Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-08-10 · Civilinė byla Nr. e2-2126-231/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
e2-2126-231/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2126-231/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01330-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2017 m. rugpjūčio 10 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės T. B. 331,53 Eur skolą, kurią sudaro 124,63 Eur pagrindinė skola, 145,92 Eur sutartinės palūkanos, 60,98 Eur delspinigiai, 15 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 124,63 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

2006-02-01 pradinis kreditorius „Swedbank“, AB (buvęs AB bankas ,,Hansabankas“) ir atsakovė T. B. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-001581-EG (toliau – Sutartis), pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovei suteikė 800 Lt kreditą, nustatant 15,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas (b. l. 10-13).

2014-07-29 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 „Swedbank“, AB perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal Sutartį, taip pat ir į atsakovės skolą, kurią perleidimo metu sudarė 124,63 Eur pagrindinė skola (b. l. 5).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Atsakovė Sutarties neįvykdė (b. l. 14), todėl ieškovo reikalavimas dėl 124,63 Eur skolos, 145,92 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą (b. l. 7) priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Sutarties 11.4. punktas nustato, kad kredito gavėjui už kiekvieną uždelstą atlikti mokėjimus dieną, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos.

Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.228⁴ straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Sutarties 11.4. punkte numatytos netesybos, mokamos kiekvieną dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.228⁴ straipsnio 3 dalies prasme.

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad tokios netesybos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovės kaip vartotojo interesus ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 5, 6) matyti, kad pagal Sutarties 11.4. punktą skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną jų suma sudaro 60,98 Eur, kurią ieškovas ir prašo priteisti. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovės ieškovui priteistina 30,49 Eur delspinigių.

Ieškovas pagal Sutartį prašo priteisti 15 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 124,63 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys Sutartimi sulygo, jog kredito gavėjas grąžina kreditą ir moka palūkanas. Ieškovas prašo šias palūkanas priteisti, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-05-19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 15 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 124,63 Eur kredito sumą nuo 2017-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, t. y. už 300,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t.y. 13,61 Eur (15,00 Eur x 90,74 proc.) bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (b. l. 9).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-08 nutartimi procesinius dokumentus atsakovei nutarta įteikti viešo paskelbimo būdų, todėl šis sprendimas už akių taip pat įteiktinas atsakovei viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 130 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš T. B. 300,84 Eur skolą, 15 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 124,63 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 300,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Gelvora”.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Sprendimą už akių T. B. įteikti viešo paskelbimo būdu, www.teismai.lt paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Trakų rajono apylinkės teisme 2017-08-10 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2126-231/2017 pagal ieškovo UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, ieškinį atsakovei T. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Šiuo skelbimu atsakovei T. B. yra įteikiamas sprendimas už akių viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių jai laikomas įteiktu šio pranešimo specialiame interneto tinklapyje paskelbimo dieną. Informacijos teirautis tel. 8 (528) 53970.“

Teisėja Česlava Malinovska