Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei valstybės įmonės Turto bankas – atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – R. Ž., I. S., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais jame išdėstytais bei pareiškėjo teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: po tėvo V. S. mirties pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, jog jis priėmė dalį palikimo, atsiradusio po tėvo V. S., mirties, ir paaiškino jam, jog turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. S. su savo sutuoktine G. S. vedė bendrą ūkį, po jos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), dalį ir iki mirties (duomenys neskelbtini) minėtą turtą valdė asmeninės nuosavybės teise, nes 99,28 kv. m ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos V. S. testamentu paliko pareiškėjui, buvo įgyti santuokos su jo mama G. S. metu. (duomenys neskelbtini) mirus G. S., V. S. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, priėmė faktiškai pradėjęs valdyti 1/2 minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Po sutuoktinės mirties V. S. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius. V. S. taip pat rūpinosi gyvenamojo namo, ūkio pastato, kiemo statinių priežiūra, eksploatacija. Tuos darbus, kurių jis pats dėl garbaus amžiaus ir prastos sveikatos nepajėgdavo atlikti, nudirbdavo R. S.. Atlikdamas aktyvius veiksmus, sutuoktinei G. S. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį V. S. valdė kaip savo, suvokdamas, kad turi pareigą pasirūpinti turtu. V. S. ir G. S. susilaukė trijų vaikų: I. S., R. Ž. ir R. S.. Savo seseris jis įtraukė į šią bylą suinteresuotaisiais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo R. S., suinteresuotųjų asmenų – R. Ž. ir I. S. – paaiškinimais teismo posėdyje, R. S. paaiškinimais pareiškime, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina, jo tėvo V. S. sutuoktinė G. S. (b. l. 9, 10, 11, 47). Po G. S. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų sudariusi testamentą. 2014 m. liepos 24 d. mirė pareiškėjo tėvas V. S. (b. l. 9, 13), oficialiu testamentu palikęs pareiškėjui žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas realizavo savo teisę paveldėti po tėvo mirties paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, dėl ko jam buvo išduotas tai paliudijantis liudijimas (b. l. 13). Tvarkant mirusio tėvo paveldėjimą, paaiškėjo, kad V. S. sūnui R. S. testamentu paliktas turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti santuokos su pareiškėjo mama G. S. metu, taigi 1/2 dalis V. S. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto iki mirties priklausė mirusiai pareiškėjo motinai, po kurios mirties nei vienas iš jos įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. V. S. yra įstatyminis G. S. įpėdinis, nes nei pareiškėjas, nei jo seserys – I. S. ir R. Ž., nei kiti asmenys įstatymo numatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti G. S. palikimo, nepriėmė jo faktiniu valdymu, būdami įstatyminiais įpėdiniais G. S. mirties dieną. R. S. yra testamentinis ir įstatyminis (testamentu nepalikto turto) savo mirusio tėvo V. S. įpėdinis (b. l. 13), įstatyminės tėvo įpėdinės – R. Ž., I. S. ir dar viena mirusiojo duktė su kita moterimi N. S. – priėmė testamente nenurodytą tėvo palikimo dalį pagal įstatymą (b. l. 14, 15). Po sutuoktinės mirties V. S. nebuvo susituokęs. Įstatyminiai įpėdiniai po G. S. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po G. S. mirties palikto turto įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino – iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. pranešimo R. S. nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po G. S. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 20).

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, tiek dabar galiojančio, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, G. S. mirė (duomenys neskelbtini)., V. S. – (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Teismui pateiktame pareiškime R. S. nurodė, kad jo tėvas po sutuoktinės pareiškėjo motinos G. S. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad V. S. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad jis liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi namo, ūkio pastato, kiemo statinių priežiūra, eksploatacija. Pareiškėjas R. S. motinos palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nors ir atsikėlė pas tėvą gyventi, bet, kaip nurodo jis pats ir kaip teismo posėdyje paliudijo suinteresuotieji asmenys, tai padarė, kad padėtų garbaus amžiaus tėvui, o po sutuoktinės mirties namus prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jais rūpinosi pareiškėjo tėvas, jis su palikėjos G. S. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas V. S. po sutuoktinės G. S. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės G. S. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinės palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas V. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės G. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po G. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.