Šiuose savo parodymuose J. B. nurodė, kad 2004 m. spalio 30 d. pietų metu R. I. išėjo iš namų nusipirkti laikraščio ”Noriu”, po ko sugrįžo į namus ir netrukus pasiėmęs kelis laikraščio lapus vėl išėjo. Ji suprato, kad R. I. išėjo su kažkuo susitikti dėl darbo, tuo metu jis turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonu ”Siemens C45”. Į namus R. I. sugrįžo tik apie 20-21 valandą, ji pastebėjo, kad jis buvo neblaivus, jo rūbai- kelnės ir megztinis buvo ištepti krauju. Paklausus kas atsitiko, kad rūbai sutepti krauju, R. I. nieko neatsakė. Vėliau R. I. nusirengė visus drabužius ir pasiteiravo kada ji juos skalbs. Visus paminėtus R. I. rūbus ji išskalbė sekančią dieną. Visas dienas iki sulaikymo 2004 m. lapkričio 3d. 3 val. nakties R. I. buvo namuose, iš jų nebuvo išėjęs, buvo itin ramus. Po R. I. sulaikymo ji pasigedo virtuvėje buvusio mažo kastuvėlio. Taip pat 2004 m. spalio 30 d. vakare sugrįžus R. I. į namus ji pastebėjo, kad jis parsinešė mobilaus ryšio telefoną ”Alcatel”, kurio anksčiau neturėjo.

Iš kratos protokolo (t. 2 b.l. 6-7) seka, kad 2004 m. lapkričio 4 d. atlikus R. I. gyvenamame bute Patrimpo g. 9, Kaune, kratą be kitų daiktų buvo surastas mobilaus ryšio telefonas ”Alcatel” Nr. 332159539999642, kurį parodžius atpažinti (t.2 b.l. 8-9) A. S. atpažino kaip jai priklausantį ir kurį ji buvo davusi naudotis D. D..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 1 b.l. 4-13, 18-30) seka, kad 2004 m. spalio 31 d. apžiūrint Neries upės krantinę, nusileidus šlaitu nuo buvusio dailės kombinato pastato pusės, prie krūmų žolėse buvo rasta moteriškos lyties lavono galva, o 2004 m. lapkričio 4d. apžiūrint vietą, nurodytą R. I. parodymų patikrinimo vietoje metu, prie Neries upės, netoli Kauno futbolo mokyklos, pažymėtos Nr. 7A, duobėje rastas moteriškos lyties lavono kūnas be galvos.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.5 b.l. 58-71) matyti, kad kaltinamasis R. I. nurodė vietą prie Neries upės kranto, kurioje užkasė nužudytosios D. D. kūną be galvos, toje vietoje iškasus 0,5 m gylio duobę buvo pastebėtas žmogaus kūno fragmentas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1405/04(02) (t. 1 b.l. 38-47) seka, kad D. D. mirties priežastis yra asfiksija suspaudus kaklą, trauminė galvos amputacija, kaklo srityje jai padaryta kartotiniais pjaunančiais judesiais veikiant pjaunančių savybių įrankiu, tai yra peilio ašmenimis, D. D. lavone sužalojimų būdingų suduodant smūgius ar ginantis nuo jų, nenustatyta. Taipogi šioje išvadoje konstatuojama, kad surasta bei tyrimui pateikta žmogaus galva ir moteriškos lyties kūnas sudarė vieną visumą, tai yra priklausė vienam individui ( D. D.).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės akto išvados Nr. 3593 (04), 11-3731-(04), 11-38015-(04) seka, kad atlikus R. I. batų, rūbų tyrimą, buvo nustatyta, kad ant batų rastas dirvožemis yra bendro grupinio priklausomumo su dirvožemiu paimtu iš duobės, kur atkastas D. D. kūnas, o ant drabužių kišenių vidinės pusės audeklo užfiksuoti intensyvūs geležies metalizacijos pėdsakai, kas rodo jų lietimąsi su geležiniu įrankiu.

Biologinių tyrimų specialisto išvada Nr. 8102,9201 ( t.1 b.l. 139-141) nustatyta, kad ant R. I. rusvo megztinio yra sumaišytų D. D. ir R. I. biologinių pėdsakų (tikimybė ne mažesnė nei 99, 99999994% ).

Iš Kauno miesto VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos pateiktos medžiagos (t.3 b.l. 6-13) matyti, kad 2004 m. spalio 30 d. į D. D. naudojamo telefono abonentą Nr. 860583308 iš R. I. sugyventinės J. P. telefono abonento numerio 865886288 buvo skambinta tris kartus 14.40 val., 15.31 val. ir 16.16 val., o iš D. D. telefono abonento Nr. 860583308 į R. I. telefono abonentą Nr. 860497091 buvo skambinta vieną kartą- 2004 m. spalio 31 d. 12.04 val.

Tad vertinant visus virš paminėtuosius įrodymus, nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. I. tikslu pagrobti mobilaus ryšio telefonus buvo sugalvojęs planą kaip įgyvendinti tokius savo kėslus, tai yra skelbimų laikraščiuose pagalba susirasti ieškančias auklės darbo merginas, suorganizuoti su jomis susitikimus ir po to nuviliojus jas į nuošalesnę vietą apgaulės būdu išvilioti jų turimus mobiliuosius telefonus ir juos pagrobti. Kad būtent tokią nusikalstamą veiką siekė vykdyti kaltinamasis patvirtina ne tik jo paties paaiškinimas, bet ir liudytojos (nukentėjusios) T. G. nurodytos aplinkybės, jų visiškas atitikimas kaltinamojo nurodytai įvykių sekai, iš kaltinamojo nukentėjusios paimti daiktiniai įkalčiai- užrašai su asmeniniais, asmenybę identifikuojančiais įrašais, liudytojos A. S. parodymai apie kaltinamojo susitikimą su D. D., prisistatymą išgalvotu vardu ir asmeniu tariamai ieškančiu auklės vaiko priežiūrai, apie nukentėjusios D. D. tuo metu turėtą mobilaus ryšio telefoną ir šių aplinkybių atitikimus paties kaltinamojo aiškinimui, objektyviai nustatytoms aplinkybėms-užfiksuotiems telefoniniams kaltinamojo ir nukentėjusios pokalbiams, D. D. turėto telefono suradimas pas kaltinamąjį.

Kaltinamojo prisipažinimas dėl veikų, susijusių su telefonų pagrobimu, padarymo, neigiant savo kaltę nužudžius D. D. vertintinas tik kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekimas savo kaltę pripažinti tik tiek, kiek tai jo manymu patvirtina nenuginčijami įrodymai, tiesioginiai liudytojų parodymai, surasti įkalčiai. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis savo veiksmais susijusiais su svetimo turto užvaldymu, siekė ne praturtėti, bet siekė suprasti policijos darbą, siekė būti sulaikytas, kas jam būtų padėję atsikratyti potraukio alkoholiui, siekė tai aprašyti savo būsimoje knygoje, yra visiškai nelogiškas ir paneigtas ištirtųjų įrodymų visuma, nustatytų įvykių seka, kuri rodo, kad kaltinamasis ne tik, kad nenorėjo būti sulaikytas ar atskleistas, bet kiekvienu atveju siekė išvengti sulaikymo, veikė apgalvotai ir planingai. Toks kaltinamojo padarytų veiksmų motyvacijos pateikimas laikytinas noru ir siekiu suklaidinti teismą, padaryti nereikšmingu duotą prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiosios nužudymo, siekiu sukelti abejones jo gebėjimu teisingai suvokti veiksmus bei jų prasmę.

Teismui nekyla abejonių dėl R. I. pakaltinamumo, jo gebėjimo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Tokia išvada darytina įvertinant antrą kartą atliktos komisijinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 12 (t. 6 b.l. 157-161) išvadas, kurios patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. I. lėtinis psichikos sutrikimas nenustatytas jis galėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti bei ir šiuo metu, nors ir konstatuojamas šizoidinis asmenybės sutrikimas. R. I. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas. Vertindama R. I. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei medicininio tyrimo metu pateiktą naują padarytą veikų aiškinimą, ekspertų komisija konstatavo, kad R. I. deklaruojami kliedesiai ir haliucinacijos yra bandymas simuliuoti anksčiau buvusią psichosimptomatiką, visumoje jo elgesys yra gynybiškas, adekvatus situacijai.

Šios psichiatrinės ekspertizės išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs psichiatras ekspertas- K. V., kuris be to paneigė kaltinamojo gynėjo pateiktą klausimą dėl R. I. riboto pakaltinamumo, bei dar kartą nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, nors duoti ir esant reaktyvinei psichozei, yra tikėtini, būtent tokiems pirmiesiems parodymams yra būdinas tiesai atspindėjimas, o tik vėliau jie gali keisti priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių.

Tokios ekspertų išvados tik dar kartą patvirtina teismo įsitikinimą, kad R. I. pateikdamas nelogišką ir prieštaringą savo veiksmų motyvaciją, neigdamas savo pirminius parodymus, kuriuose prisipažino nužudęs D. D., siekia teismą suklaidinti, siekia išvengti atsakomybės už pačią sunkiausią padarytą nusikalstamą veiką.

Iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, t.y. jo paties rašyto nuoširdaus prisipažinimo (t.5 b.l. 49-51), įtariamojo apklausos dalyvaujant gynėjui (t.5 b.l. 55-57), parodymų patikrinimo vietoje ( t.5 b.l. 58-71), matyti, kad šių parodymų metu R. I. nuosekliai ir detaliai paaiškino ne tik anksčiau padarytų telefoninių vagysčių aplinkybes, kurias pripažino ir šiame teismo posėdyje, bet nurodė ir nukentėjusios D. D. nužudymo aplinkybes. R. I. tapačiai kaip ir liudytoja A. S. nurodė susitikimo ir vykusio pokalbio su D. D. aplinkybes, nurodė aplinkybes kokiu būdu jis su nukentėjusiąja nuėjo prie Neries upės krantinės, nurodė kaip nukentėjusiąją rankomis pasmaugė, kaip sugalvojo nuslėpti nužudytosios tapatybę ir tuo tikslu su turėtu peiliu nupjovė jos galvą, kūną paslėpė krūmuose, o galvą nunešė toliau ir tiesiog išmetė neįsidėmėdamas tikslios vietos, kaip sekančią dieną per televiziją sužinojęs apie paieškomą merginą, nutarė paslėpti nužudytosios kūną ir jį užkasė prie Neries upės, nurodė, kad iš karto po nukentėjusios nužudymo užvaldė jos turėtą mobilaus ryšio telefoną ”Alcatel”. Visas šias jo nurodytas aplinkybes bei tiesiogiai įvykio vietoje paaiškintas aplinkybes patvirtina visa eilė kitų objektyviai nustatytų aplinkybių- tai medicinos specialisto išvadoje nustatyta ta pati D. D. mirties priežastis- pasmaugimas, surasta nužudytosios kūno užkasimo vieta, pagal kaltinamojo apytikriai nurodytą vietą ta pati nukentėjusiosios galvos suradimo vieta (Neries upės krantinė prie buvusio Dailės kombinato pastato, Jurbarko g. 2, Kaune), tai metalizacijos pėdsakai ant kaltinamojo rūbų, kas patvirtina jį turėjus peilį, panaudotas įrankis (kastuvėlis) užkasant nukentėjusios kūną, kurio dingimą iš namų patvirtino liudytoja J. B., tai nužudytosios biologiniai pėdsakai ant kaltinamojo rūbų, kas patvirtina R. I. artimą kontaktą su D. D., tai to paties grupinio priklausomumo dirvožemio pėdsakai ant kaltinamojo batų ir nužudytosios užkasimo vietoje, tai pas kaltinamąjį bute surastas nužudytosios D. D. turėtas ir naudotas mobilaus ryšio telefonas.

Visos šios paminėtosios aplinkybės, jų tarpusavio ryšys ir atitikimas, neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytomis D. D. nužudymo aplinkybėms. Tokiu būdu ištirtųjų įrodymų visuma patvirtina, kad R. I. padarė tyčinį D. D. nužudymą. Kad šį nužudymą kaltinamasis padarė dėl savanaudiškų paskatų, rodo visa jo atliktų veiksmų seka, iš anksto turėtas tikslas pagrobti svetimą turtą bei ir po nužudymo sekę veiksmai- tai to turto užvaldymas. Kaltinamojo padarytieji veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9p.

Kaltinamojo padarytus veiksmus, pasireiškusius nužudytosios kūno ir galvos atidalijimu tyrimo organai kvalifikavo pagal BK 311 str. 1d. kaip mirusiojo palaikų išniekinimą. Teismo nuomone pagal šį kaltinimą R. I. išteisintinas, nes ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nupjaudamas nužudytosios galvą ir ją išmesdamas kitoje vietoje atskirai nuo kūno, turėjo tyčią ne pasityčioti iš mirusiosios palaikų, juos išniekinti, bet siekė paslėpti įvykdyto nužudymo pėdsakus. Tai patvirtina ir toliau po nužudymo sekę kaltinamojo veiksmai, kai jis suvokdamas ir žinodamas, kad D. D. jau paieškoma, kad yra kiti asmenys, kurie jį matė su nukentėjusiąja, siekdamas paslėpti nukentėjusios kūną, paslėpti nusikaltimo pėdsakus, paslėpė (išmetė) ne tik nusikaltimo įrankius- peilį, kastuvėlį bet ir užkasė nukentėjusios kūną.

Todėl pagal BK 311 str. 1d. R. I. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, jo asmenybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą, paties kaltinamojo asmenybę. R. I. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Nors ir paties nusikaltimo kvalifikuojantis požymis yra savanaudiškos paskatos, tačiau tai taipogi rodo kaltinamojo požiūrį į visuomenę, rodo jo pavojingumą, tai yra žymiai didesnį pavojingumo laipsnį. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą R. I. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 str. 1d. 9p.). Kaip asmenybė R. I. charakterizuojamas neigiamai, jis niekur nedirbo, bylos duomenys patvirtina, kad dažnai girtavo, vykdė neteisėtas veikas.

Tad įvertinant visas virš paminėtąsias aplinkybes, tai kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo planuotas ir tikslingas, jam skirtina itin griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, artima maksimaliai, laisvės atėmimo bausmei.

N. S. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo tenkintinas. Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasėkoje, nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidų -1166 litus (gautą 750 litų pašalpą) dukters šarvojimo, laidojimo išlaidos (t.4 b.l. 9,10), 310 litų – mirusios aprengimo, transporto išlaidos ir kitos 1886 litų išlaidos, kurių pateisinamų dokumentų nukentėjusioji neišsaugojo. Tad visas nukentėjusios nurodytos nužudytosios dukters laidojimo 3362 litų dydžio išlaidos, atsižvelgiant į esamą pragyvenimo lygį, paslaugų ir prekių kainas, teismo nuomone yra realios ir jos mažinti pagrindo nėra. Įvertinant tai, kad dėl D. D. nužudymo jos motinai- nukentėjusiajai S. P. buvo sukelti dideli dvasiniai išgyvenimai, itin didelės dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei turint omeny ir paties kaltinamojo kaltės laipsnį (formą), nukentėjusiajai priteistinas visas jos prašomas neturtinės žalos dydis 50 000 litų. Tokiu būdu iš kaltinamojo nukentėjusiajai pritiestina 3362 litai turtinės ir 50 000 neturtinės žalos (CK 6.250 str., 6.251 str., 6.249 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 302 str., 303 str. 2d., 5d. 1p., 308 str., 115 str. 94 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9p., pagal BK 311 str. 1d. R. I. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pagal BK 129 str. 2d. 9p. R. I. paskirti bausmę aštuoniolika metų laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir buvimo ekspertizės įstaigose laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. I. suėmimo (sulaikymo) dienos 2004 m. lapkričio 4d. Kardomąją priemonę suėmimą R. I. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą.

Priteisti iš R. I. nukentėjusiajai S. P. 3362 litus turėtų laidojimo išlaidų ir 50 000 litų neturtinės žalos.

Daiktinius įrodymus: grunto pavyzdžius, sportines kelnes, du polietileninius maišelius, plauką, cigaretės filtrą, dirvožemio pavyzdžius, kraujo, plaukų pavyzdžius, nagų nuokarpas, plaukų DNR pavyzdžius, voką su mikrodalelėmis ir dirvožemiu, balto metalo plokšteles su monetos įspaudais, kaip neturinčius vertės, sunaikinti. R. I. drabužius ir avalynę (striukė, megztinis, juostuotas megztinis, džinsinės kelnės, rusvos kelnės, sportiniai batai, pusbačiai), Tele 2 Pildyk kortelė be SIM, taksofono kortelė grąžintini R. I.. Penkis virtuvinius peilius, transporto priemonės registracijos liudijimą, MRT aparatą ”Sagem”, ”Labas” pakuotės fragmentą, popieriaus lapus su užrašais, grąžinti J. B.. Kompaktinę plokštelę Nr. ERĮ-30, Hansa banko atsiskaitymo kortelę, popieriaus lapą su rankraštiniu tekstu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o R. I. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.