Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo A. Vaitkaus 2014 m. kovo 14 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3000 Lt bauda. B. R. nuobauda skirta už tai, kad jis, būdamas 2008 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas V. P. įsakymu Nr. 634, paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą įmonėje, neatliko jam pavestų pareigų, t. y. 2013 m. gruodžio 5 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog veikla įmonėje vykdoma nesilaikant išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-33-27/2005 (toliau - TIPK leidimas) nustatytų sąlygų, t. y. nėra vedamas atliekų susidarymo apskaitos žurnalas, įmonės veikloje susidaro TIPK leidimo sąlygose nenurodytos atliekos, naudojamos cheminės medžiagos, kurių TIPK leidimu nėra leidžiama naudoti, nepateikta ūkio subjekto monitoringo ataskaita, tuo pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Klaipėdos rajono rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutarimu 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo A. Vaitkaus nutarimą pakeitė ir B. R. už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirtą baudą sumažino iki 1000 Lt.

Apeliaciniu skundu B. R. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti: panaikinti 2014 m. kovo 14 d. Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo A. Vaitkaus nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nutarimas neteisėtas, nes neatskleista bylos esmė, neįvertinti (nenurodyta kodėl jie atmesti) apelianto ir liudytojo pateikti paaiškinimai ir įrodymai apie įmonės veiklą, netinkamai aiškintas įmonei išduotas TIPK leidimo turinys, netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios TIPK leidimus. Teigiama, kad skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, kad neginčijamai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. (11.2)- 33-27/2005 buvo išduotas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.2 punktu, kuris nustato, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, pagal reikalavimus, numatytus taisyklių 2-ojo priedo įrenginiams įmonei reikalingas Leidimas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad TIPK leidimas privalomas ir jo galiojimas apima visą įmonės veiklą, o ne tik konkrečius įrenginius. Ši klaidinga teismo išvada yra esminė sprendžiant ir vertinant, ar buvo padarytas pažeidimas ir ar byloje surinkti įrodymai tai patvirtina. Ši išvada nepagrįsta, nes įmonė ūkinę veiklą vykdo ne tik įrenginiuose, kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas, bet ir kituose įrenginiuose, kurie buvo pastatyti ir pradėti eksploatuoti bei eksploatuojami neturint TIPK leidimo bei žinant institucijai, surašiusiai protokolą. Teismas nesiaiškino, kokiuose įrenginiuose 2013 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas patikrinimas bei nustatytas pažeidimas, t. y. ar patikrinimas atliktas tuose įrenginiuose, kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas ar kituose. Ši aplinkybė nenurodyta nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime, nei teismo nutarime. Tiek savo skunde, tiek teisminio proceso metu apeliantas teikė įrodymus, kad TIPK leidimo sąlygų galiojimas neapima visos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos ir tą aplinkybę iš esmės pripažįsta pati institucija, nes tai matyti iš šių duomenų: 2013-12-05 patikrinimo akte Nr. (10J-LT1-203 (kuriuo buvo pradėta ATP byla) nurodyta, kad Klaipėdos rajono kontroliuojamoje teritorijoje yra G-1 aikštelėje yra įrengtas gręžinys (duomenys neskelbtini) kurio nėra TIPK leidime, t. y. toks įrenginys nenurodytas TIPK leidimo 3 punkte; Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros 2013 m. spalio 14 d. patikrinimo akte Nr. (17J-LT1-96, kuriame užfiksuota, kad bendrovės TIPK leidime Nr. (11.2)-33-27/2005 nėra įtrauktų gręžinių (duomenys neskelbtini), t. y. įrenginiai nenurodyti TIPK leidimo 3 punkte; elektroninis susirašinėjimas su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotoja G. A. dėl TIPK leidimo koregavimo įtraukiant naujus gręžinius. Specialistė nurodė, kad TIPK leidime turėtų būti įtraukti tie gręžiniai, kuriuos apima naftos gavybos aikštelė, kuriai reikalingas TIPK (kai daugiau kaip 10t/m teršalų į aplinkos orą) (šis susirašinėjimas patvirtina, kad ne visoms aikštelėms reikalingas TIPK leidimas); pateiktas sąrašas įrenginių, kuriuose įmonė vykdo veiklą be TIPK leidimo; pačios institucijos veiksmai nesiimant teisinių priemonių uždrausti „neteisėtą“ įmonės veiklą įrenginiuose, nenurodytuose TIPK leidimo 3 punkte. Apeliantas nurodo, kad šiuos įrodymus teismas priėmė, prijungė prie bylos, bet jų nevertino, nenurodė kodėl juos atmetė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįsta yra ir teismo išvada apie tai, kas vadovaujantis TIPK leidimo 8 punktu UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė veikla susideda iš dviejų etapų: gręžinių gręžimas ir naftos gavyba, ir šiai veiklai yra išduotas TIPK leidimas. Teismas neįsigilino į visą TIPK leidimo turinį, nes įrenginiai, kuriuose bus vykdoma 8 punkte nurodyta veikla ir kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas yra nurodyti TIPK leidimo 3 punkte „Ūkinės veiklos/įrenginio vieta, jo valdytojas ir/ar naudotojas“, o veikla, dėl kurios vykdymo yra išduotas leidimas, nurodyta 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 ir 7.5 punktuose. Todėl TIPK leidimo 8 punktas turėjo būti aiškinamas ir taikomas kartu su 3 ir 7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5 punktais.

Skunde taip pat teigiama, kad apeliantas nei pateikdamas skundą, nei teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo aplinkybių, kad įmonėje buvo naudojamos medžiagos, kurios nėra įtrauktos į TIPK leidimą, o kad tokios medžiagos buvo naudojamos, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ginčo dėl 2012 m. ataskaitose ir 2013 m. apskaitos dokumentuose nurodytų medžiagų ir atliekų nėra. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu jis įrodinėjo, kad tiek cheminių medžiagų apskaitos duomenys, tiek atliekų apskaitos duomenys neįrodo, kad šios medžiagos ir atliekos buvo naudojamos ar susidarė būtent tuose įrenginiuose, kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas (TIPK leidimo 3 punktas). Aplinkybę, kad įmonės veikloje naudojamos cheminės medžiagos ir susidariusios atliekos apskaitomos visos įmonės mastu (t. y. ir įrenginiuose, kurie nenurodyti TIPK leidimo 3 p.) patvirtino byloje apklaustas liudytojas K. K., tačiau dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė.

Apelianto manymu, teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamos cheminės medžiagos, kurios nebuvo įtrauktos į šiai įmonei išduotą TIPK leidimą ir, kad kai kurios įmonės veikloje susidarančios atliekos nedeklaruotos TIPK leidime, UAB (duomenys neskelbtini) išduotas TIPK leidimas yra galiojantis, todėl jo sąlygos yra privalomos. Nors iš 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto Nr. Nr. (10)-LT1-203 (kurio pagrindu pradėta ATP byla) turinio galima suprasti, kad patikrinimas buvo atliekamas ūkinės veiklos vietoje, jame nenurodyta, kad patikrinimo metu konkretaus įrenginio vietoje faktiškai buvo nustatytas draudžiamų cheminių medžiagų naudojimas ir draudžiamų atliekų susidarymas. Šiame akte nurodyta, kad duomenys apie įmonėje naudojamas chemines medžiagas ir atliekas gauti iš 2012 m. ataskaitų ir 2013m. apskaitos dokumentų. Liudytojas K. K. paliudijo, kad jis yra atsakingas už cheminių medžiagų bei susidariusių atliekų apskaitą ir tai, kad apskaitą atlieka visos įmonės mastu, o ne pagal atskirus įrenginius, kad iš apskaitos duomenų negalima nustatyti kokiuose konkrečiuose įrenginiuose jos buvo panaudotos ar susidarė, tačiau teismas nevertino šio liudytojo parodymų, nors savo iniciatyva apklausė šį liudytoją. Galima sutikti su teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai įrodo, jog įmonės veikloje buvo naudojamos šios medžiagos ir susidarė tam tikros atliekos, bet tie įrodymai neįrodo reikšmingos bylai aplinkybės - kad nenurodytos TIPK leidime cheminės medžiagos ir atliekos susidarė įrenginiuose, nurodytuose TIPK leidimo 3 punkte, t. y. tuose įrenginiuose, kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nutarime nustatė, kad neginčijamai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) tik 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. 146 išsiuntė 2013 m. atlikto UAB (duomenys neskelbtini) gavybos licenciniame plote naftos gavybos aikštelėse esančių taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenis, tai yra pažeidė ataskaitų teikimo tvarką ir tuo pačiu pažeidė TIPK leidimo sąlygas. Ataskaitų teikimo tvarka yra nustatyta ne TIPK leidime, o Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 bei Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546. Atsakomybė už šių teisės aktų pažeidimą yra nustatyta kituose ATPK straipsniuose. Be to, terminas nuobaudai skirti suėjo dar 2013 m. gruodžio 3 d., o nuobauda paskirta 2014 m. kovo 14 d. Mano, kad teismas savo išvados apie tai, kad tai yra trunkamasis pažeidimas ir jo padarymo data šiuo atveju laikytina 2013 m. gruodžio 5 d. diena, t. y. akto surašymo data, visiškai nemotyvavo. Atsižvelgiant į tai, jog patikrinimo akte nėra konstatuota, kad pažeidimai buvo užfiksuoti daromi patikrinimo vietoje, t. y. konkrečiame įrenginyje patikrinimo metu 2013 m. gruodžio 5 d., akivaizdu, kad 2013 m. gruodžio 5 d. jis inkriminuojamo pažaidimo nedarė, todėl buvo būtina išsiaiškinti, kada jie iš tikrųjų buvo padaryti, ar patikrinimo akto surašymo metu jie jau buvo baigti daryti ir jei taip, tai kada. Tik nustačius šias aplinkybes galima buvo spręsti, ar nebuvo pažeisti ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui konstatavus, jog pažeidimas formalus, pažeidimu jokių neigiamų pasekmių gamtai nenustatyta, jam skirta 1000 Lt bauda yra akivaizdžiai per didelė, todėl neteisinga. Nurodo, kad sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą svarbu yra ir tai, kad pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir pakeitimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 2 priedo nuostatas leidimas veiklai, nurodytai TIPK leidimo 7.1, 7.2, 7.3 punktuose nebėra privalomas nuo 2013 m. liepos 16 d. (Žin., 2013, Nr. 77-3901), 7.4 punkte - nuo 2011 m. sausio 11 d. (Žin., 2011, Nr. 4-135), 7.5 punkte - nuo 2011 m. liepos 16 d. (Žin., 2011, Nr. 88-4223), o veiklai, nurodytai TIPK leidimo 8 punkte - nuo 2011 m. liepos 16 d. (Žin., 2011, Nr. 88-4223). Todėl akivaizdu, kad nei 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo metu, nei protokolo surašymo, nei nutarimo skirti nuobaudą metu įmonė realiai nevykdė ūkinės veiklos, kuriai buvo privalomas TIPK leidimas.

Mano, kad šioje byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti, kad įmonės veikloje buvo naudojamos draudžiamos cheminės medžiagos ir susidarė draudžiamos atliekos ir tuo būdu buvo pažeisti aplinkos apsaugos reikalavimai bei Aplinkos apsaugos įstatymas, kad įmonė vykdė ūkinę veiklą TIPK leidimo 3 punkte nurodytuose įrenginiuose, pažeisdama TIPK leidimo sąlygas ir kad įmonė patikrinimo metu 2013 m. gruodžio 5 d. eksploatavo įrenginius, kuriems privalomas TIPK leidimas.

Atsiliepimu į B. R. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netekintinas, nes teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad B. R. pažeidė ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų padarinių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė B. R. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 1000 Lt, nes švelnesnė nuobauda šiuo atveju neprieštarauja ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatytiems administracinės nuobaudos tikslams.

ATPK 51² straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas TIPK leidimas Nr. (11.2)-33-27/2005, kuris 2009 m. gruodžio 23 d. buvo atnaujintas ir nuo 2010 m. sausio 1 d. galioja neterminuotam laikui. Leidimo 12 punkte nustatyta, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis šiame leidime nustatytų sąlygų, todėl UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo privalo atsakyti, jei leidime nustatytų sąlygų ir normatyvų nesilaikoma.

Iš 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto matyti, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą ataskaitą 2012 m. sunaudota: demulgatoriaus T2484E - 15.12 t, dezinfekavimo priemonės BACTRON UCA 411 - 5,936 t, 2-butoksietanolio - 1,0 t, citrinų rūgšties - 1.125 t, kurie TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse nenurodyti. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui pateiktame 2013 m. cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos žurnale padarytais įrašais nustatyta, kad buvo naudojamos cheminės medžiagos: demulgatorius Gerkules 2022, natrio tetraboratas, natrio chloridas, druskos rūgštis, powelgel P125, powelgel XI050, kurios taip pat TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse nenurodytos ir todėl naudoti šių medžiagų UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės. Vadovaujantis TIPK leidimo 16 punktu, žaliavų ir papildomų medžiagų kiekiai nurodyti 5-12 lentelėse yra priskiriami prie leidimo sąlygų. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo privalėjo užtikrinti, kad šiam ūkio subjektui vykdant ūkinę veiklą, kurios vykdymui yra privaloma gauti TIPK leidimą, būtų laikomasi Departamento išduotame leidime nustatytų sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad TIPK leidimo sąlygų galiojimas neapima visos UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos. Tačiau vadovaujantis TIPK leidimo 8 punktu UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė veikla susideda iš dviejų etapų: gręžinių gręžimas ir naftos gavyba ir būtent šiai veiklai yra išduotas TIPK leidimas. Šios veiklos vykdymo metu susidarančių žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo kiekiai nurodyti 5-12 lentelėse pateikiamose Leidimo sąlygose. Vadinasi, įmonės veikloje, kuriai išduotas TIPK leidimas, negali būti naudojamos kitokios medžiagos nei nurodyta Leidime. Neleistinos cheminės medžiagos nustatytos pagal pačios įmonės pateiktas ataskaitas, kuriose nenurodyta, kad minėtos medžiagos susidarė vykdant kitokią nei TIPK leidime numatytą veiklą. Pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės turi būti ne tik nurodomos (teigiamos), bet ir įrodomos (pagrindžiamos rašytiniais įrodymais). Šiuo atveju B. R., pasisakydamas dėl įmonės vykdomos kitos nei TIPK leidime įvardintos veiklos nurodė tik nepagrįstus įrodymais deklaratyvius teiginius.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Pirminiame atliekų apskaitos žurnale, bei 2012 m. Atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje nurodytos atliekos: (13 05 07) naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo, (13 05 01) žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių kietosios medžiagos, (16 01 21) pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07-16 01 11, (15 01 10) pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos. Šios atliekos nėra nurodytos TIPK leidimo 27 punkte, 35A ir 35B lentelės, todėl jos susidaro pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas. Teikiant paraišką TIPK leidimui gauti nebuvo deklaruotas šių atliekų susidarymas, o vykdant ūkinę veiklą ir paaiškėjus, kad susidaro ūkio subjektui išduotame TIPK leidime nenurodytos atliekos, ūkio subjektas nesiėmė jokių veiksmų išduotam TIPK leidimui koreguoti, kad nebūtų pažeidžiamos jam išduoto TIPK leidimo sąlygos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar UAB (duomenys neskelbtini) nėra bausti už neteisingų duomenų metinėje ataskaitoje nurodymą ar kitokį formalaus (nematerialaus) pobūdžio pažeidimą, todėl nėra pagrindo netikėti įmonės pateiktų duomenų tikrumu ir teisingumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 16.6 punktu, paraiškoje TIPK leidimui gauti turi būti nurodyta: planuojamų naudoti žaliavų ir pagalbinių medžiagų, įskaitant chemines medžiagas ir preparatus bei kurą, sąrašai, jų kiekis, saugos duomenų lapai. Įrenginiams, kurių veikloje naudojamos tirpiklių turinčios medžiagos ir preparatai, būtina nurodyti naudojamų dažų, lakų ir kitų tirpiklių, turinčių lakiųjų organinių junginių (toliau - LOJ), medžiagų pavadinimus (cheminius bei sutartinius techninius ar prekybinius), jų kiekį, sudėtį, sudėtyje esančių LOJ rizikos frazes (R frazes) bei pateikti pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 patvirtintą Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarką užpildytą jos 5 priedą. Be to, 16.12 punkte nurodyta, kad paraiškoje Leidimui gauti turi būti nurodyta numatomas atliekų susidarymas, naudojimas ir/ar šalinimas. Vadovaujantis TIPK leidimo sąlygų 12 punktu, įmonei numatyta pareiga tvarkant atliekas vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintomis atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau - Atliekų tvarkymo taisyklės). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 116 punktu, atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai nustatyti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Vadinasi, pažeidžiant TIPK leidimo 12 punkte nustatytą sąlygą atsakingas asmuo netinkamai vykdė atliekų apskaitą, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. turėjo būti pildomas atliekų susidarymo apskaitos žurnalas. B. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad monitoringo ataskaitos nepateikimas nėra TIPK leidimo sąlygų pažeidimas, o Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų pažeidimas. TIPK leidimo 35.5 punkte nurodyta, kad vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka atlikus taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monitoringo matavimus Departamento Klaipėdos rajono agentūrai, Šilutės rajono agentūrai iki kito mėnesio 15 d. pateikti matavimų duomenis pagal 3 priedo formą. Kasmet iki vasario 1 d. Departamentui pateikti praėjusių kalendorinių metų taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monitoringo ataskaitą užpildant 4 priedo formą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. (11.2)-33-27/2005 buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7.2 punktą, kuris nustato, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pagal reikalavimus, numatytus Taisyklių 2-ojo priedo įrenginiams, įmonei reikalingas Leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 3 punktu, TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. (11.2)-33-27/2005 yra galiojantis, todėl jo sąlygos yra privalomos ir jų turi būti laikomasis.

B. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant nuobaudą buvo suėję ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju buvo daromas trunkamasis teisės pažeidimas tai jo paaiškėjimo diena yra patikrinimo akto surašymo diena - 2013 m. gruodžio 5 d., kadangi administracinėn atsakomybėn B. R. patrauktas už paaiškėjusį tebedaromą trunkamą teisės pažeidimą. Mano, kad administracinės atsakomybėn traukiamo asmens B. R. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios nustatytos ATPK 30 straipsnyje, 302 straipsnyje, protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, kuriam suteikti įgalinimai tai daryti (ATPK 242 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis). Atsakingas įmonės atstovas B. R. turėjo užtikrinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų laikymąsi, apelianto versija, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina išvados dėl teismo nutarimo nepagrįstumo, todėl panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, jog B. R. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. R. padarė ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl B. R. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. B. R. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

B. R. buvo nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų. B. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 9 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo 9 straipsnis numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, o šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog TIPK leidimas privalomas ir jo galiojimas apima visą įmonės veiklą, o ne tik konkrečius įrenginius. Vadovaujantis TIPK leidimo 8 punktu UAB (duomenys neskelbtini) ūkinė veikla susideda iš dviejų etapų: gręžinių gręžimas ir naftos gavyba, ir būtent šiai veiklai yra išduotas TIPK leidimas. Šios veiklos vykdymo metu susidarančių žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo kiekiai nurodyti 5-12 lentelėse pateikiamose Leidimo sąlygose, todėl šioje veikloje (gręžinių gręžimas ir naftos gavyba), kuriai išduotas TIPK leidimas, negali būti naudojamos kitokios medžiagos nei nurodyta Leidime. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad neleistinos cheminės medžiagos nustatytos pagal pačios įmonės pateiktas ataskaitas, kuriose nenurodyta, kad minėtos medžiagos susidarė vykdant kitokią nei TIPK leidime numatytą veiklą. Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybių, kad įmonėje buvo naudojamos medžiagos, kurios nėra įtrauktos į TIPK leidimą, o kad tokios medžiagos buvo naudojamos, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ginčo dėl 2012 m. ataskaitose ir 2013 m. apskaitos dokumentuose nurodytų medžiagų ir atliekų nėra, tačiau B. R. nepagrįstai nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokiuose įrenginiuose 2013 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas patikrinimas bei nustatytas pažeidimas, t. y. ar patikrinimas atliktas tuose įrenginiuose, kurių eksploatacijai buvo išduotas TIPK leidimas, ar kituose. Iš byloje esančio 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono kontroliuojamoje teritorijoje esantys gręžiniai (b. l. 12). Sutikrinus šiuos patikrinimo akte nurodytus gręžinius su TIPK leidimo 3 punkte nurodytais įrenginiais, matyti, kad beveik visi patikrinti gręžiniai yra įtraukti į TIPK leidimo 3 punktą (išskyrus G-1 aikštelėje įrengtą (duomenys neskelbtini), kuris nėra TIPK leidime), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatyti pažeidimai buvo padaryti su kitais įrenginiais, kurie nėra įtraukti į TIPK leidimą. Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo nustatyta, kokius įrenginius naudojant susidarė cheminės medžiagos, nedeklaruotos TIPK leidime, teigia, kad patikrinimo akte nenurodyta, kad patikrinimo metu konkretaus įrenginio vietoje faktiškai buvo nustatytas draudžiamų cheminių medžiagų naudojimas ir draudžiamų atliekų susidarymas. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad medžiagų naudojimas ir draudžiamų atliekų susidarymas nebuvo užfiksuotas fiziškai, nes šie faktai buvo nustatyti iš 2012 m. ataskaitų ir 2013 m. apskaitos dokumentų. Nors iš apskaitos duomenų negalima nustatyti kokiuose konkrečiuose įrenginiuose jos buvo panaudotos ar susidarė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia patikrinimo metu nustatyto fakto, kad įmonėje buvo naudojamos draudžiamos cheminės medžiagos naudojimas ir susidarė draudžiamos atliekos. Apeliantas pateikdamas šį argumentą apie tai, kad draudžiamos atliekos susidarė naudojant kitus įrenginius ar vykdant kitą, ne TPIK leidime nurodytą veiklą, nepateikia jokių duomenų apie tai, kokius būtent įrenginius naudojant susidarė šios atliekos, kokia kita veikla, nenumatyta TPIK leidime, buvo vykdoma, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pamastymai bei samprotavimai, kai jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, negali būti vertinami kaip įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo ūkinę veiklą – gręžinių gręžimą ir naftos gavybą, ir jai yra išduotas TIPK leidimas Nr. (11.2)-33-27/2005, kuris buvo atnaujintas 2009 m. gruodžio 23 d. Pagal TIPK leidimo Nr.(11.2)-33-27/2005 nuostatas jis įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d. ir yra išduotas neterminuotai (TIPK leidimo Nr.(11.2)-33-27/2005 12.1 p. ir 12.2 p.) (b. l. 54-119). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Klaipėdos rajono agentūra 2013 m. gruodžio 5 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) planinį patikrinimą dėl aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų laikymosi ir surašytas patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-203 (b. l. 12). Pagal šio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus B. R. ir buvo surašytas 2014 m. vasario 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo metu nustatyta, kad veikla vykdoma nesilaikant įmonei išduotame TIPK leidime Nr. (11.2)-33-27/2005 nustatytų sąlygų, t. y. atliekų apskaita vykdoma ne pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367 nustatytą tvarką, kai kurios įmonės veikloje susidarančios medžiagos (atliekos) nedeklaruojamos TIPK leidime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 nustatyta tvarka, atlikus taršos šalinimą išleidžiamą/išmetamų teršalų monitoringo matavimus, duomenys nepateikiami iki kovo mėn. 15 d. Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūrai 2012 m. aplinkos monitoringo ataskaita nepateikta iki 2013 m. kovo 1 d., įmonės veikloje naudojamos cheminės medžiagos, kurios UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidime nėra leidžiamos naudoti. 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą ataskaitą 2012 m. buvo sunaudota: demulgatoriaus T2484E- 15.12 t, dezinfekavimo priemonės BACTRON UCA 411 -5,936 t, 2-butoksietanolio - 1,0 t, citrinų rūgšties - 1.125 t, kurie TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse nenurodyti. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui pateiktame 2013 m. cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos žurnale padarytais įrašais, nustatyta, kad buvo naudojamos cheminės medžiagos: demulgatorius Gerkules 2022, natrio tetraboratas, natrio chloridas, druskos rūgštis, powelgel PI25, powelgel XI050, kurios taip pat TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų, leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse, nenurodytos, todėl naudoti šių medžiagų UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės. Vadovaujantis TIPK leidimo 16 punktu žaliavų ir papildomų medžiagų kiekiai, nurodyti 5-12 lentelėse, yra priskiriami prie leidimo sąlygų. Šis pažeidimas nustatytas įvertinus patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, kuriuose nėra išskirta, kokios medžiagos buvo naudojamos konkrečiuose įrenginiuose, kokios medžiagos susidarė naudojant kiekvieną iš įmonės turimų įrenginių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog neįrodyta, kad TIPK leidime nenurodytos cheminės medžiagos ir atliekos susidarė įrenginiuose, nurodytuose TIPK leidimo 3 punkte. Nors apeliantas skunde akcentuoja ir aplinkybę, kad nei 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo metu, nei protokolo surašymo, nei nutarimo skirti nuobaudą metu įmonė realiai nevykdė ūkinės veiklos, kuriai buvo privalomas TIPK leidimas, tačiau įvertinus visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad B. R. nepaneigė, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu už atliekų tvarkymą įstatymų nustatyta tvarka nesiėmė jokių veiksmų išduotam TIPK leidimui koreguoti, kad nebūtų pažeistos TIPK leidimo sąlygos. Tai, kad keičiasi TIPK leidimų išdavimo sąlygos, nėra pagrindas pripažinti, kad B. R. neturėjo, kaip reikalauja teisinis reglamentavimas, dėl TIPK kreiptis į atitinkamą instituciją dėl išduoto TIPK leidimo sąlygų pakeitimo, nes naujos patvirtintos Taisyklės nenustatė, kad įmonei, kuriai yra išduotas TIPK leidimas, nebūtina kreiptis su paraiška dėl tokio TIPK leidimo pakeitimo. Vien ta aplinkybė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui UAB (duomenys neskelbtini) naudojamiems įrenginiams nebereikalingas TIPK leidimas nepaneigia B. R. pareigos kreiptis dėl anksčiau išduoto leidimo sąlygų pakeitimo ar leidimo panaikinimo. Todėl aukštesnysis teismas pritaria Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvadai, kad byloje surinktais įrodomais yra neginčijamai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamos cheminės medžiagos, kurios nebuvo įtrauktos į šiai įmonei išduotą TIPK leidimą Nr. (11.2)-33-27/2005 ir, kad kai kurios įmonės veikloje susidarančios atliekos nedeklaruotos TIPK leidime, todėl buvo padarytas ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Taip pat skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimo Nr. (11.2)-33-27/2005 35 punktas reglamentuoja, kaip yra vykdoma apskaita ir ataskaitų rengimas, tai yra 35.5 p. numato, kad įmonė pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka atlikus taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monitoringo matavimus Departamento Klaipėdos rajono agentūrai, Šilutės rajono agentūrai pateikti matavimo duomenis iki kito mėnesio 15d. pagal 3 priedo formą, kasmet iki vasario 1d. pateikti Departamentui praėjusių kalendorinių metų taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monitoringo užpildytą ataskaitą pagal 4 priedo formą (b. l. 117). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) tik 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. 146 išsiuntė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui 2013 m. atlikto UAB (duomenys neskelbtini) gavybos licenciniame plote naftos gavybos aikštelėse esančių taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenis (b. l. 18-24), todėl tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame pažeidime pagrįstai konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė nustatytą atskaitų teikimo tvarką ir tuo pačiu pažeidė TIPK leidimo sąlygas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra suėjusi ATPK 35 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos skyrimo senatis, nes kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šis UAB (duomenys neskelbtini) padarytas pažeidimas yra trunkamasis ir buvo nustatytas 2013 m. gruodžio 5 d. patikrinimo metu, nuobauda B. R. buvo skirta 2014 m. kovo 14 d., t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad buvo pažeisti ATPK 35straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Apeliantas skunde taip pat ginčija ir jam paskirtą nuobaudą, nurodo, kad 1000 Lt bauda yra per didelė, kadangi jokių neigiamų pasekmių gamtai nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, sumažindamas B. R. paskirtą baudą iki 1000 Lt, vadovavosi ATPK 30 ir 30¹ straipsniais, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo padarytas pažeidimas yra formalus, jokių neigiamų padarinių gamtai ar aplinkai nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, sumažindamas B. R. paskirtą baudą iki 1000 Lt, įstatymo nepažeidė, tokio dydžio nuobauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs apeliacinį skundą, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.