Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-09 · Administracinė byla Nr. AS-158-502/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
AS-158-502/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04026-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-158-502/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04026-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas peržiūrėti netekto darbingumo pensiją. Paaiškino, kad 2014 m. gaudavo 700,58 Lt ir yra 65 proc. nedarbingas. Šiuo metu pareiškėjas gauna 270 Eur netekto darbingumo pensiją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo peržiūrėti jam mokamą invalidumo pensijos dydį, tačiau nenurodė, kad prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) ar jos teritorinį skyrių. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad VSDFV ar jos teritorinis skyrius būtų atsisakęs atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus dėl pensijos dydžio peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad dar nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas tarp pareiškėjo ir VSDFV ar jos teritorinio skyriaus, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjui išaiškintina, kad siekdamas, jog jam išmokamos netekto darbingumo pensijos dydis būtų peržiūrimas ar patikrinamas, jis turi teisę visų pirma kreiptis į VSDFV ar jos teritorinį skyrių, prašydamas atlikti šiuos veiksmus. VSDFV ar jos teritoriniam skyriui atsisakius atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (peržiūrėti netekto darbingumo pensijos dydį) ar pateikus atitinkamą atsakymą (sprendimą) į pareiškėjo prašymą, pareiškėjas turės teisę tokį administracinį aktą ar atsisakymą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus skųsti administraciniam teismui (Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Regionų apygardos administraciniam teismui).

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį (iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti) ir atsižvelgti į pirminį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo peržiūrėti jam mokamą invalidumo pensijos dydį, tačiau nenurodė, kad prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas su tokiu prašymu būtų kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ar jos teritorinį skyrių. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar jos teritorinis skyrius būtų atsisakęs atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus dėl pensijos dydžio peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad dar nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas tarp pareiškėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsižvelgti į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Taip pat pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neįvertino, ar skundas paduotas laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, ar pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas tinkamai suformuluoti, ar nėra kitų skundo trūkumų, kurie trukdo išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pateiktas skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokios tesiminės ginybos siekia pareiškėjas, kokį reikalavimą reiškia, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Tik išsiaiškinus pareiškėjo poziciją dėl reiškiamų reikalavimų ir jų apimties gali būti vertinamas ginčo priskirtinumo klausimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė