Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-23 · Byla Nr. ATP-700-478/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
ATP-700-478/2012
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00809-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-700-478/2012;Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00809-2012-9;Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, nes būdamas baustas administracine nuobauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d., 2012-06-12, apie 16 val. 25 min., Marijampolės g., K. R., K. R. sav., esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, pakartotinai vairavo automobilį Toyota L. C., v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis 3,01 promilės ir taip pažeidė KET 14 p.

M. S. pagal ATPK 130² straipsnį skirta 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės Toyota L. C., v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, jog nėra įstatyminio pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad nebūtų pasinaudota darant ypatingai pavojingą teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Konfiskuotinos transporto priemonės savininkas A. S. skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo pakeisti, automobilio konfiskavimo netaikyti. Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Pažymi, jog Vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas LR Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės naudojimą pažeidimo padarymo metu. Apelianto manymu, teismas netinkami vertino ir neatsižvelgė į tai, kad M. S. transporto priemonę pasiėmė be apelianto žinios. Pareiškėjas teigia, jo savo valia transporto priemonės neperdavė naudotis, apie tai, kad naudojamasi ir daromas pažeidimas, nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl negalėjo tam užkirsti kelio. Tai paliudijo ir M. S. nagrinėjant bylą. Apeliantas teigia, jog buvo kategoriškai uždraudęs M. S. vairuoti automobilį. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad 2012-06-08 automobilis buvo sugedęs, jo nebuvo galima eksploatuoti, todėl stovėjo garaže ir tą pačią dieną buvo užrašytas į automobilių servisą, kur 2012-06-14 automobilis turėjo būti remontuojamas. Kadangi automobilis buvo neeksploatuojamas, apeliantas teigia buvęs tikras, kad juo pasinaudoti neįmanoma. Taip pat nurodo, jog dėl šios priežasties apeliantas buvo išvykęs atostogauti be automobilio ir tai tik dar kartą patvirtina, kad neleido M. S. vairuoti automobilio. Apeliantas pažymi, jog, gyvenant viename būste, sunku paslėpti tokius daiktus kaip automobilio raktai ir dokumentai, be to, tai nėra daiktai, kuriems įstatymai nustatytų specialius apribojimus, saugojimo reikalavimus, ir teismas neatsižvelgė į tai, kad M. S., pasinaudodamas aplinkybe, kad gyvena kartu su tėvu, surado automobilio raktus ir dokumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas R. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pažeidėjo veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda pagrįsta sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

M. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimą padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą pakeisti paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. netaikant automobilio konfiskavimo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje pagrįstai nenustatyta.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliantas teisus skunde teigdamas, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tačiau tik kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010). Šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog vien tai, kad A. S. nedavė leidimo naudotis M. S. pareiškėjui priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio savininkas būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą padaręs asmuo yra kartu gyvenantis šeimos narys, kuris neabejotinai žino automobilio raktelių bei dokumentų buvimo vietą, o apeliantas žinojo apie tai, kad sūnui uždrausta vairuoti. Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, autotransporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors apeliantas teigia, jog buvo išvykęs atostogauti ir buvo be automobilio, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, žinodamas, kad sūnus, kuriam atimta teisė vairuoti, gyvena kartu, nepasirūpino automobilio raktelių ir dokumentų pasiimti su savimi, ar padėti tokioje vietoje, kur nebūtų galima jų rasti. Kaip matyti iš skundo argumentų, automobilio rakteliai bei dokumentai buvo padėti įprastoje vietoje - sudėti į dėžutę saugoti dokumentams. Tai, kad automobiliui buvo sugedusi važiuoklė, nepaneigia aplinkybės, kad jis galėjo būti eksploatuojamas, ir nepatvirtina savininko pastangų saugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. Darytina išvada, kad A. S. nesiėmė jokių priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė